liutauras labanauskas

Vaikų mityba yra svarbus aspektas jų augimo ir vystymosi procese. Subalansuota mityba ne tik suteikia jiems reikiamų maistinių medžiagų, bet ir formuoja sveikus įpročius, kurie gali tapti svarbiu veiksniu ateityje. Nors daugelis tėvų stengiasi atkreipti dėmesį į ką valgo jų vaikai, yra tam tikrų produktų, kurių reiktų vengti. Apie tai, kokių maisto produktų turėtų nevalgyti vaikai, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ papasakojo vaikų gastroenterologas, profesorius Liutauras Labanauskas.

Nors praktiškai niekada netrūksta pacientų skundų dėl eilių pas gydytojus ar jų darbo, emigravę lietuviai neretai sveikatos paslaugų gauti grįžta būtent į gimtinę. Komentuodamas šį fenomeną profesorius Liutauras Labanauskas primena, kad medicinos paslaugų lygiu Lietuva nenusileidžia daug turtingesnėms Europos šalims.

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Vilniaus gydytojai su nekantrumu laukia padidėsiančių atlyginimų. Medikams nuo gegužės bus pakeltos algos vyriausybės įsakymu. Maža to, dar penktadaliu padidinti algas daliai sostinės medikų nuo gegužės nusprendė ir Vilniaus savivaldybė. „Tai čia yra labai sveikintinas ir pirmas toks sprendimas, kada orientuojamasi jau yra į gydytoją, o kadangi orientuojamasi į gydytoją, tai savotiška yra orientacija ir į pacientą.

Sveikatos sistema nusivylę Lietuvos medikai šią savaitę išėjo į gatves. Sostinėje vykusiame mitinge dalyvavo virš tūkstančio gydytojų, medicinos darbuotojų. Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose medikai iš įvairių šalies gydymo įstaigų solidariai jungėsi į protesto akciją. Šalia palaikančių nuotraukų ir padrąsinančių žodžių, buvo paviešinta kitokia nuotrauka. Ja pasidalino medikai iš Kauno klinikų.

Mūsų šalyje netyla kalbos apie medikų atlyginimus. Kol artėjant metų pabaigai žarstomi pažadai, kasdiene realybe internete dalinasi Lietuvos medikai. Prieš mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ gydytojai dalinosi algalapiais ir aptarinėjo, kas uždirba mažiausiai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu gydytojai vidutiniškai uždirba atskaičiavus mokesčius, apie 1 140 eurų, slaugytojai apie 590 eurų. O štai rezidentų situacija kiek kitokia.

Sveikatos apsaugos ministerija su medikų organizacijų atstovais ketvirtadienį sutarė, kad medikų algų didinimas ateityje turėtų būti siejamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Anot ministro Aurelijaus Verygos, Vyriausybei bus siūloma įsipareigoti, kad 2020 metais medikų vidutinis atlyginimas siektų tris vidutines algas, slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio. „Čia toks yra siūlymas – atlyginimas būtų susietas su ekonomine situacija.

Trečiadienį Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga preliminariai sutarė, kad medikų algos galėtų būti didinamos 20 proc. nuo kitų metų gegužės. Tai trečiadienio vakarą žurnalistams pranešė A. Veryga ir LGS prezidentas Liutauras Labanauskas. Anksčiau ministras kalbėjo, kad medikų algos turėtų didėti nuo liepos ir jos galėtų augti ne mažiau kaip 15 procentų. Trečiadienį pasiektą susitarimą A. Veryga žada derinti su Vyriausybe.

Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su Vyriausybe. Naujienų portalas tv3.lt pateikia šiuo metu mokamus vidutinius atlyginimus gydytojams ir slaugytojoms bei analitikų įžvalgas, ar įmanoma įvykdyti peticijoje iškeltus reikalavimus.

Vakar Kėdainių rajone buvo palaidotas penktadienį Kauno ligoninėje miręs keturmetis berniukas. Kaip įtariama, mirtinai sumuštas savo patėvio. Žmogaus teisių komiteto posėdyje Seime, buvo nagrinėjama, kas už šią situaciją yra kaltas ir ką daryti, kad tokios istorijos nepasikartotų. Prie visų idėjų prisidėjo ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pasiūlęs neeilinę išeitį.

Kyšiai, kyšiai, kyšiai. Atrodo, prikalbėta jau tiek daug, tačiau ar kas keičiasi? Juo labiau, kai pati sveikatos apsaugos ministrė prisipažįsta, kad yra davusi kyšį? Politikai, ekonomistai, apžvalgininkai sutartinai linguoja galvomis, siūlydami didinti algas gydytojams ir keisti sistemą iš esmės, tačiau gydytojų elitas tvirtina: problema išgalvota. Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas tv3.lt sakė, kad kyšių medikams problemos nėra.

Atliktos apklausos duomenimis rodo, kad jaunimui Baltijos šalyse būdingi optimistiniai lūkesčiai atlygio atžvilgiu. Y karta, t. y. 18-25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą. Lietuvoje pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas.

Žinių radijas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams išaiškinus korupcinę schemą, kurią naudodami vienos farmacijos kompanijos atstovai gydytojams galėjo sumokėti apie pusės milijono litų vertės kyšių, Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad gydytojai gali rekomenduoti pacientams įsigyti tam tikrus farmacinius produktus. „Rekomenduoti šiai dienai įstatymas nedraudžia, tai aš nežinau, kur ir ką čia jie pažeidė.

 Lietuvoje žinomas ne vienas viešai nuskambėjęs atvejis, kai pacientai, gydymo įstaigoje patyrę žalą sveikatai, ilgus metus teisybės ieško teismuose, prarasdami daug pinigų ir laiko. Dar skaudesni atvejai, kai matoma akivaizdi žala, bet nėra pagrindo ją kompensuoti.

 Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad devynerius metus galiojanti pacientams padarytos žalos atlyginimo tvarka yra labai sudėtinga ir neefektyvi, ją reikėtų keisti atsisakant civilinio draudimo ir įkuriant specialų fondą žalai atlyginti. Naują žalos pacientams atlyginimo tvarką jis pristatė pirmadienį per Seime vykstančią konferenciją. Pasak L.Labanausko, reikia pereiti nuo kaltųjų paiešką skatinančios sistemos prie realaus žalos atlyginimo.

Didmeninė ir mažmeninė vaistų prekyba sutelkta keliose rankose, tad prekybininkai valdo farmacijos rinką, o valstybė prieš jų rinkodaros išmonę – bejėgė. Lietuvoje įsigalėję vaistinių tinklai karaliauja mažmeninėje rinkoje ir telkiasi su vaistų did­meninio platinimo įmonėmis. Tai leidžia diktuoti madas rinkoje ir siūlyti brangesnius vaistus. Dėl to nepakankamai efektyvios gali būti ir valstybinio reguliavimo priemonės.

Lietuvoje vaistinių tinklai užima didžiąją mažmeninės vaistų rinkos dalį ir konsoliduojasi su vaistų didmeninio platinimo įmonėmis. Todėl gamintojų įtaka formuojant vaistų asortimentą ir kainodarą mažėja, o valstybinis reguliavimas greičiausiai yra neefektyvus. Tokias tendencijas atskleidė atliktas tyrimas.

BTV laidoje „Užkalnio 5„ Laima Paksienė mūru stojo gindama Merkinės piramidę ir kitas šventomis laikomas vietas.  „Aš visiškai neabejoju, kad tai padeda. Tai – ne išmislas, o tikrovė“, – savo požiūrį atvirai dėstė ji. Tradicinė medicina, žolelės, sveikas gyvenimo būdas, o gal bioenergetikai – kas geriausiai padeda žmogui išlikti sveikam? BTV laidoje „Užkalnio 5„ L.Paksienė net nemėgins slėpti, kad ji tvirtai įsitikinusi šventų vietų galiomis.

Šalies gydymo įstaigų medikai pavargo bylinėtis su jų paslaugomis nepatenkintais pacientais. Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) siūlo keisti dabar egzistuojantį, jos manymu, neefektyvų žalos sveikatai atlyginimo modelį. LGS pasisako už žalos atlyginimo be kaltės principą, jis medikams ir pacientams leistų aplenkti teismus ir taikiai išspręsti ginčą.

Biudžetininkai kitąmet nesitiki gauti daugiau pinigų – priešingai, nerimauja, kad jų dar labiau nesumažėtų. Nors bandoma tvirtinti, kad krizė lyg ir baigėsi, taupymo režimo niekas dar nesiruošia atšaukti – toli gražu. Biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurių atlyginimai jau turėjo būti atkurti iki ankstesnio lygio, iki šiol dar to nesulaukė. Maža to: svarstant kitų metų biudžetą vis garsiau pasigirsta kalbų, kad sumažinimai jiems galios dar ir kitąmet.

Atsivėrusi Vokietijos darbo rinka sudaro geresnių galimybių Lietuvos verslui, tačiau norintiems ten įsitvirtinti reikia kantrybės ir ištvermės, teigia Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje Liutauras Labanauskas. Naujienų agentūros ELTA korespondentė su L. Labanausku kalbėjosi apie tai, kokias galimybes verslui suteikia panaikinti apribojimai darbo jėgos judėjimui ir kokie iššūkiai laukia į Vokietijos rinką dar tik besirengiančio žengti verslo, kokią naudą iš to gaus Lietuva.

Gydymo įstaigų vadovams kliūva už nepagrįstai didelius atlyginimus, eiliniai gydytojai vos suduria galą su galu, o gydytojai rezidentai patyliukais peikia vyresniuosius kolegas. Esama ir kitos grupės – pačios grėsmingiausios. Tos, kuri susikraus lagaminus ir piliečių sveikata rūpinsis kitose šalyse. Bijo kalbėti Mokymosi kokybe nepatenkinti jaunieji gydytojai skundžiasi prastomis darbo ir mokymosi sąlygomis.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) nuomone, nauja sveikatos apsaugos sistemos reforma pradedama ignoruojant mūsų valstybės teisės aktus. "Reforma pradedama neišanalizavus situacijos. Gydytojai yra prieš tokią reformą ir atsisako prisiimti atsakomybę už jos pasekmes.

Būdais reformuoti sveikatos apsaugos sistemą nepatenkinta Lietuvos gydytojų sąjunga grasina pradėti streikuoti. „Garsiai reklamuojama Sveikatos apsaugos sistemos reforma vykdoma nesilaikant teisės aktų ir dangstoma užsienio ekspertų išvadų ištraukomis“, – spaudai išplatintame pranešime teigia LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Lapkričio 17 d. Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipėsi į prezidentę ir Vyriausybę, teigdama, kad planuojama vykdyti Lietuvos sveikatos sistemos pertvarka yra neteisėta – nėra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paruoštų ir Vyriausybės patvirtintų juridinių dokumentų.

Pastaruoju metu pacientai savo kailiu pajuto vykdomos sveikatos apsaugos sistemos reformos pasekmes – eilės pas gydytojus pailgėjo, į ligoninę guldoma tik ypatingais atvejais, o už vaistus ar kitas gydymui reikalingas priemones dažnai tenka susimokėti iš savo kišenės. Politikai deklaruoja, kad šiuo metu šalyje vykdoma reforma yra reikalinga ir neabejotinai teisinga, o medikai ja piktinasi ir net žada streikuoti.

Planuojamas kuklesnis kitų metų valstybės biudžetas skaudžiai atsilieps ir viešojo sektoriaus darbuotojams. Vyriausybė ketina vidutiniškai 10 proc. mažinti darbo užmokesčio fondo lėšas. Vakar paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžeto išlaidas siūloma mažinti ir karpant darbo užmokesčio fondo lėšas. Dėl to dar kartą smuks valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai, grės etatų mažinimas. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai, gydytojai, mokytojai nusivylę tokiais Vyriausybės planais.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS), užuot piketavusi, kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydama parlamentarų paramos inicijuojant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų nustatyta, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad ši institucija išaiškintų, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi pirmoji grupė turistų iš Vokietijos, kurie atranda naują ekonomišką būdą keliauti naudojantis kelionių organizatorių bei pigių skrydžių bendrovių paslaugomis.   Šį projektą inicijavo Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje Liutauras Labanauskas, kelionių organizatorius Lietuvoje „7 Mylios Baltija" bei jų partneriai Vokietijoje.

Sveikatos apsaugos ministro planas turėtų sugriauti šiuo metu susiformavusią gydytojų papirkinėjimų sistemą. Naujajame plane numatyta, kad recepte turės būti rašoma ne konkretaus vaiso pavadinimas, o tik pagrindinė veiklioji medžiaga lotynų kalba. „Vengiant konfliktų, manome, kad leidimas rašyti konkrečių vaistų pavadinimus yra negeras. Pasitarę su specialiosiomis tarnybomis rekomenduojame rašyti tik cheminius pavadinimus.

Liepos 10 d. Sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko patvirtintas Vaistų prieinamumo gerinimo planas, numatantis, jog pacientų išlaidos vaistams turėtų sumažėti 100 mln. Lt per metus ir sutaupysiantis apie 50 mln. Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) įsitikinimu, gydytojus pavers kanceliariniais darbuotojais, o spręsti pacientų likimą paves vaistininkams.

Gydytojai nuogąstauja, kad, nurėžus gydymo paslaugų finansavimą, bus išklibinti sveikatos priežiūros sistemos pagrindai, žmonėms teks gerokai primokėti už gydymą. „Nevyniokime situacijos į vatą: jeigu valstybė negali sumokėti už gydymo paslaugas, tai teks padaryti patiems žmonėms“, – teigia medikai. Jie tvirtina, kad, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 11 proc. sumažinus gydymo paslaugų finansavimą, bus teikiamas tik būtiniausias gydymas.

Vyriausybė suvienodino darbo laiko trukmę iki 38 val. per savaitę ir atostogas iki 36 kalendorinių dienų per metus visoms be išimties sveikatos priežiūros darbuotojų grupėms. Nepaisyta reikalavimo įvertinti profesinę riziką. Radiologams ir teismo medikams per savaitę prisideda viena pilna darbo diena, o atostogos sutrumpėja savaite. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai vieną mėnesį per metus dirbs už dyką.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) teigia kategoriškai nesutinkanti su sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko praėjusią savaitę pasirašytu įsakymu, kuriuo mažinama sveikatos paslaugų vertė. „Ministras, neatsižvelgęs į alternatyvius pasiūlymus, nuėjo lengviausiu keliu. Šiandien vėl turime situaciją, kai politikai kratosi atsakomybės ir stengiasi ją perkelti ant sistemoje dirbančių žmonių - mažindami jų atlyginimus.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ teigiama, kad pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad kiaulių gripo pandemijos pavojus mažėja, tačiau pasaulis ruošiasi kovai su nauju gripo virusu. Keisčiausia, kad tik mūsų šalyje, regis, elgiamasi taip, tarsi jokie pavojai negrėstų.

Valstybinės įstaigos ir privačios kompanijos masiškai išleidžia darbuotojus nemokamų atostogų. Neva taip taupomos lėšos ir net išsaugomos darbo vietos. Tačiau tokį taupymo būdą galima vadinti paslėpta tiksinčia socialine bomba, kuri iš žmonių atima jų socialines garantijas, o valstybei palieka žiojinčią skolų vilkduobę.

Ketinimai sumažinti šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą net 298,6 mln. Lt sukėlė nerimą gydymo įstaigų vadovams bei medicinos darbuotojų profesinėms sąjungoms. Vyriausybės parengtas 2009 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas po pateikimo Seime vakar perduotas svarstyti komitetams.

Gydytojų ir farmacininkų pasisėdėjimai pacientų priėmimo metu, kai už kabineto durų laukia ligoniai, tebėra kasdienybė. Įpročių, nepalankių valstybės ir paciento kišenei, nepažaboja nei teisės aktai, nei apeliavimas į etiką. Pirmiausia truputis aritmetikos. LŽ šaltinių teigimu, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. farmacijos kompanijų atstovų. Tarkime, kiekvienas jų kasdien, nuo 8 iki 16 valandos, atlieka maždaug po 10 vizitų į sveikatos priežiūros įstaigas. Per dieną susidaro 20 tūkst.

Vyriausybės planai mažiausiai dešimtadaliu apkarpyti biudžetinių įstaigų darbuotojų algas, sukėlė nerimą gydytojams. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas teigia, kad  taupyti negalima sąskaita tų, kurie jau yra ant skurdo ribos, ir neatmeta galimybės protestuoti prieš kritikuojamus Vyriausybės planus. Šiandien LGS kreipėsi į šalies premjerą Andrių Kubilių ir finansų ministrą Algirdą Šemetą dėl gydytojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose.

Pasigirsta nuomonių, kad moratoriumą reikėtų skelbti ne tik daugiausia valstybės biudžetui kainuojančioms abejotinoms programoms, bet ir kai kuriai sveikatos sistemos institucijų veiklai. Pernai Valstybės kontrolė (VK), atlikusi sveikatos priežiūros srityje kelis tyrimus, konstatavo - lėšos, kurių ir taip labai trūksta, naudojamos neefektyviai.

Nors pagal įstatymus Lietuvos gyventojai gali draustis ir savanoriškuoju sveikatos draudimu, iki šiol mūsų šalyje žmogus, susirūpinęs savo sveikata ar finansais, pats apsidrausti neturi galimybių. Tuo tarpu nauja valdžia jau bene 10 metų įvairiose valdžios institucijose spręstą klausimą vėl svarsto iš naujo – dabar jau dirba nauja darbo grupė.

Ekonominės krizės akivaizdoje pinigų trūksta visiems, gydymo įstaigoms - taip pat. Tačiau yra išeitis: sutaupyti lėšų, pavyzdžiui, atlyginimams, galima pareikalavus, kad stacionare gydomi pacientai patys nusipirktų vaistų, jei nori gauti šiek tiek daugiau nei tai, kas būtina, rašo „Respublika“. Papiktino medikų elgesys Į redakciją paskambinęs Alytuje šiuo metu gyvenantis šalčininkietis Česlovas Krečius teigė, kad rūpinasi ne savimi, o vos kelios dešimtys kilometrų nuo sostinės, Šalčininkuose...

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) pirmadienį kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų prašydami, kad svarstant sveikatos apsaugos ministro kandidatūras būtų atkreiptas dėmesys, ar kandidatai yra aptarę su LGS antikrizinės programos sprendimus sveikatos apsaugos srityje.

Šią savaitę kandidatų į Seimą sąrašą patvirtino ir Valstiečių liaudininkų sąjungos taryba. Jo priekyje - partijos lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Bet, pasak „Lietuvos ryto“, gana smarkiai nuskriaustas liko vienas spalvingiausių šios partijos veikėjų - skandalingai pagarsėjęs Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad jis - vienas labiausiai nemėgstamų politikų.

Jau ketvirtą kartą į Seimą kandidatuojanti Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nemano, kad ši rinkimų kova bus lengva, tačiau ji nesibaimina naujai gimusių partijų konkurencijos.  „Šią kadenciją nebuvome atsipalaidavę, dirbome iš peties“, - tvirtina K. Prunskienė, tikinti, kad žmonės ir per šiuos rinkimus pasitikės jos partija.

Dėl lėšų trūkumo nuolat dejuojančiai Lietuvos medicinai veriasi nauja verslo niša – paslaugos pacientams iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Vadinamąjį sveikatos turizmą, manoma, paskatins nauja ES direktyva. „Visi užsieniečiai čia važiuos, nes Lietuvos medicina yra aukšto lygio ir visos sritys yra patrauklios“, - tikina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. Tiesa, politikai nusiteikę ne taip optimistiškai.

Norinčiųjų dirbti gydytojais Lietuvoje mažėja. Nors medikų atstovai įvardina dvi pagrindines šios tendencijos priežastis – per mažus atlyginimus ir per didelį darbo krūvį – jų teigimu, valdžia nedaro (arba daro per mažai), kad šios priežastys būtų naikinamos. Ryšių su visuomene kompanijos „VRA“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta šeimos gydytojų, taip pat vidaus ligų specialistų, anesteziologų, reanimatologų bei chirurgų.