Karantinas Lietuvoje galioja iki kovo pradžios, tačiau Vyriausybė nutarė jį švelninti etapais, pradėdama nuo dalies verslų. Sergamumo COVID-19 rodiklis Lietuvoje per porą mėnesių nukrito nuo daugiau nei 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 parų iki kiek daugiau nei 300 atvejų.
Patį didžiausią koronaviruso piką Lietuva išgyveno prieš pat Naujuosius metus, kuomet naujų užsikrėtimų skaičiai kasdien viršydavo ir 3 tūkst. atvejų. Absoliutus rekordas – 3984 atvejai gruodžio 29 dieną.
Maksimaliai sugriežtinus karantiną, vasario pradžioje naujų užsikrėtimų skaičius kasdien krito iki pasiekė 387 atvejus vasario 8 dieną.
Viruso pavojingumas išliko
Pernai pirmoji COVID-19 banga Lietuvoje ėmė slūgti šylant orams, o vėl šoktelėjo atslinkus rudeniui. Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad toks elgesys būdingas visiems koronavirusams.
„Tai normali koronavirusų biologija, elgsena. Argi mes pamiršome, kad kiekvienais metais, šaltuoju metų laikotarpiu, mes sloguojame, kosėjame, čiaudime, sergame gripu, peršalimo ligomis, kurių nuo 15 iki 30 proc. yra sukeltos kitų koronavirusų atmainų“, – tv3.lt kalbėjo S. Čaplinskas.
Tačiau COVID-19 už, pavyzdžiui, paprastą gripą, anot S. Čaplinsko, pavojingesnis tuo, kad yra aštuonis kartus labiau užkrečiamas ir dešimt kartų mirtingesnis. Be to, profesorius pažymi, kad vis dar nepastebima, jog virusas imtų švelnėti.
„Viruso pavojingumas, kaip biologinio agento, kol kas neina į švelnesnę pusę, netgi priešingai – jis rado naują šeimininką, jis ieško, kaip čia jam geriau prisitaikyti. Va kodėl jis mutuoja ir mutuoja į tą pusę, kad kuo greičiau galėtų palikti kuo daugiau savo palikuonių, kuo greičiau galėtų plisti. Tai jo pavojingumas liko ir liks“, – prognozavo S. Čaplinskas.
Vasario pradžioje patvirtinta, kad Lietuvoje jau patvirtintas užsikrėtimas britiškąja COVID-19 atmaina. Gruodį Jungtinės Karalystės pareigūnai patvirtino, kad naujoji COVID-19 atmaina gali greičiau plisti. Teigiama, kad mutavęs virusas 70 proc. labiau užkrečiamas.
Vakcina – ne panacėja
Kai Lietuvą pernai pasiekė pirmųjų vakcinų nuo COVID-19 siunta, daugelis atsikvėpė lengviau. Tačiau S. Čaplinskas įspėja, kad pati savaime vakcina negarantuoja, kad Lietuvai pavyks išvengti būsimų viruso protrūkių.
Anot S. Čaplinsko, nugalėti pandemiją padeda du įrankiai – užsikrėtusių žmonių diagnozavimas, izoliavimas, gydymas bei jų kontaktų izoliavimas ir vakcina.
„Jeigu vakcina yra efektyvi, pavyzdžiui, kaip poliomielito, raupų, netgi tymų, tada galima suvaldyti arba net likviduoti ligos plitimą.
Tai dabar tam, kad šita vakcina būtų efektyvi ligos eliminavimui arba suvaldymui, kol kas yra per daug optimistinės nuotaikos, jeigu kas įsivaizduoja, kad jau bus galima pasiekti, kad nebeplistų visai liga, kad nebebūtų jokios bangos toliau plitimo atšalus orui“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų. Tačiau S. Čaplinskas netiki, kad rudenį tokia populiacijos dalis jau turės imunitetą.
„Tam, kad sukurtume kolektyvinį imunitetą, reikia kad 70 proc. žmonių turėtų imunitetą tuo metu, o ne per metus paskiepyti 70 proc. žmonių kartu su persirgusiais. Juk dalis jų jau nebeturės imuniteto tuo metu.
Tai čia reikia neapsigauti. Užtat aš ir prognozuoju, kad, net jei ir paskiepysime daug žmonių iki Mindauginių, rudenį vis tiek nerealu būtų įsivaizduoti, kad daugiau nei 70 proc. populiacijos turėtų imunitetą“, – svarstė virusologas.
Be to, anot S. Čaplinsko, mokslininkai negali garantuoti, kad net po COVID-19 vakcinos asmuo nebeužsikrės koronavirusu.
„Tai į šį klausimą visi mokslininkai atsako, kad nežinome. Tikėtina, vis tiktai, kad persirgęs arba pasiskiepijęs žmogus, jeigu jis vėl užsikrės virusu, tikėtina, kad jis turėtų virusą platinti daug mažiau, o gal ir net neturėtų užkrėsti kitų žmonių“, – sakė S. Čaplinskas.
Neatsargūs žingsniai – kelias į trečiąją bangą
Žingsnis po žingsnio Vyriausybė imasi įgyvendinti karantino švelninimo planą. Artimiausiu metu savo veiklą galės atnaujinti dalis ne maisto prekių parduotuvių, grožio paslaugų tiekėjai. Tačiau Vyriausybei patariantys ekspertai ragina neskubėti atleisti diržo, nes besaikis karantino švelninimas gali atsiliepti trečiąja COVID-19 banga.
„Sprendimus priima Vyriausybė, ekspertai tiktai pataria. Patarimas būtų tai daryti atsargiai ir dalimis, ir žiūrint, koks efektas tų atidarymų, neskubėti atidaryti visko. Nes praeitą savaitę, kur buvo atidarymai, jie buvo visos Lietuvos mastu ir nelabai pagalvojant“, – tv3.lt kalbėjo Patariamosios tarybos narys, UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto jis tikras, kad karantino švelninimui jau atėjo metas, mat apribojimai neigiamai atsiliepia ne tik verslui, bet ir emocinei Lietuvos gyventojų sveikatai.
„Tai žaidimas tarp to, ką mes norime išsaugoti – ar norime išsaugoti gyvybes ir sveikatą, ar psichologinę sveikatą ir verslą. Turime omenyje, kad situacija pagerėjo, galima atlaisvinti, tik reikia tai daryti pamatuotai ir turint omenyje, kad galime grįžti į trečiąją bangą. Tada, kokių mes priemonių imamės, kad taip neįvyktų?“ – retoriškai klausė mokslininkas.
Čia pat jis akcentuoja, kad reikia bandyti įvairius karantino švelninimo būdus, įvertinant, kokią naudą ar žalą jie daro.
„Mes Lietuvoje neturime duomenų, kas su kuo mums sekasi tvarkyti, nes visada buvo spekuliacijos, atidarykime tą, aną, uždarykime tą, aną. <...> Kai mes neturime bendro supratimo, kur kas yra, tuomet atsiranda emocijos nereikalingos ir atsiranda spekuliacijos, kur net neturi normalių argumentų, koks bus poveikis ką nors atidarius.
Iš duomenų pusės, vadinasi, bandai, atidarai, renki duomenis ir žinai, kas vyksta. Bet tą padaryti yra iššūkių, nes duomenų procesus sutvarkyti, nuo nulio padaryti – sunku“, – pažymėjo V. Zemlys-Balevičius.
Siūlo mokytis iš buvusios Vyriausybės klaidų
Vyriausybė pritarė, kad Lietuvoje galiotų du karantinai – nacionalinis ir savivaldybių lygmens. Pastarasis reiškia, kad tam tikri švelninimai būtų taikomi savivaldybėms, kur sergamumas COVID-19 yra mažesnis nei bendrai Lietuvoje.
„Šviesoforo principas yra normali idėja, kuri taikoma visame pasaulyje. Vokiečiai taip gyvena. Visur šnekama, kad apribojimus daryti visos šalies mastu yra neprotinga, reikia daryti dalimis. Manyčiau, šviesoforų principą yra prasmingiau daryti negu riboti visą šalį. Dabar matome, kokia yra situacija. Vienoje savivaldybėje yra mažiau nei 100 atvejų, kitoje – 800“, – svarstė V. Zemlys-Balevičius.
Tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, panašu, jau buvo užlipusi ant šio grėblio. Šviesoforo principo taikymas savivaldybėms atsiliepė dar neregėtu susirgimų skaičiumi.
„Šviesoforų scenarijus savivaldybėse praėjusioje Vyriausybėje realiai neveikė. Nes ten kriterijai buvo sudėlioti neaiškūs, viešai neskelbiami. Neprisimenu, kad ten būtų kažkokio aktyvaus darbo su tuo, nebuvo judėjimo ribojimų, nebuvo duomenų, kokia situacija savivaldybėse“, – vardijo mokslininkas.
Ne drausti, o leisti, bet saugiai
Tuo metu S. Čaplinskas akcentuoja, kad karantino klausimas buvo keliamas neteisingai nuo pat pradžių. Profesoriaus manymu, reikia klausti, ne ką uždaryti ar atidaryti, o kaip užtikrinti, kad tai, kas veikia, veiktų saugiai.
„Nuo pat pradžių ne taip keliamas klausimas. Tam karantiną reikia laikyti griežtą, kol supras, kas tai yra per liga ir kaip saugiai dirbti. Pirmiausiai, kaip saugiai dirbti medikams, kaip saugiai teikti pagalbą pacientams, o paskui – visam verslui iki viešbučių, restoranų, turizmo, visų veiklų“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Čia pat virusologas pažymi, kad laukti, kol dauguma Lietuvos populiacijos turės imunitetą, gali tekti ir iki rudens. Karantino, jo teigimu, taip ilgai tęsti negalima.
„Ydingas mąstymas dabar galvoti, ką keisti, ko neleisti, ką atidaryti, ką uždaryti. Ne taip turėtų būti keliamas klausimas. O keliamas klausimas, ar gali toje vietoj būti paslaugos teikiamos saugiai. Nesvarbu, kas tai būtų – ar kirpykla, ar sportas, ar čiuožinėjimas nuo kalno, ar vaikščiojimas miške“, – sakė profesorius.
Gruodžio viduryje Lietuvoje sugriežtinus karantiną, šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, išskyrus maisto, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.
