„Politiniu lygiu yra pasiektas rezultatas. Techniniu lygiu, žinoma, dar ten bus visokiausių galbūt ir mėginimų šiek tiek komplikuoti procesą“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Bet man svarbiausia, kad NATO samite (angl. summit - viršūnių susitikimas) buvo pasiektas Erdogano principinis pritarimas. O ką po to tenai darys gynybos ministrai ir generolai ir specialistai – tai yra jau kitas klausimas“, – pridūrė prezidentas.
„Bet aš manau, kad pirmas žingsniukas, bet labai svarbus žingsniukas yra padarytas“, – kalbėjo šalies vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po vadovų susitikimo Londone praeitą savaitę paskelbė, kad lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos planui.
Iki tol turkai vieninteliai atsisakė jį patvirtinti, kol nebus sutarta, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai. Jame daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
Tačiau praėjus porai dienų po viršūnių susitikimo Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad pačioje paskutinėje stadijoje Baltijos šalių ir Turkijos planai turės būti paskelbti kartu.
„Čia parodėme gestą, taip pat dėl to, kad šios šalys mūsų to prašė, leidome, kad jie būtų patvirtinti taryboje. Bet dabar jis eis į karinį komitetą, bus peržiūrėtas ir patobulintas, ir bus paskelbtas su mūsų (planu) tuo pačiu metu“, – sakė ministras.
„Taigi tas planas negalės būti paskelbtas, kol nebus paskelbtas mūsų planas. Kodėl? Žinoma, kad nesame nusistatę prieš tas šalis, bet NATO pareiga yra apsaugoti visus sąjungininkus. Nesąžininga, kad kai kurios šalys prieštarauja mūsų planui, bet pritaria planui kitoje pusėje“, – pridūrė jis.
„Apibendrinant, du planai dabar tame pat laukimo kambaryje. Jei jie bus paskelbti, jie bus paskelbti kartu. Jei bus problema, jie bus blokuojami kartu“, – pareiškė ministras.
NATO pareigūnai paprastai viešai nekomentuoja gynybos planų svarstymo etapų.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.
