recepo tayyipo erdogano

Kaltinti Turkiją ar jos nacionalines oro linijas dėl humanitarinės krizės Lenkijos pasienyje su Baltarusija yra „klaidinga“, šeštadienį pareiškė turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais. „Keliautojai vyksta į Baltarusiją, o iš ten – į Lietuvą, Lenkiją ir kitas ES šalis.

Jungtinių Tautų pripažįstama Libijos vyriausybė Tripolyje paprašė Turkijos karinės pagalbos, o Ankara laikysis susitarimo su šia šalimi, penktadienį pareiškė turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai. „Libijos vyriausybė paprašė Turkijos karinės pagalbos. Kaip sakė prezidentas Erdoganas, mes, be abejo, laikysimės savo susitarimo“, – per „Twitter“ parašė valstybės vadovo atstovas spaudai Fahrettinas Altunas.

 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys ir Lenkija gavo Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano principinį politinį pritarimą neblokuoti atnaujinto jų gynybos plano, bet pripažįsta, kad NATO techniniu lygiu trukdžių dar gali iškilti. „Politiniu lygiu yra pasiektas rezultatas. Techniniu lygiu, žinoma, dar ten bus visokiausių galbūt ir mėginimų šiek tiek komplikuoti procesą“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančioji partija pirmauja po sekmadienį įvykusių vietos valdžios rinkimuose, kuriuos lyderis vaizdavo kaip kovą dėl šalies išlikimo, rodo ankstyvieji balsų skaičiavimo rezultatai. Šis balsavimas taip pat laikomas autoritariško R. T. Erdogano valdymo svarbiu išbandymu, Turkijai išgyvenant staigų ekonomikos sulėtėjimą.

Turkijos rinkėjai sekmadienį balsuos istoriniuose prezidento ir parlamento rinkimuose. Po šių rinkimų visiškai įsigalios konstitucijos pataisos, transformuojančios Turkijos valdymo sistemą. Pataisoms buvo pritarta per referendumą 2017 metų balandį. Rinkimai 81 mln. gyventojų turinčioje šalyje arba įtvirtins prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pozicijas valdžioje, arba pažabos jo politines ambicijas.

Turkija penktadienį nurodė paleisti vokiečių ir turkų žurnalistą, kurį be jokių kaltinimų laikė daugiau kaip metus, ir tai galėtų pašalinti didelę kliūtį gerų Ankaros ir Berlyno santykių atkūrimui. „Denizas Yucelis (Denizas Judželis) paleidžiamas“, – pranešė vokiečių laikraštis „Die Welt“, kuriam dirbo šis 44 metų reporteris. Turkijos valstybinė žiniasklaida patvirtino, kad jis iš kardomojo kalinimo paleidžiamas už užstatą. Žurnalistas yra kaltinamas propaganda ir kurstymu.

Turkijos prokurorai siekia maksimalios vienų metų kalėjimo bausmės buvusiai grožio karalienei, kuri karūnos neteko dėl socialinėje žiniasklaidoje paskelbto komentaro, esą įžeidžiančio nepavykusio pernykščio pučo aukas, pranešė valstybinė naujienų agentūra.

Vašingtone susimušė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano šalininkų bei apsaugos pareigūnų ir protesto akcijos dalyvių. Muštynių metu nukentėjo devyni žmonės, du buvo sulaikyti, praneša vietos žiniasklaidos priemonės. Incidentas įvyko netoli Turkijos pasiuntinio JAV rezidencijos.

Turkijoje sekmadienį įvykusio referendumo kampanijos metu buvo sudarytos „nevienodos sąlygos“, o balsų skaičiavimo proceso pabaigoje buvo atlikta procedūrinių pakeitimų, pirmadienį paskelbė tarptautiniai stebėtojai.

Turkijos didžiausia opozicinė partija pirmadienį pareiškė ketinanti užginčyti istorinio referendumo, kurio metu tik nedidele persvara pritarta prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įgaliojimų išplėtimui, rezultatus. Turkijos rinkimų priežiūros institucija patvirtino, jog sekmadienį vykusiame referendume dauguma rinkėjų nubalsavo už prezidento galių išplėtimą, tačiau galutiniai rezultatai bus paskelbti po 11-12 dienų.

Ivanka Trump ką tik tapo „pirmąją JAV dukterimi“ ir Baltuosiuose Rūmuose gavo savo atskirą kabinetą. Donaldui Trumpui ji pasitarnaus kaip „akys ir ausys“, tačiau realiai jokių oficialių pareigų 35-ių Ivanka neužims, jai taip pat nebus mokamas atlygis. rašoma BBC. Ši sėkminga verslininkė ir žvaigždžių pasaulio naujienų nuolatinė dalyvė stojo į kitų šalių vadovų įtakingų dukterų gretas. BBC įvardijo įdomiausias jų.

  Intensyvėjant Turkijos ir Europos Sąjungos ginčui, turkų vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) pagrasino „išversti iš koto“ Europą, nusiunčiant į jos teritoriją po 15 tūkst. pabėgėlių per mėnesį. Ankara ir Briuselis beveik prieš metus, kovo 18 dieną, pasirašė svarbų susitarimą, reikšmingai sumažinusį migrantų srautą iš Turkijos į Europą. Tačiau dabar, kilus diplomatinei krizei dėl turkų ministrų mitingų Europoje, susitarimas pakibo ant plauko.

Tūkstančiai Turkijos vyriausybę remiančių moterų sekmadienį vienoje Stambulo arenoje reiškė paramą „Taip“ balsui kitą mėnesį įvyksiančiame referendume dėl prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galių išplėtimo. Mojuodamos Turkijos vėliavomis moterys šaukė „Žinoma, taip!“. Balandžio 16 dieną Turkijos rinkėjai balsuos dėl konstitucijos pataisų, pagal kurias šalis turėtų prezidentinę sistemą, panašią į Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų politines sistemas.

Turkijoje pirmadienį prasidėjo iki šiol didžiausias praėjusią liepą vyriausybę bandžiusių nuversti perversmininkų teismas, o tarp teisiamųjų yra ir pučo įtariamas sumanytojas Fethullah Gulenas. Vis dėlto jis, kaip ir dalis kitų šios bylos kaltinamųjų, bus teisiamas už akių.

Ištremtas turkų žurnalistas Canas Dundaras, Krymo totorių aktyvistas Mustafa Džemilevas ir dvi jezidų aktyvistės, nukentėjusios nuo grupuotės „Islamo valstybė“, yra galutiniame ketvirtadienį paskelbtame pretendentų sąraše prestižinei Europos Parlamento Sacharovo premijai gauti. Sacharovo premiją, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, Europos Parlamentas kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, kovojančioms su diktatūra, netolerancija, fanatizmu ar priespauda.

Kai Turkijos kariai, neva persekiojantys džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojus, ketvirtadienį apšaudė Jungtinių Valstijų palaikomus kurdų kovotojus Sirijoje, analitikai perspėjo, kad Ankaros aljansui su Vakarų šalimis iškilo pavojus. JAV viceprezidentas Joe Bidenas šią savaitę mėgino pagerinti santykius su Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybe, bet konfliktas Sirijoje verčia Vašingtoną atsargiai planuoti savo žingsnius.

Vokietijos kariškiai ruošiasi pasitraukti iš vienos Turkijos oro pajėgų bazės, gilėjant konfliktui tarp šių NATO partnerių, ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“. Vokietija gruodį sutiko dislokuoti Indžirliko bazėje Turkijos pietuose žvalgybos lėktuvų „Tornado“ ir degalų papildymo ore lėktuvų. Šie ištekliai buvo Berlyno indėlis JAV vadovaujamoje daugiašalėje koalicijoje, kovojančioje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje ir Irake.

 Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Sankt Peterburge – tikrai ne iš renginių, kuriuose šio straipsnio skaitytojai jaustųsi kaip namuose. Jis daugeliu atžvilgių atspindi, kas yra negerai Europoje ir kaip padėtis gali dar labiau pablogėti. Vis dėlto būtų klaidinga jį laikyti istorinio posūkio tašku. Nemalonu, bet Turkijos ir Rusijos lyderiai turi daug bendra, – ypač panašios jų valdingos ir įtarios asmenybės.

Prasidėjęs Turkijos ir Rusijos santykių atšilimas, bei kiek netikėta staigi abiejų autoritarinių šalių prezidentų draugystė, sukėlė nesutarimų kibirkštis su Vakarais. Turkija trečiadienį apkaltino Europos Sąjungą, esą ji liepos 15-osios vakarą „skatino“ sąmokslininkus, organizavusius nesėkmingą perversmą, o šis aštraus tono pareiškimas kelia naujų klausimų dėl Ankaros ryšių su Bendrija ateities. NATO atstovai tuo pat metu patvirtino, kad abejonių dėl Turkijos aljansas neturi.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo gyventojams susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Turkijos miestus Ankarą ir Stambulą. Iki sekmadienį paskelbtos atnaujintos rekomendacijos Lietuvos URM po pučo Turkijoje iš viso siūlė susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į šią šalį. Vykstantiems į Turkijos sostinę ar Stambulą ministerija rekomenduoja atidžiai stebėti saugumo situaciją vietoje ir palaikyti ryšį su savo kelionių operatoriumi, aviakompanija.

Jungtinės Valstijos šeštadienį perspėjo savo piliečius dėl pavojaus, keliamo kelionių į Turkiją, kurios valdžia užkirto kelią bandymui surengti perversmą, pareikalavusį 265 žmonių gyvybių. „JAV valstybės departamentas perspėja JAV piliečius dėl padidėjusio pavojaus, kurį kelia Turkijoje teroristų grupuotės, ir ragina susilaikyti nuo kelionių į pietryčių Turkiją“, - sakoma pranešime.

Reaguodami į kvietimą užpildyti aikštes visoje Turkijoje, ekstazės apimti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano šalininkai šeštadienį plūdo gatvėmis švęsdami tai, ką laiko viena didžiausių lyderio pergalių – jam sutrukdžius įvykdyti karinį perversmą. Per mažiau nei 24 valandas atmosfera Stambule pasikeitė dramatiškai. Po baimės ir sutrikimo mieste aidėjo džiugūs automobilių garsiniai signalai, vaikų juokas, vėsiame vakaro vėjyje plazdėjo raudonos ir baltos spalvų Turkijos vėliavos.

JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį paragino visas partijas Turkijoje palaikyti demokratiškai išrinkto prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę, kurią mėgina nuversti kariškiai. Po susitikimo su nacionalinio saugumo patarėjais paskelbtame pranešime B.Obama paragino visus Turkijoje būti santūrius, vengti smurto ir kraujo liejimo.

Turkijoje pastaruoju metu kalbos apie perversmą nebuvo retos, o jas kurstė islamizacijos tendencijos ir stiprėjančios prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pozicijos, sako politologas Linas Kojala. Šiomis įžvalgomis Rytų Europos studijų centro direktorius pasidalijo, Turkijoje pasirodžius pranešimams apie kariškių perversmą. Pasak L.Kojalos, kariuomenė Turkijoje visuomet buvo itin svarbus politinis veiksnys, ne kartą sąlygojęs perversmus.

Turkijos valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) gegužės 22 dieną surengs neeilinį suvažiavimą, kuriame ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu nesieks naujo partijos pirmininko mandato, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Per pastaruosius 10-20 metų pasaulyje demokratijos liko mažiau. Politinių modelių rinkoje liberalios demokratijos reitingai krenta. Skirtingose demokratijose taip pat stebimas atoslūgis: kai kurios šalys tampa mažiau laisvomis, rašo Alainas Frachonas „Le Monde“ leidinyje. Prieš 25 metus krito Berlyno siena. Nelsonas Mandela išėjo iš kalėjimo. Čilės prezidentas Augustas Pinočetas pasitraukė iš valdžios. Maskvoje Michailas Gorbačiovas pravėrė duris: SSRS satelitai įgavo laisvę.

Rusija pirmadienį pranešė, kad atšauktas gruodžio 15 dieną turėjęs įvykti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo Turkijos kolegos Recepo Tayyipo Erdogano susitikimas, pablogėjus lyderių santykiams dėlto, kad Turkija numušė Rusijos karo lėktuvą. Dėl V.Putino ir R.T.Erdogano susitikimo buvo susitarta Didžiojo dvidešimtuko susitikime lapkričio 16 dieną Turkijoje, kiek daugiau nei savaitė iki incidento, kai turkų naikintuvai numušė vieną iš rusų lėktuvų prie Sirijos sienos. „Ne, jo nebus.

Turkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį susitiko tarptautinio renginio Belgrade užkulisiuose, sakė vienas turkų pareigūnas apie pirmąsias dvišales derybas po rusų lėktuvo numušimo, kuris sukėlė precedento neturinčią krizę. „Abiejų užsienio reikalų ministrų susitikimas truko apie 40 minučių“, – sakė naujienų agentūrai AFP Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas,patvirtinęs, kad susitikimas baigėsi, bet daugiau detalių apie jį nepateikė.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu antradienį paragino Rusiją atkurti dialogo kanalus, užuot reiškus „nepagrįstus kaltinimus“ dėl numanomos prekybos nafta tarp Ankaros ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS). „Turėtume atsisėsti prie stalo ir tartis, ką daryti, o ne skelbti nepagrįstus kaltinimus“, – A.Davutoglu sakė žurnalistams Ankaros oro uoste, prieš išvykdamas į Turkijos remiamą Kipro šiaurinį separatistinį regioną.

Turkijos policija trečiadienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, šturmuodama vienos žiniasklaidos grupės, dažnai kritikuojančios vyriausybę, būstinę, likus vos kelioms dienoms iki savaitgalį vyksiančių rinkimų. Rreidas buvo surengtas po prieštaringai vertinamo teismo sprendimo areštuoti turtą, valdomą verslo konglomerato, susijusio su Jungtinėse Valstijose gyvenančiu dvasininku Fethullah Gulenu, kuris yra laikomas nesutaikomu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano priešininku.

Turkijos vyriausybė suteikė oficialų leidimą Jungtinėms Valstijoms naudotis Indžirliko karine baze Turkijos pietuose reidams prieš „Islamo valstybės“ kovotojus Sirijoje, pranešė trečiadienį Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas. „(Ministrų) Kabinetas pasirašė įsaką, – sakė naujienų agentūrai AFP pašnekovas, nenurodydamas, kada tai buvo padaryta. – Indžirliko oro baze gali naudotis (JAV prieš džihadistus) bet kada“. Ankara ir Vašingtonas taip sutarė po ne vieną mėnesį vykusių derybų.

 Eidamas 91-uosius metus trečiadienį mirė buvęs Turkijos premjeras ir prezidentas Suleymanas Demirelis (Siuleimanas Demirelis), kuris penkis dešimtmečius buvo viena įtakingiausių šalies politinių figūrų ir buvo dukart kariškių nušalintas nuo valdžios, kai stovėjo prie vyriausybės vairo. Giuveno ligoninės Ankaroje medikai pranešė, kad S.Demirelio gyvybė užgeso trečiadienį 2 val. 05 minutės dėl širdies nepakankamumo ir kvėpavimo takų infekcijos.

Turkijos valdančioji partija, turinti islamiškas šaknis, prarado daugumą parlamente per sekmadienį vykusius rinkimus, tapusius skaudžiu smūgiu autoritariško prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) planams pakeisti konstituciją ir išplėsti savo galias. Teisingumo ir plėtros partija (AKP) surinko daugiausiai (41 proc.) balsų per įtemptą kovą, bet jos palaikymas šįkart buvo gerokai mažesnis negu per ankstesnius visuotinius rinkimus 2011 metais, kai ji laimėjo beveik pusę balsų.

Turkijoje bus teisiama Nyderlandų žurnalistė, kuri kaltinama skleidusi „teroristinę propagandą“, o šis teismo procesas veikiausiai padidins Vakarų šalių nuogąstavimus dėl žiniasklaidos laisvės šioje NATO narėje.

Turkijos policija sekmadienį sulaikė vieno pagrindinių dienraščių vyriausiąjį redaktorių – vykdydama operaciją prieš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) priešininko, JAV gyvenančio imamo Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Policija po pietų jau antrą kartą atliko kratas dienraščio „Zaman“ redakcijoje ir sulaikė Ekremą Dumanli (Ekremą Dumanlį), lauke protestuojant didžiulei miniai.

Turkų rašytojas Orhanas Pamukas (Orchanas Pamukas), kuris 2006 metais laimėjo Nobelio literatūros premiją, sekmadienį paskelbtame interviu smerkia tai, ką vadina „baimės“ atmosfera jo šalyje. „Blogiausia tai, kad yra baimė. Matau, kad visi bijo; tai nėra normalu ... Raiškos laisvė nusmuko iki labai žemo lygio“, – laikraščiui „Hurriyet“ sakė O.Pamukas. Jis apkaltino vyriausybę spaudžiant žiniasklaidą ir ypač smerkė opozicijos žurnalistų puldinėjimą.

Turkijos kariai galėtų padėti įkurti saugumo zoną Sirijoje, jeigu būtų tarptautinis susitarimas įkurti tokį prieglobstį pabėgėliams, pasitraukusiems dėl džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ keliamos grėsmės, sakoma šeštadienį paskelbtuose Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) komentaruose.

Turkijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė nutraukti socialinio tinklo „Twitter“ blokavimą, praėjus dienai po konstitucinio teismo nutarties, kad „Twitter“ blokavimas buvo neteisėtas, pranešė žiniasklaida. Telekomunikacijų admiistracija TIB iš savo svetainės pašalino ankstesnio teismo nutartį uždaryti „Twitter“, rašo dienraštis „Hurriyet“, vadindamas tai pirmu žingsniu iki visiško draudimo panaikinimo. TIB privalo apie sprendimą informuoti interneto paslaugos tiekėjus.

Turkijos naujasis interneto įstatymas kelia „didelį susirūpinimą“ dėl vyriausybės kontrolės ir informacijos pasiekiamumo visuomenei, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisija, Ankaros parlamentui priėmus naująjį įstatymą.

 Turkijos policija atlikdama tyrimą dėl įtariamo kyšininkavimo ir korupcijos, antradienį sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, tarp jų – trijų ministrų sūnus ir kelis garsius verslininkus, pranešė šalies žiniasklaida. Stambulo gubernatorius Huseyinas Avni Mutlu patvirtino, kad įvyko tokie reidai, bet atsisakė komentuoti detales. „Dar vyksta operacija, – sakė jis žurnalistams.

Po kelias savaites trukusios konfrontacijos su policija, neretai peraugdavusios į smurtą, Turkijos protestuotojai sugalvojo naują pasipriešinimo formą – ramiai stovėti ir tylėti. Pirmąjį tokį protestą prieš premjero Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) režimą pirmadienio vakarą surengė vaidybos menininkas Erdemas Gunduzas (Erdemas Giundiuzas). Jis aštuonias valandas nejudėdamas stovėjo Stambulo centrinėje Taksimo aikštėje.