„Mes teikiame šitą priemonę (likvidumo užtikrinimo – BNS) kaip vieną iš pagrindinių norint kovoti su ekonomikos nuosmukiu, tačiau kol kas veikla iš esmės reali prasidėjo tik kovo 16 dieną ir kol kas ji apsiriboja palūkanų kompensavimu, tuo tarpu, atitinkamos arba analogiškos „Invegai“ institucijos Latvijoje ir Estijoje veikia pilna apimtimi“, – pirmadienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, ypač svarbu, kad pagalbos priemonės verslą pasiektų laiku. Jo manymu, Vyriausybė supranta problemos aktualumą.
„Šitoje vietoje labai svarbu nepavėluoti, nes iš esmės likvidumas yra tas, kas šiuo metu labiausiai ir yra reikalinga. Nes jeigu ši pagalba nebus suteikta laiku, tai šiuo atveju po kažkiek laiko nebebus kam tą pagalbą teikti, nes įmonė tiesiog bus bankrutavusi. Tai šios problemos rimtumą premjeras ir Vyriausybė supranta ir aš manau, kad jau pačiu artimiausiu metu „Invegos“ veikla bus aiškiai matoma ir išskleista pagal visą veiklos spektrą“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, daugelis įmonių būtent šiuo metu sprendžia dėl savo ateities, todėl joms svarbu matyti, ar žadėti finansiniai instrumentai jau veikia. Vėliau, pasak jo, bus galima kalbėti apie kitas paskatas verslui.
„Dabar daugelis verslo įmonių yra atsidūrusios kryžkelėje – daryti vienaip ar daryti kitaip. Todėl dar kartą kartoju, kad likvidumo ir realių pinigų patekimas į įmones – nesvarbu, ar tai būtų parama pačiai įmonei, ar darbo vietai – yra absoliutus būtinumas būtent šiuo metu. O vėliau jau aišku įsijungs ir kiti dalykai – investicinis skatinimas ir visos kitos paskatos, kurioms Europos Sąjunga šiuo metu yra nepaprastai palanki“, – aiškino prezidentas.
Anot jo, matyti, kad Europos Sąjungos institucijos yra pasirengusios padėti šalims narėms.
„Bendrai paėmus, pinigai nėra problema, jūs puikiai žinote, kad Lietuva jau yra pasiskolinusi 1,5 mlrd. eurų ir tą sumą iš esmės dar trigubinti, beveik keturgubinti, priklausomai pagal poreikį. Tačiau labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami efektyviai, taupiai ir tikrai būtų skirti ekonomikos stabilizavimui“, – teigė G. Nausėda.
Sunkumų dėl koronaviruso COVID-19 patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai nuo praėjusio penktadienio jau gali teikti paraiškas „Invegai“ dėl atidėtų paskolų ar lizingo mokėjimų palūkanų kompensavimo.
Pirmadienį Lietuva iš tarptautinių finansų institucijų pasiskolino 1,5 mlrd. eurų. Lėšos bus skiriamos valstybės iždo likvidumui užtikrinti. Europos investicijų bankas (EIB) skolina 700 mln. eurų, Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo bankas (ETVB) – po 400 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.
