Vištienos ketvirčiai per savaitę brango beveik 19 proc., o per metus – daugiau kaip 21 proc. Česnakai per savaitę pabrango beveik 17 proc., o per metus – beveik 50 proc. Rauginti kopūstai per savaitę brango beveik 6 proc., o per metus – net 78 proc.
Išvysime tuščias lentynas
Vis dėlto ekonomistai kritiškai vertina Vyriausybės norą reguliuoti dalies prekių ir paslaugų kainas ir pažymi, kad tokiems veiksmams kol kas nematyti priežasčių.
„Reguliuojant kainas, pasiunčiami rinkai iškreipti signalai, nes, kuomet yra paklausos ir pasiūlos neatitikimas, šiek tiek ūgtelėjusi kaina visada paskatina tą pasiūlą patenkinti. O kainas reguliuojant, signalas rinkos nepasiekia ir atitinkamai rinkos dalyviai nėra suinteresuoti tos prekės ar paslaugos pirkėjams teikti“, – tv3.lt kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ji įspėja, kad kainų reguliavimas gali privesti prie dalies prekių deficito, todėl vartotojai parduotuvėse matys tuščias lentynas visai kaip sovietmečiu.
„Dėl reguliuojamų kainų ilgainiui gali susidaryti deficitas ir tam tikrų svarbių dalykų trūkumas. Mes turėjome epochą ištisą, kuomet buvo reguliuojamos kainos. Atsimename puikiai visiškai tuščias lentynas. Nuo to netapome nei laimingesni, nei turtingesni ar galintys pasimėgauti įvairove“, – teigė ekonomistė.
Be to, pasak I. Genytės-Pikčienės, pasaulio rinkose stebimi veiksniai kaip tik turėtų lemti kainų mažėjimą.
„Kainos neturėtų augti vien dėl naftos rekordinio per eilę metų atpigimo, nes nafta naudojama labai ilgose pridėtinės vertės grandinėse. Taip pat apskritai pasaulio paklausa tokiomis krizės sąlygomis labai stipriai yra nukritusi, vartojimas nukritęs. Kada vartojimas yra susitraukęs, natūralu, kad tai kainas veikia labai reikšmingai į mažėjimo pusę“, – sakė LLRI vyriausioji ekspertė.
Jai antrina ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, manantis, kad kainų reguliavimas yra blogas precedentas, o kai kurių užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad naudojant šią priemonę prekyba gali persikelti į šešėlį.
„Vertinant kitų šalių patirtį, kuomet yra reguliuojamos kainos, pavyzdžiui, Baltarusijoje kai kuriais atvejais, tai tuomet susiduriama su situacija, kuomet prekių nėra oficialioje prekyboje, o prekyba pasitraukia į pogrindį, šešėlinę ekonomiką. Čia yra dažniausias matomas efektas, kuomet bandoma reguliuoti kainas laisvoje rinkoje, kur yra daug konkuruojančių pirkėjų ir pardavėjų“, – tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Jis sakė šiuo metu Lietuvoje nematantis aplinkybių ar prekių grupių, kur reikėtų imtis kainų reguliavimo.
Reikia skatinti konkurenciją
Geriausias priešnuodis augančioms kainoms – konkurencija, per antradienį vykusį Seimo posėdį teigė dalis opozicijos atstovų. Tam pritaria ir ekonomistai.
„Konkurencijos skatinimas, tam tikrų reguliacinių barjerų panaikinimas, atlaisvinimas galimybės nelaukiant imtis iki šiol nevykdytų veiklų. Nes visa biurokratija, visas reguliavimas, kuris buvo tinkamas ir palankus normaliais laikais, šiandien netinka, nes labai mažina įmonių manevrų laisvę prisitaikyti, pakeisti kryptį ir reaguoti į kardinaliai pasikeitusias situacijas.
Tai, žinoma, ką reiktų dabar daryti, atlaisvinti šiuos reguliacinius barjerus, kad įmonės turėtų manevro laisvę persiorientuoti į kitas kryptis ir rinką užpildyti dalykais, kurių trūksta“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Anot N. Mačiulio, dalies prekių trumpalaikis trūkumas susidaro tuomet, kai gamintojams taikomas perteklinis reguliavimas ir barjerai.
„Kuomet reikia gauti leidimus, ilgą laiką laukti atsakymų, kol priežiūros institucijos sutinka ar nesutinka, kad bus galima vienokias ar kitokias prekes tiekti į rinką. Tuomet susidaro stygius ir prielaidos dėl nepakankamos pasiūlos kainų augimui.
Tai kainų reguliavimas tokioje situacijoje nieko neišspręstų. Jeigu matome, kad kažkurias prekes į rinką reikėtų tiekti kuo greičiau, reikia žiūrėti, kodėl jų neatsiranda, ar tai yra sutrikusi globali tiekimo grandinė, ar Lietuvoje mes turime per daug biurokratinių barjerų, kurie užkerta kelią tų prekių spartesnei gamybai ir jų patekimui į prekybą“, – pastebėjo ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, konkurencija šiuo metu Lietuvoje veikia, o jei ji vietomis prislopinta, reikia ne kurti, o naikinti perteklinį reguliavimą.
„Šiaip nematau segmentų, kur būtų nepakankama konkurencija ir kur, susidarius didelei paklausai, neatsirastų įmonių ar verslių gyventojų, kurie nenorėtų pasiūlyti tokių prekių ir paslaugų. Konkurencija veikia. Jeigu ji kažkur yra prislopinta perteklinio reguliavimo ir biurokratijos, tai tą reguliavimą reikia panaikinti, o ne kurti dar didesnes biurokratines naštas, dėl kurių nukentėtų ir gyventojai, ir valstybė“, – teigė N. Mačiulis.
Nesutiko balsuoti
Teisingumo ministerijos prašymas leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas Seime antradienį patyrė fiasko, nes dalis Seimo narių atsisakė dalyvauti balsavime. Kad balsavimas Seime būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti bent 71 Seimo narys, tačiau balsavime dėl kainų reguliavimo antradienį iš pradžių registravosi tik 70 parlamentarų, vėliau – 66. Todėl kainų reguliavimo klausimas nukeltas į kitą Seimo posėdį, vyksiantį kitą savaitę.
Balsavime nedalyvavo opozicija – konservatoriai, liberalai, dalis Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų, taip pat keli valdantieji.
Parlamentarams sprendžiant dėl įstatymo projektų, konservatorius Mykolas Majauskas, ragindamas kolegas balsuoti prieš projektus, teigė, kad prekių kainų reguliavimas antkainio problemos neišspręs. Jo teigimu, šalyje būtina užtikrinti prekių pasiūlą, o ne riboti jų kainas.
„Mes puikiai suprantame, kad prekių kainos kyla todėl, kad jų trūksta arba jų apskritai nėra. Ir tam reguliavimas nepadės ir tos problemos nespręs“, – teigė M. Majauskas.
Savo ruožtu pataisas pristatęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad Vyriausybė kainas reguliuotų tik būtiniausiais atvejais.
„Tokių priemonių būtų galima imtis ne prevenciškai, o tik nustačius piktnaudžiavimus rinkoje ar prekių trūkumą dėl paskelbtos valstybės lygiu ekstremaliosios padėties“, – patikino E. Jankevičius.
Kritika ir iš prezidento
Pataisos numato, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija parengs būtinų prekių ir paslaugų sąrašą, o kainų bei prieinamumo pokyčius stebės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei ji pastebėtų prekių ar paslaugų trūkumą ar gamintojų bei pardavėjų piktnaudžiavimą, Vyriausybė galės įvesti reguliavimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra išsakęs nepritarimą tokiai iniciatyvai – jo teigimu, prekės su reguliuojamomis kainomis išnyktų iš rinkos.
Siūlymą taip pat kritikavo verslo, Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos atstovai.
INFOGRAMAS
