NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks karo Ukrainoje fone, o nuo Vilniaus iki sienos su Baltarusija, kuri pamažu virsta Rusija, vos 30 kilometrų, todėl sustiprintas saugumas – suprantamas. O ir provokacijų iš anapus tvoros, skiriančios Lietuvą nuo Baltarusijos, gali pasitaikyti.
Būtent todėl kelios dienos prieš susitikimą ir jo metu Lietuva atnaujins vidaus sienų kontrolę, tikrins atvykstančius ir išvykstančius į Latviją ir Lenkiją, o ES išorės sieną su Baltarusija ir Rusija saugos kariai, šauliai ir pasienio pareigūnai. Pagalba atvyks net iš Moldovos, o taip pat Estijos.
Kibernetinė erdvė taip pat sulauks daugiau pareigūnų dėmesio, nes ten, pasak ekspertų, taip pat gali būti kėsinamasi. Todėl laikas iki liepos vidurio visiems šalies pareigūnams ir strateginių įmonių darbuotojams – itin įtemptas.
Vilniuje bus žmonių, kurie yra pagrindiniai taikiniai
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, komentuodamas pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, sako, kad saugumo priemonės, kurių imasi Lietuva ir jos kaimynės – visiškai normalios, nes šis susitikimas itin aukšto lygio ir jame dalyvaus asmenys, kuriems kasdien gresia realus pavojus.
„Tai (saugumo taisyklės) nėra Lietuvos iniciatyva, tai net nėra Lietuvos sprendimai, o ir įranga, kuri pasitelkiama nėra Lietuvos. Tai kolektyviniai sprendimai, kurie susiję su bendru saugumo palaikymo lygiu, taigi daugybė dalykų iš to, kas daroma Vilniuje, daroma ir kitur. Įsivaizduokite, susirenka visų NATO šalių lyderiai. Jie bet kam, jau nekalbant apie Rusiją, bet kokiems teroristams jie yra pagrindinis taikinys. Taigi, natūralu, kad imamasi tokių priemonių“, – svarstė jis.
Pasak apžvalgininko, kai kurios saugumo priemonės, yra didesnės nei paprastai, nes NATO susitikimas vyksta ne šiaip Lietuvoje, jis vyksta už 30 kilometrų nuo Baltarusijos, kas yra beveik Rusija, sienos.
„Vilniuje kartą buvo JAV prezidentas (Džordžas W. Bushas) tuo metu saugumo priemonių taip pat buvo didelių imtasi. Gatvių šuliniai buvo užlituojami. Taigi, užtenka tik JAV prezidento. Normalu, kad jis yra saugomas nuo pačių įvairių grėsmių, jos nėra išgalvotos, ir saugumo situacija turi būti pastiprinta. Lietuva nėra išimtis. O į NATO susitikimą atvyks ne tik JAV prezidentas, bet ir kitų NATO šalių lyderiai. Tie, kurie stebisi saugumo priemonėmis, kurių imamasi, matyt, nelabai supranta, kas čia vyks“, – sakė M. Laurinavičius.
Na, o oro uosto uždarymas susijęs ne tiek su saugumo iššūkiais, kiek su tuo, kad Vilniaus oro uostas yra mažas, ten paprasčiau netelpama.
„Atvyks 30 delegacijų, o kiek dar ne NATO narių atvyksta. Ir kai leidžiasi komerciniai lėktuvai yra vienos taisyklės, jie gali leistis dažnai, bet kai leidžiasi pasaulio lyderių lėktuvai, saugumo reikalavimai visai kiti. Tai yra tokio dydžio įvykis, kad normaliai skrydžiai tiesiog negali vykti, oro uostas yra per mažas“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Kariai saugos ir sienas, ir miestą
Kariuomenė paskelbė, kad norint užtikrinti saugumą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, kariuomenė pasitelks per 3 tūkstančius karių.
„Skirsime daugiau kaip 3 tūkstančius karių įvairių užduočių vykdymui NATO viršūnių susitikimo metu, į šį procesą yra įtraukti ir mūsų sąjungininkai“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Jis pabrėžė, kad renginio metu gali būti skleidžiama daugiau propagandos, dezinformacijos, pasitaikyti įvairių provokacijų, „svarbaus renginio kontekste bus testuojamas mūsų visų budrumas ir atsparumas klaidinimui“.
Anot kariuomenės atstovų, tikėtinos priešiškos informacinės operacijos, kurių metu gali būti vykdomos kibernetinės atakos ir klaidinančios informacijos sklaida, pabėgėlių srautų iš Baltarusijos intensyvėjimas, karinės technikos bei orlaivių manevravimas šalia Lietuvos Respublikos sienos, pilietinių neramumų kurstymas ir panikos kėlimas skleidžiant gandus socialiniuose tinkluose.
Lietuvos kariuomenė teigia išvien su sąjungininkais ir kitomis renginio saugumą užtikrinančiomis institucijomis atlikusi paruošiamuosius darbus, kurie garantuos pajėgų sąveiką ir integralumą susitikimo metu.
Viršūnių susitikimo metu kariuomenės padaliniai kartu su sąjungininkais papildomai užtikrins oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose.
Prie saugumo užtikrinimo taip pat prisidės Vokietija. „Ne viską galime atskleisti, ne viską galime pasakyti, bet tikrai Vokietija gana reikšmingai prie to prisidės su pajėgumais, kurių mes šiuo metu neturime Lietuvoje“, – žurnalistams prieš kurį laiką sakė Lietuvos Sausumos pajėgų vadas A. Radvilas.
Vilnių saugos „Patriot“
Netrukus paaiškėjo, kad Vokietija dislokuos Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumą.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, sistemos bus perkeltos iš Slovakijos, jos palaikymo vienetai bus perdislokuoti iš Lenkijos.
Viršūnių susitikimo saugumui sustiprinti Vokietija dislokuos ir kitus sausumos, oro ir jūrų gynybos pajėgumus.
„Džiaugiuosi, kad galime įnešti svarbų indėlį Aljansui Vilniuje. Savo įvairiais pajėgumais Bundesveras svariai prisidės prie NATO viršūnių susitikimo užtikrinimo“, – pranešime sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Tai dar kartą parodo, kad esame lankstūs ir esame, kai mūsų reikia – Aljanse galite pasikliauti Vokietija. Kartu su savo sąjungininkais rodome solidarumą ir vienybę viduje ir išorėje“, – pridūrė jis.
Saugumo klausimas bus pats svarbiausias
Ruošiantis liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui pluša ir Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), jie savo amato moko į pagalbą pasitelktus karius, kitus vidaus reikalų sistemos pareigūnus.
„Mokiname visko: nuo važiavimo korteže, kaip vairuoti, iki to, kaip elgtis su delegacijų nariais, pasitelkiant juos, pavyzdžiui, į viešbučių apsaugą“, – BNS sakė VAT vadas Rymantas Mockevičius.
Nepaisant naujai įgytų žinių, šalia karių visuomet bus VAT pareigūnai, „kurie prižiūrės tuos procesus kaip grupių vadovai“.
Anot R. Mockevičiaus, į pagalbą atvyks ir kolegos iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Vis dėlto jis teigė negalintis atskleisti, kokias užduotis jie vykdys.
„Jie padės mūsų vyrams užtikrinti konkrečias ir labai specifines užduotis, tačiau kokias – negaliu komentuoti“, – sakė VAT vadas.
Jo teigimu, VAT pareigūnai NATO viršūnių susitikimui ruoštis pradėjo dar pernai, o šiuo metu liko „techninės detalės“.
„Iš esmės jau esame pasiruošę, nes pradėjome dirbti dar pernai metais, – sakė pareigūnas. – Dabar liko techninės detalės, kurias deriname su Užsienio reikalų ministerija, su protokolu ir ambasadomis dėl konkrečių dalykų, liečiančių konkrečią delegaciją.“
Pasak tarnybos vado, viršūnių susitikimo metu dirbs visi pareigūnai, tačiau ne visi bus tiesiogiai paskirti į renginį.
„Yra ir kasdienis darbas, kur dirbame su mūsų saugomais asmenimis ir objektais“, – aiškino jis.
R. Mockevičiaus teigimu, nors renginio saugumo gaires numato NATO, „kad būtų visiems aiškios bendros žaidimo taisyklės“, Lietuvos pareigūnų žodis – lemiamas.
„Mes esame priimančioji šalis, čia galioja mūsų įstatymai, mūsų tvarkos. Aišku, vyksta derybos, vyksta kompromisų ieškojimai, bet saugumo prasme vis tiek mes 90 proc. užtikrinam eigą šito renginio“, – sakė VAT vadas.
Pasak jo, konkretaus politiko apsauga įprastai priklauso nuo jam kylančių grėsmių lygio.
„Jei kažkurios šalies prezidentas tai dienai ar tam pusmečiui turi realias grėsmes savo gyvybei ar sveikatai, tai tos saugumo priemonės yra padidintos“, – kalbėjo R. Mockevičiaus.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikimo metu bus taikomi aukščiausi apsaugos standartai.
„Jei kasdienėmis sąlygomis taikai penkis-šešis iš dešimties punktų apsaugos paketo, tai čia taikysi viską, kas yra“, – kalbėjo pareigūnas.
VAT vadas akcentavo, kad pareigūnai renginio metu vertins visas grėsmes: „nuo piršto įsipjovimo iki rimtų dalykų: teroristiniai išpuoliai, gaisrai, elektros nutrūkimai“.
Tam tikrais nenumatytais atvejais delegacijoms ir jų vadovams Lietuvoje yra paruoštos saugios vietos.
„Yra vietos, kurios yra ypatingai mūsų saugomos, slaptos, kur būtų suvežti delegacijų vadovai, nariai. Ten būtų laukiama politinių sprendimų, ar ir kaip tęsti renginį“, – sakė VAT vadas.
Iššūkių netrūks
R. Mockevičiaus teigimu, Lietuvoje teko rūpintis ir popiežių, ir JAV aukščiausio lygio pareigūnų apsauga, tačiau NATO viršūnių susitikimas – aukščiausio lygio renginys.
„Nuvažiavus į kitus susitikimus matosi, kad kolegos į valstybes, kurios turėjo tokius renginius, žiūri jau truputį kitaip“, – sakė jis.
VAT vadas pabrėžė, kad liepą Vilniuje vyksiantis renginys bus „didžiausias iššūkis per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“.
„Aš dirbu labai seniai, daug renginių turėjęs, tai čia bus labai didelis iššūkis – ir tarnyboms, ir valstybei, nes aukščiausi vadovai suvažiuoja“, – sakė R. Mockevičius.
„Tai didžiulis profesinis iššūkis – tiek mūsų tarnybai, tiek visoms Lietuvos teisėsaugos institucijoms. Jeigu jis pavyks, o jis tikrai pavyks, tai bus profesinis pasitenkinimas, kad valstybė gali, mes galim“, – pridūrė jis.
Aktyvesnio režimo laikysis ir medikai, greitosios pagalbos tarnyba. Per NATO viršūnių susitikimą, nemaža dalis greitosios automobilių budės įvairiose vietose. Medikai budės ten, kur vyks renginiai, taip pat erdvėje tarp Vilniaus ir Kauno, stovės ten, kur dėl saugumo reikalavimų jų gali prireikti.
Gyventojams skubi pagalba liepos 11–12 dienomis bus teikiama kaip įprasta, bet planinių paslaugų universitetinėje ligoninėje ir Santarų klinikose bus teikiama mažiau. Visa tai todėl, kad norima apsidrausti, jog bus vietos ligoninėse jei netyčia reiktų teikti pagalbą didesniam kiekiui susitikime dalyvaujančių žmonių.
Oro uostas neveiks, oro erdvė bus uždaryta
Tuo metu, kai Lietuvos vyks NATO susitikimas, 30 km spinduliu nuo „Litexpo“ parodų rūmų esančioje oro erdvėje bus draudžiami visi skrydžiai. Skrydžiai Vilniuje bus ribojami tik šiek tiek daugiau nei parą – nuo liepos 11 d. 12 val. iki liepos 12 d. 14 val.
Lietuvos oro uostų duomenimis, dėl šio 26 valandų apribojimo iš Vilniaus bus atšaukta daugiau kaip 100 skrydžių. Apie planuojamus skrydžių atšaukimus keleivius iš anksto informuos oro bendrovės.
Dėl didesnio nei įprastai orlaivių eismo bei Vilniaus ir Kauno oro uostų apkrovimo taip pat galimi oro eismo sutrikimai ir vėlavimai.
Esant galimybei, nuo liepos 11 d. 12 val. iki liepos 12 d. 14 val. rekomenduojama nesirinkti kelionių lėktuvais į Vilnių ir Kauną bei iš Vilniaus ir Kauno.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad liepos 7–13 d. bus taikoma ir daugiau lėktuvų eismo virš Lietuvos teritorijos apribojimų, bus draudžiami ir mažųjų lėktuvų, oro balionų ir dronų skrydžiai.
Madrido patirtys
Pernai birželio pabaigoje Madride taip pat vyko NATO viršūnių susitikimas. Kalbama, kad viršūnių susitikimas gerokai pranoko kai kurių užsienio organizatorių ir dalyvių lūkesčius. Organizacine ir saugumo prasme Madridas, pasak ekspertų, buvo itin vykęs renginys.
Viršūnių susitikimas vyko IFEMA parodų erdvėse 12 ir 14 salės, 50 000 kvadratinių metrų plotas buvo skirtas pačiam aukščiausiojo lygio susitikimui surengti. Patalpoms, kuriose tilpo daugiau nei 2 000 akredituotų žurnalistų, buvo skirta 100 000 papildomų kvadratinių metrų.
NATO viršūnių susitikime dalyvavo daugiau nei 5000 iš 45 skirtingų šalių, įskaitant NATO valstybių narių atstovus, taip pat lygiagrečių susitikimų svečius ar dalyvius. Susitikimo biudžetas buvo apie 50 mln. eurų. Vidutinis sostinės viešbučių užimtumas siekė 70 proc.
Madride laidosi daugiau nei 100 orlaivių, priklausančių įvairioms delegacijoms, su specialiu apsaugos ir valdymo padaliniu. Iškilmingas vakarienes surengė Prado muziejus ir Karališkieji rūmai. Į programą lydintiems svečiams buvo įtrauktas apsilankymas karalienės Sofijos muziejuje, restorane „NuBel“ ir operos teatre „Teatro Real“.
Viršūnių susitikimo metu Madride policija visame mieste įgyvendino griežtas saugumo priemones, kad palengvintų susibūrimą. Renginio metu vyko antikariniai protestai, bet jie buvo suvaldyti.
Griežčiausių saugumo priemonių buvo imtasi aplink IFEMA vietą: buvo įdiegti apsaugos kordonai ir uždaryti keliai apylinkėse, prieiga palikta tik akredituotiems asmenims. Miesto Centro rajone ir aplink Moncloa rūmus, Karališkuosius rūmus ir Prado muziejų buvo įvestos griežtos saugumo priemonės, įskaitant judėjimo apribojimus, siekiant palengvinti su viršūnių susitikimu susijusius susibūrimus visame mieste.
Papildomos saugumo priemonės taip pat buvo taikomos Madrido Barajaso oro uoste (MAD), Torrejono oro bazėje ir kituose pagrindiniuose miesto transporto mazguose, įskaitant geležinkelio stotis, siekiant palengvinti aukšto rango pareigūnų atvykimą ir išvykimą.
Būta eismo sutrikimų visame mieste viršūnių susitikimo metu, todėl gyventojai dar iš anksto raginti apriboti keliones ir, jei įmanoma, naudotis viešuoju transportu. Antikarinių protestų taip pat nepavyko išvengti, bet visiems susibūrimams stebėti buvo dislokuota papildoma policija, taikytos kitos saugumo priemonės, pvz., kelių uždarymas ir judėjimo apribojimai.
Ispanijos vyriausybė susitikimo metu dislokavo 6550 nacionalinės policijos pareigūnus ir 2 400 civilinės gvardijos narius, be 1 200 savivaldybės policijos pareigūnų, kurie kartu prižiūrėjo daugiau nei 40 valstybių ir vyriausybių vadovų, dalyvavusių susirinkime, saugumą.
Kiekviena delegacija papildomai atsivežė savo saugumo pareigūnų, o Ispanijos oro pajėgų F-18 lėktuvai stebėjo oro erdvę. Per viršūnių susitikimą dalis Madrido buvo paskelbtas neskraidymo zona, kaip ir kaimyninės provincijos.
Taip pat buvo atnaujinta vidaus sienų kontrolė – priemonę, kuri tam tikromis aplinkybėmis numatyta Šengeno susitarimuose, siekiant „aptikti ir užkirsti kelią bet kurio asmens, kuris gali kelti pavojų viršūnių susitikimui, atvykimui į Ispaniją“.
Visa saugumo operacija buvo pavadinta Eirene – graikų taikos deivės vardu ir ji gerokai viršyjo saugumo priemones, kurios buvo taikomos praėjusį kartą, kai Madride 1997 m. liepos mėn. vyko Šiaurės Atlanto aljanso viršūnių susitikimas. Ji taip pat bus didesnė už saugumo operaciją nei Felipe VI (tuomet dar Ispanijos sosto įpėdinis) ir Letizia Ortiz vestuvėse arba renginiuose, vykusiuose Ispanijai pirmininkaujant ES 2002 m.
Sprendimą sustiprinti saugumo priemones įtakojo trigubos grėsmės: džihadistų terorizmo, smurtinių grupių ir Rusijos vykdomo kibernetinio sabotažo – galimi išpuoliai.
