Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su turtingiausiais kandidatais į šalies miestų ir rajonų merų postus.
Matijošaitis nėra turtingiausias
Turtingiausias kandidatas į mero postą yra Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas. Žaliosios politikos instituto direktorius, kuris artėjančiuose rinkimuose sieks Vilniaus miesto mero posto, turi turto už 9,33 mln. eurų, didžiąją dalį R. Lapinsko turto dalį sudaro vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai – daugiau nei 8 mln. eurų.
Studijų laikais R. Lapinskas kartu su kurso draugais įkūrė tarptautinių pervežimų konsultacijas teikiančią įmonę „Rubikon“, vėliau išaugusią į įmonių grupę, kuri linksniuota ir ne viename skandale. 2010 m. jis pasitraukė iš šios grupės veiklos ir likvidavo savo investicijas joje. Nuo to laiko R. Lapinskas investuoja į įmones atsinaujinančios energetikos, nekilnojamojo turto ir pramogų verslo srityse.
Antrojoje turtingiausiųjų sąrašo vietoje – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kuris siekia trečiosios kadencijos Laikinosios sostinės vadovo poste. V. Matijošaičio turtas vertinamas 5 mln. eurų, jis taip pat yra suteikęs daugiau nei 5 mln. eurų paskolų.
V. Matijošaičiui turtus sukrovė jo įkurta „Vičiūnų“ įmonių grupė, kurios veikla pastaruoju metu meta šešėlį ant jo. V. Matijošaitis kritikuojamas, kodėl „Vičiūnai“ nepasitraukė iš Rusijos ir toliau moka mokesčius valstybėje, pradėjusiai plataus masto invaziją Ukrainoje.
Žemės ūkis sukrovė milijonus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Radviliškio rajono merus Vytautas Krikščiūnas yra trečias turtingiausias kandidatas šių metų tiesioginiuose merų rinkimuose. Kandidatas daug informacijos apie save nepateikia. V. Krikščiūno rinkiminėje anketoje rašoma, kad jis yra ūkininkas, mėgsta medžioklę ir keliones, moka rusų kalbą ir yra našlys. Šiuo metu V. Krikščiūnas yra Radviliškio rajono vicemeras.
Liberalų sąjūdžio kandidatas Rokiškio rajono mero rinkimuose Irmantas Tarvydis turi sukaupęs 3,77 mln. eurų turto. I. Tarvydis yra įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius. Jo vadovaujama įmonė užsiima ūkio technikos prekyba ir jos remontu.
Turtingas, bet su teistumo žyme
Turtingiausių kandidatų penketuką baigia buvęs Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla, kuris į buvusį postą bandys grįžti kartu su partija „Laisvė ir teisingumas“. Č. Daugėlos turtas vertinamas 2,3 mln. eurų.
Č. Daugėla įsivėlė į ne vieną skandalą, taip pat turėjo reikalų su teisėsauga. 2010 m. spalį politikas buvo sulaikytas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Korupcijos byla rėmėsi miesto stadiono rekonstrukcijos darbų, kuriuos atliko Č. Daugėlos šeimai priklausanti bendrovė „Kortas“, tyrimu. Šiai bendrovei pateikti įtarimai kaip juridiniam asmeniui.
2015 m. Č. Daugėla su kitais asmenimis buvo pripažintas kaltu šioje byloje, 2016 m. apeliacinis teismas atmetė jo ir kitų asmenų skundus ir paliko galioti nuosprendį, kuriuo Č. Daugėla įvardintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Paskutinis kandidatas į merus, kurio turtas viršija 2 mln. eurų yra LVŽS į rinkimus Pasvalio rajone deleguotas Igoris Malinauskas. Latvijoje registruotą įmonę turintys vyras anksčiau šioje šalyje plėtojo ir politinę karjerą, 13 metų buvo Kekavos savivaldybės tarybos narys.
Politikoje ne naujokai
Andrius Šedžius yra kitas milijonierių sąraše. Kandidatas į Šiaulių miesto merus turi 1,64 mln. eurų turto. Politikas ir verslininkas nurodo, kad dirba vadovu transporto įmonėje „Manukas“. A. Šedžius keitė ne vieną partiją, dirbo tiek Seime, tiek Šiaulių miesto taryboje, o dabar rinkimus laimėti bandys su Lietuvos regionų partija.
Už A. Šedžiaus turtingiausiųjų sąraše rikiuojasi jau daugiau nei 20 metų Druskininkams vadovaujantis Ričardas Malinauskas. Su komitetu „Už Druskininkus“ kandidatuojantis politikas turi 1,4 mln. eurų turto.
Kiek mažiau – 1,38 mln. eurų – turto turi ir Vilniaus miestui vėl vadovauti trokštantis Artūras Zuokas. Su „Laisvės ir teisingumo“ sąrašu kandidatuojantis A. Zuokas savo turto deklaracijoje nurodo, kad turi virš 1,2 mln. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių. A. Zuokas yra įmonių „BNA GRUPĖ“ ir „BNA ERGO“ bendrasavininkis.
Milijonierių sąraše: merai ir profesinės mokyklos direktorė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Vilkaviškio rajono mero rinkimuose Saulenas Aželskas gali pasigirti daugiau nei 1,19 mln. eurų vertinamu turtu. Didžiąją dalį – 732 tūkst. eurų – sudaro vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai. S. Aželskas gali džiaugtis išaugusiu turtu, kadangi prieš ketverius metus savo turto deklaracijoje nurodė perpus mažesnę sumą – 551 tūkst. eurų vertės turtą.
Buvęs kultūros ministras ir Seimo narys Šarūnas Birutis taip pat pakliūva į milijonierių sąrašą. Socialdemokratams Švenčionių rajono mero rinkimuose atstovaujantis politikas nurodė turintis turto už 1,23 mln. eurų.
Jo partijos kolega, Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas nurodo turintis turto už 1,19 mln. eurų. Perrinkimo siekiantis A. Vaicekauskas Prienų rajonui su pertraukomis vadovauja nuo 2007 m.
Milijonierių sąraše ir Zarasų profesinės mokyklos direktorė Nijolė Guobienė. Liberalų sąjūdžio Zarasų rajono mero rinkimuose keliama kandidatė nurodė turinti 1,10 mln. eurų turto.
Milijonierių sąrašą užbaigia vienas dabar pareigas einantis meras ir vienas buvęs miesto vadovas. Palangai vadovaujantis konservatorius Šarūnas Vaitkus deklaracijoje nurodė turintis turto už kiek daugiau nei 1 mln. eurų.
Buvęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius uždaro turtingiausių kandidatų sąrašą. Liberalų sąjūdžio kandidatas taip pat turi kiek daugiau nei 1 mln. eurų turto. Didžiąją dalį, daugiau nei pusę milijono, sudaro S. Grinkevičiaus turimi vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai. Kandidatas yra padažus ir pagardus gaminančios įmonės „Daumantai“ direktorius ir vienas iš akcininkų.
Dabar paseksiu lietuvių liaudies pasaką. Gyveno kartą senis, kuris jautė didžiulę neapykantą lietuviams. Jis buvo labai suktas, todėl jo neapykantą kai kurie net laikė meile Lietuvai. Jis darė viską, kad lietuviai, kaip žmonės, išnyktų ir tam naudojo visokiausius būdus.
Senis ir jo protėviai nuo senovės garsėjo dviveidiškumu. Jie sugebėdavo prie bet kokios valdžios pakeisti kailį ir būti jų tarnais, todėl šios savybės būdavo perduodamos iš kartos į kartą. Senis, turėdamas sūnų, suprato, kad šis užaugo kitoks, ir jam nelabai rūpi lietuvių naikinimas, todėl ėmėsi mokyti savo sūnaus atžalą – anūką.
Senis dėjo visas jėgas ir viltis į anūką, kad šis perimtų senio savybes ir toliau tęstų senio tikslus, bet pasirodė, kad anūkui to perimti nepavyks. Paaiškėjo, kad anūkas yra paprasčiausias durnius. Tai supratęs, senis dar labiau supyko ir sumąstė Lietuvą, kartu su visais lietuviais sukiršinti prieš kaimynus, kad šie supykę nušluotų visą Lietuvą nuo Žemės paviršiaus.
Kaimynai, pasirodo, buvo daug protingesni nei manė senis, jie suprato, kad tai yra asmeninė senio neapykanta lietuviams, todėl jie pagavo senį kartu su jo anūku, atėmė jo turtus ir uždarė abu į psichiatrinę ligoninę. Visa tai vyko labai seniai, mažai kas prisimena, todėl senio likimas iki galo neaiškus ir iki šiol, tik žinoma viena, kad pirmas mirė anūkas, neatlaikęs tokios kančios, o senis dar kurį laiką gąsdino ir kaltino ligoninės darbuotojus, kad šie veikia prieš Lietuvą.
Štai tokia, su laiminga pabaiga, lietuvių liaudies pasaka.
