Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą. Vienodi klausimai – skirtingi atsakymai: nuo miesto vizijos iki mėgstamiausių knygų ir filmų.
Didžiausia Vilniaus problema
Tai, kad teoriškai Vilnius pažangus miestas, o praktiškai – neveikia.
Teoriškai dabartinis Vilnius yra viena iš dviejų Lietuvos žaliųjų savivaldybių ir siekia klimato neutralumo 2030 metais, praktiškai Vilnius šildomas ne atsinaujinančia elektra ir net ne biokuru, o degindamas ypač taršų ir pažangiame pasaulyje nebenaudojamą mazutą.
Teoriškai Vilnius pristatė naująjį gatvių standartą – 12 judumo ir planavimo principų, praktiškai Vilniuje dėl neeilinio vairuotojų streikų ir mechaniškai siaurinamų gatvių sunkiau tapo įgyvendinti net elementarius principus – kaip viešuoju transportu arba automobiliu nukeliauti iš taško A į tašką B.
Teoriškai Vilnius pradėjo gyventi pagal naują Bendrąjį planą, praktiškai nė pats nėra inventorizavęs savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto.
Teoriškai Vilniuje prasidėjo žalioji banga – augalų sodinimo akcija, praktiškai dalis augalų žūva net nesužaliavę.
Teoriškai Vilniuje didelė dalis paslaugų persikėlė į internetą, praktiškai daugybę klausimų vis tiek patogiau spręsti konsultuojantis su tarnautojais, nes e. sistema lieka neįtrauki ir neintuityvi.
Teoriškai Vilniuje statomas stadionas, praktiškai – vis dar smėlio kalvos. Teoriškai Vilniuje veikė pliažas aikštėje, praktiškai – tik smėlio kalvos. Teoriškai Vilniuje per stiprų snygį gatvės barstomos, praktiškai smėlio kalvos lieka „Grindos“ sandėlyje.
Teoriškai sėkmingi sostinės žmonės šypsosi, praktiškai yra pavargę ir nusivylę. Ir planuoja keltis į užmiestį.
Didžiausias Vilniaus privalumas
Žmonės. Vilniečiai yra tikrieji miesto akcininkai. Jie įkvepia ir verčia pasitemti. Todėl pirmas mano darbas tapus Vilniaus mere bus dedikuotas jiems – įkursiu paslaugų ir priežiūros centrą reaguojantį 24/7. Sieksiu, kad vilnietis galėtų patogiai gauti visą jam reikalingą informacija: nuo viešojo transporto atvykimo laiko, renginių, leidimų išdavimo iki rekomenduojamųjų medicinos paslaugų ir aiškių atsakymų, kas vyksta su miesto valdymu.
Sieksiu, kad miesto resursai būtų naudojami maksimaliai efektyviai, kad miesto tvarkymas būtų koordinuojamas tarp visų Vilniaus mieste veikiančių infrastruktūros įmonių. Vilnietis savo mieste turi jaustis patogiai. Mieste jam turi būti lengva gyventi, dirbti ir kurti.
Ko trūksta Vilniui, kad būtų kaip didžiosios Europos sostinės: Paryžius, Londonas, Berlynas?
Esu tikra, kad turime kalbėti ne apie siekį lygiuotis į senuosius ir didžiuosius miestus, o kaip tapti pirmaujančiu pasaulio miestu. O tam potencialo turime labai daug – pakvieskime į Vilnių regioninius ir pasaulinius lyderius iš žaidimų, ekranų gamybos ir skaitmeninės leidybos sektorių kartu kurti Vilniaus regioninį centrą „GAME“.
Tai padaryti leis auginama fizinė infrastruktūra ir paslaugų pajėgumai; užtikrinamos apibrėžtos paskatos ir sąnaudų pranašumas; darbo jėgos ir gebėjimų plėtra, užmezgant partnerystes ir mokymo programas su pirmaujančiomis kūrybinio, techninio ir profesinio mokymo įstaigomis; paprasti ir prienami verslo procesai.
Vilniuje kūrybinės industrijos apima daugelį gyvenimo sričių – jos taip pat gali būti unikalios ekonominės galimybės. Sukurkime naują eksporto pramonę, pagrįstą intelektine nuosavybe. Išbandydamas intelektinių produktų ir paslaugų naujoves vietoje, sukurkime intelektinės nuosavybės bazę – Kultūros LEZ, kurios rezultatus vėliau galima eksportuoti.
Tapkime vietinio ir tarptautinio turizmo epicentru. Viena iš neišnaudotų aukštos pridėtinės vertės turizmo krypčių – konferencinis turizmas. Jam plėtoti pastatykime šiuolaikišką ir modernų konferencijų centrą.
Kurkime Vilnių kaip globalų žinių dalijimosi centrą – plėtokime Vilniaus diplomatinių ryšių tinklą, megzkime tvarius santykius su Europos ir viso pasaulio sostinėmis, didžiaisiais miestais ir verslo atstovais. Patys renkime ir kvieskime kitus Vilniuje rengti pasaulinio lygio konferencijas, susitikimus bei mokymus.
Prisiminkime, kad Vilnius – kartu kuriančios Lietuvos sostinė. Siekime ilgalaikių strateginių tikslų, stiprinkime Lietuvos ir Vilniaus įvaizdį sekdami Lietuvos pristatymo užsienyje strategijos nuostatomis. Pasauliui Vilnių pristatykime kaip atvirą, kviečiantį kartu kurti, drąsų ir technologiškai pažangų miestą.
Įvertinkime Pasaulio lietuvių indėlį puoselėjant globalų Lietuvos įvaizdį. Pakvieskime juos tapti Vilniaus ambasadoriais ir padarykime viską, kad jie didžiuodamiesi galėtų laikyti Vilnių savo sostine.
Ir keiskime mąstymo kampą – nustokime ieškoję, į ką galėtume lygiuotis. Kurkime miestą, į kurį norėtų lygiuotis visi kiti.
Nauja viešojo transporto rūšis: metro, tramvajus – už ar prieš?
Požeminė infrastruktūra yra fundamentali, kai kalbame apie civilinės saugos infrastruktūrą. O greitas ir patogus mobilumas yra esminė Vilniaus užduotis siekiant gerinti gyventojų kokybę ir kurti tvarią verslo aplinką. Miestas, norėdamas tinkamai įvykdyti savo užduotis, privalo keisti mąstymo modelį ir sprendimus priiminėti grindžiant juos duomenimis.
Sau keliu užduotį kurti tvarią, saugią ir integruotą mobilumo sistemą. Tad jei duomenys rodys, kad metro arba tramvajaus atsiradimas mieste kurs pridėtinę vertę vilniečiui – skatinsiu tokios transporto rūšies kūrimą ir plėtrą.
Mėgstamiausia Vilniaus vieta
Tauro kalnas. Rodos, visa vaikystė ten prabėgo. 12 metų, skubėdama į baleto pamokas Profsąjungų rūmuose, skaičiavau laiptelius. O pasiekus viršūnę - grožėdavausi Vilniaus panorama. Po pamokų - čiuoždavau žemyn tiesiai iki 21 autobuso stotelės.
Dabar ten ateinu tiesiog pastovėti ir besigrožint Vilniumi susidėlioti mintis.
Mėgstamiausia knyga
„Nam June Paik“, Sook-Kyung Lee, Rudolf Frieling.
Knyga, kurios niekam nerekomenduotumėte
Tokios, kurioje iškreipiami istoriniai faktai ir kurstoma neapykanta.
Mėgstamiausias filmas
„Zootopia“.
Kokia daina skambės, jei laimėsite mero rinkimus?
Pasaulio lietuvių vaikų įdainuota daina „Aš tikiu“. Ši daina, tai bendruomenės susitelkimo galios simbolis. Dedikuota taikai ir ateities kartų vilčiai, kad viskas bus gerai.
Dienos darbai baigti, kaip įsivaizduojate tobulą vakarą?
Namuose, su šeima. Kartu su vyru ir vaikais piešiame, augintiniai žaidžia, o mano mama sėdi ant sofos ir pataria, kurias spalvas akcentuoti. Fone skamba Gustav Holst „The Planets“, primindamas pirmąjį mūsų trupės šiuolaikinio baleto spektaklį, kurį pastatė choreografas Royston Maldoom.
Užaugusi norėjau būti...
Norėjau padėti žmonėms. Visada norėjau kurti ateitį, nešti pokytį.
Būdama maža eidavau pas vyresnius žmones užrašinėti jų prisiminimų. Sulaukusi paauglystės pradėjau savanoriauti, įsitraukdavau į programas skirtas padėti žmonėms su negalia. Dar paaugusi ėmiausi mokytis iš tų, kurie patys kūrė verslus, siekė profesionalumo akademiniame pasaulyje, tapo profesoriais.
