Klinikinis toksikologas psichoterapeutas dr. Tomas Vilius Kajokas pabrėžė, kad tikrai neišeitų kalbėti apie sveikatą ir alkoholio vartojimą, tačiau galima būtų paminėti, koks alkoholio kiekis yra daugiau ir mažiau žalingas.
„Santykinai saugūs alkoholio kiekiai tiek vyrams, tiek moterims yra nedideli. Dabar paprastai laikoma, kad per savaitę žmogus neturėtų išgerti daugiau nei 14 vienetų alkoholio. Tai yra pakankamai nedidelis kiekis. Ir čia kalbama apie visą savaitę, o ne suvartojimą vienu ypu. Taip pat būtų idealu, jei žmonės turėtų bent porą visiškai „sausų“ dienų“, – aiškino specialistas.
Vis dėlto, pabrėžė jis, daugelis epidemiologinių tyrimų nurodo, kad paprastai ilgai ir sveikai gyvena tie žmonės, kurie visai negeria arba geria labai nedaug alkoholio.
„Nes jei kalbėtume apie sveikatą, alkoholis yra toks produktas, kurį žmonės vartoja, kad paįvairintų gyvenimą, tačiau kuris tikrai nėra nežalingas“, – pasakojo T. Kajokas.
Tik stiprus, tiek silpnas alkoholis skaidomas vienodai
Nors esama įvairių mitų ir pasakojimų, neva vienas alkoholis „sveikesnis“ už kitą, klinikinis toksikologas pabrėžė, kad kokio stiprumo alkoholis bepatektų į organizmą, didelio skirtumo nėra, mat yra skaidomas maždaug taip pat.
„Vis dėlto yra tiesos, kad į jį stiprų, koncentruotą alkoholį gleivinės reaguoja labiau. Tad jei žmonės geria neskiestą degtinę, viskį ir kitus panašius gėrimus, tikėtina, kad tai šiuo atžvilgiu gali būti labiau žalinga. Silpnesnis alkoholis gleivinei yra mažiau kenksmingas“, – aiškino pašnekovas.
Be to, pridūrė jis, kada kalbama apie žalą sveikatai, nėra taip svarbu alkoholio rūšis, bet bendrai išgertų gėrimo vienetų kiekis.
Dėl šios priežasties, pašnekovo pastebėjimu, neretai klaidingai galvojama, kad dėl prastos savijautos kitą rytą „kalčiausias“ būna gėrimų maišymas.
„Alkoholinių gėrimų maišymas – dar vienas dažnų mitų. Viskas iš esmės priklauso nuo suvartoto kiekio. Paprastai juokauju, kad kai žmonės sako, kad „kaltas“ maišymas, tai realiai jie sako, kad gėriau viską, ką pylė. Ir tada galų gale viską lemia kiekis, kurį išgeria.
Be to, kas nutinka per dideles šventes, kai žmonės neapsiriboja dviem alkoholio vienetais? Yra toks „binge drinking“, t.y. priepuolinis gėrimas, kai per dvi tris valandas žmogus išgeria daugiau nei 6 vienetus alkoholio.
Pavyzdžiui, tai būtų trys įprasti 0,5 l bokalai alaus per dvi valandas. Tai gal, atrodo, nėra itin daug, bet pakankamai dažnai girdžiu žmones per televiziją sakant, kad „va, išgėriau tik tris bokalus alaus, suvalgiau vieną silkę ir man pasidarė bloga“. Bokalas alaus yra maždaug 2,5 vieneto alkoholio. Tad jei žmogus išgėrė tris bokalus, laikoma, kad išgėrė septynis su puse vienetus“, – pateikė pavyzdį gydytojas.
Jis pabrėžė, kad yra patvirtinta, jog toks gėrimo būdas yra ypač žalingas, nes daugiau būdingas tiems, kurie laukia penktadienio ar didelių švenčių tam, kad prisigertų.
„Po tokio „binge drinking“ smegenys iš esmės gauna tą impulsą, kuris ilgainiui žmogų gali padaryti priklausomą nuo alkoholio. Galbūt ne per vakarą, bet jei tai tęsis kiekvieną ar kas antrą savaitę, tikėtina, kad toks žmogus per 10 metų gers nebe tris, o keturis, penkis bokalus, ne vieną, o du kartus į savaitę ir kas vakarą bent po vieną kitą bokalą“, – įspėjo T. Kajokas.
Dažnai išgeriantys anksčiau nukvailėja
Anot toksikologo, klaidinga galvoti, kad vienas kitas prisigėrimas nedaro tokios didelės žalos organizmui.
„Jei žmonės mano, kad kartkartėmis galima pasigerti ir visiškai nejausti pasekmių, turėčiau nuliūdinti, kad kai kuriems žmonėms tai jau turi pasekmes. Mūsų nervų sistema yra tokia, kad kiekvienas stipresnis išgėrimas yra kaip tam tikra trauma. Jei dabar jau pripažinta, kad profesionalūs futbolininkai dažniau serga demencija ar Alzheimeriu, ir tai siejama su patiriamomis mikrotraumomis.
Taip ir tie žmonės, kurie per visą gyvenimą daug kartų prisigeria, anksčiau nukenčia jų sąmonė. Žmogus nejunta staigaus efekto, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiliepia. Tie, kurie kartkartėmis „prisiluobia“, anksčiau nukvailėja. Žmogus turėtų savo psichiką saugoti ir negalvoti, kad šventė tai yra kažkokia indulgencija kvailai elgtis“, – pastebėjo psichoterapeutas.
Jo teigimu, ne kiekvienas išgėrimas sukelia tam tikrus smegenų pakitimus, kad visus juos būtų galima mechaniškai įvardyti.
„Tiesiog smegenyse įvyksta tam tikros neuromediatorinės slinktys ir jos darosi jautresnės stresui. Tad jei tam tikra situacija vienu atveju būtų išgyvenama kaip paprasta, geriančio žmogaus smegenys į ją reaguoja kaip stresinę. Taigi, alkoholis keičia tam tikrą žmogaus reaktyvumą, gebėjimą gyventi, tokie žmonės darosi labiau depresyvūs, patiria mažiau malonumų kitose gyvenimo sferose.
Tokiam žmogui ima reikėti truputėlį išgerti, kad atgautų gyvenimo spalvas. Po kurio laiko turi išgerti beveik kas dieną, o vėliau net ir išgėrus gyvenimas tik truputėlį teprašviesėja“, – priklausomybės vystymosi mechanizmą aiškino medikas.
Pašnekovas kartu atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis rizikos, ar žmogus taps priklausomas, nulemiama genų.
„Tikriausiai tais atvejais, kai žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio, maždaug 50–60 proc. tai galima būtų priskirti paveldimumui ir tam tikroms genetinėms variacijoms. Nėra vieno tai nulemiančio geno, yra jų visuma, kuri lemia neuromediatorinių sistemų jautrumą. Aišku, ne mažiau įtakos turi ir gyvensena ir gėrimo pobūdis.
Dalis žmonių, kurie turi „blogus“ genus, priklausomais tampa greičiau. Yra net tam tikras tipas asmenų, kai žmonės jau iki 20–25 metų amžiaus stipriai geria. Yra žinomos tragiškos istorijos, kai gerti pradeda dar būdami jauni, dar nesusikūrę gyvenimo“, – kalbėjo T. Kajokas.
Gydytojas neslėpė, kad yra matęs stipriai geriančių žmonių, kuriems buvo vos po 18 metų. „Jie paprastai būna pradėję gerti nuo paauglystės, 12–14 metų. O pradėjus gerti tokiu amžiaus tarpsiu pasikeičia žmogaus socialinė raida, branda. Vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, iki 21–22 metų amžiaus, vyksta antrasis sinapsių genėjimas ir esama pakankamai daug įrodymų, kad kai tuo laikotarpiu geriama, keičiasi asmens socialinis suvokimas“, – dėstė toksikologas.
Jo teigimu, prie šios jaunų žmonių problemos prisideda ir patys suaugusieji. „Dalis jų mano, kad jei paaugliai neišgers, vėliau nemokės „elgtis“ su alkoholiu. Tai yra perdėtas požiūris, nes ypač jaunuolius tai daro socialiai nenuovokius ir pažeidžiamus.
Nereiškia, kad tokie žmonės pradės anksčiau gerti, bet jie gauna pakankamą pradžiamokslį, kad sulaukę 40–45 metų amžiaus jau būtų stipriai geriantys. Būdami tokio amžiaus dauguma mūsų platumų žmonių ir pradeda gerti, bet kol ateina pas gydytoją, dar praeina 10–15 metų“, – konstatavo psichoterapeutas.
T. Kajokas pabrėžė, kad alkoholio vartojimas – didelė ne tik Lietuvos, bet visos Centrinės ir Šiaurės Europos problema.
„Galima svarstyti, ar čia kaltas gyvensenos stilius, yra įvairių hipotezių, tarp jų – ir klimato ypatumai. Galbūt kai tamsu, žmonės ieško tam tikros šilumos. Vis dėlto čia yra ir kultūrinis dalykas, kaip tą šilumą susikuriame“, – pastebėjo gydytojas.
