Trečius metus iš eilės Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas rodo, kad besikreipiančiųjų gydytis nuo alkoholizmo skaičiai mažėja.
Anot tyrėjų, tikėtina, kad dažnai girtaujantys asmenys pakankamai suvokia savo padėtį, bet yra nepajėgūs atsisakyti vartojimo ar nežino šios problemos įveikimo būdų.
Kaip informavo Respublikinio priklausomybių ligų centro (RPLC) atstovė Morgana Danielė, dėl gydymo nuo alkoholizmo asmuo gali kreiptis pats į savo psichikos sveikatos centrą, arba su I lygio (šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro) siuntimu atvykti į RPLC.
Gydymo paslaugos yra teikiamos RPLC filialuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Taip pat apie gydymosi galimybes ir įstaigas, teikiančias gydymo paslaugas, gali informuoti savivaldybių socialiniai darbuotojai ir/ar priklausomybių konsultantai. RPLC specialistai jau antrus metus vyksta susitikti su savivaldybių specialistais visoje Lietuvoje ir informuoja apie teikiamas gydymo paslaugas, priėmimo tvarką“, – pabrėžė pašnekovė.
Kokį gydymą siūlo
Anot M. Danielės, gyventojams stinga žinių apie pačią priklausomybę, kaip ligą, ir šiuolaikinius jos gydymo būdus. Kartu specialistė paaiškino, kad gydymas nuo alkoholizmo įgyvendinimas etapais.
Dažniausiai jis prasideda nuo abstinencijos gydymo paslaugos. Ji trunka iki 14 dienų, gydytojas reguliariai skiria ir koreguoja medikamentinį gydymą, o slaugos personalas visą parą stebi pacientų sveikatos būklę.
„Centro psichologai ir socialiniai darbuotojai organizuoja grupines ir individualias konsultacijas, kurių tikslas – informuoti pacientus apie priklausomybę kaip psichikos ir elgesio sutrikimą, kalbėtis apie gydymo ir reabilitacijos galimybes, motyvuoti sveikti.
Kadangi psichikos ligų gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek gydymo personalo, tiek paties paciento pastangų, išsigydžius abstinenciją, būtina dirbti su psichologiniais ir socialiniais klausimais. Kadangi kiekvienas žmogus yra individualus, tardamasis su gydytoju, asmuo gali rinktis gydymą „Minesotoje“ arba Motyvacinėje terapijoje“, – aiškino ji.
Norintys gydytis stoja ir į eilę
Pasak RPLC Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjo Andriaus Lošakevičiaus, „Minesotos“ paslauga – viena seniausių ilgalaikio gydymo nuo alkoholio priklausomybės paslaugų Lietuvoje ir tiek paslaugos pavadinimas, tiek žinomumas yra įsitvirtinę.
Ši programa trunka 28 dienas ir yra teikiama RPLC Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos filialuose. Tačiau viso labo yra tik 58 vietos šioje programoje (Vilniuje – 26, Kaune – 12, Klaipėdoje – 10).
Nors, kaip informavo M. Danielė, šiuo metu eilių patekti į programą nėra, kitą kartą papuolusius čia vadina laimingaisiais, mat neretai norintiesiems pagyti nuo alkoholizmo prireikia laukti ir kelis mėnesius.
Specialistė įspėjo, kad jei nėra galimybės vykti į kitą miestą, planinio guldymo gali tekti palaukti apie porą savaičių (priklausomai nuo metų laiko ir filialo, kuriame pageidaujama gauti paslaugą).
Ambulatorinė „Minesotos” programa visais atvejais yra mokama (kaina – 180 eurų) ir teikiama tik Vilniaus filiale. Stacionarinė „Minesotos“ paslauga yra nemokama. Tačiau norint gydytis neatskleidžiant asmens tapatybės ji kainuoja 280 eurų.
Skiria ir motyvacinę terapiją
Kita alternatyva „Minesotos“ programai – Motyvacinė terapija. Ji trunka 14 dienų.
„Motyvacinė terapija šiandien veikia net 4 iš 5 Respublikinio priklausomybės ligų centro filialų. Gydytojo, psichologo ir socialinio darbuotojo komanda atlieka visapusį vertinimą – psichikos būklės, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimo, sveikatos atstatymo, mitybos, taip pat finansų valdymo, darbo, užimtumo, vaikų priežiūros įgūdžių, namų ūkio tvarkymo ir kitų susijusių dalykų. Asmeniui sudaromas koregavimo planas ir teikiamas visapusis konsultavimas – lavinami psichologiniai įgūdžiai, padedama įveikti krizines situacijas ar netektis, mokomasi organizuoti visas gyvenimo sritis, nuo darbo iki vaikų priežiūros ar laisvalaikio organizavimo“, – aiškino A. Lošakevičius.
Tačiau 14 dienų – tai trumpas laikotarpis. Pasak specialisto, pacientai toliau savarankiškai turėtų kreiptis į priklausomybės konsultantus savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, naudotis psichikos sveikatos centruose teikiamų psichologo konsultacijų paslauga ir kitaip gyvenamojoje aplinkoje prieinamais resursais.
Vienas iš jų – medikamentinis gydymas, kuris taip pat padeda sveikti ir mažina atkryčio riziką. Tokių medikamentų Lietuvoje yra net keli – vieni įjautrina organizmą alkoholiui, kiti slopina patį potraukį vartoti alkoholį.
Jei priklausomybė yra pažengusi, galima skirti 2 skirtingo poveikio vaistus. Tačiau tam turi būti galimybė reguliariai konsultuotis su gydytoju – vaistus rekomenduotina vartoti kelis mėnesius, kol remisija taps stabili.
Visos paslaugos, išskyrus jau minėtą ambulatorinę „Minesotą“, yra teikiamos nemokamai, jei asmuo turi sveikatos draudimą ir I lygio siuntimą.
RPLC duomenimis, 2018 m. stacionare nuo alkoholizmo gydėsi 2629 pacientai.
Pasigenda „kodavimo“
Specialistai neslepia, kad pacientai vis dar kreipiasi dėl liaudyje kaip „kodavimas“ žinomo gydymo būdo, kuris sveikatos apsaugos ministerijos buvo uždraustas.
Vis dėlto, M. Danielės teigimu, skambučių ir žinučių, viliantis gauti „kodavimo“ paslaugą, nuosekliai mažėja.
Savo ruožtu psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna pastebėjo, kad šioje vietoje daug problemų kyla dėl paties metodo pavadinimo.
„Visa bėda ta, kad vadinamasis „kodavimas“, t. y. tam tikros pagalbos priemonės siekiant susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, dalinai apėmė metodus, kurie galbūt kėlė tam tikrų abejonių. Tačiau visas sąrašas metodų buvo visai logiški ir mokslu pagrįsti, tai jų niekas neapriboja, bet kad būtų lengviau suprasti visuomenei, viskas bendrai buvo pavadinta kodavimu“, – kalbėjo jis.
Dar vienas stabdis girtaujančiajam kreiptis pagalbos – šiuo metu konfidencialumo neužtikrinanti valstybės siūloma gydymo sistema. Gydytis anonimiškai galima tik už tai susimokėjus.
Priklausomybių gydymas – podukros vietoje
Visgi specialistai neslepia – priklausomybių gydymas šalyje vis dar lieka podukros vietoje. Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovo Aleksandro Slatvickio teigimu, ši problema egzistuojanti jau ne vieną dešimtmetį, o pagrindinės to šaknys – nepakankamas finansavimas.
„Jei įstaiga negauna pakankamai lėšų, ji negali normaliai vystytis ir teikti tiek paslaugų, kiek reikia. Tuomet įstaiga negali pritraukti ir reikiamų specialistų. Praktiškai nuo 2000 metų, kada tinkle atsirado 5 priklausomybės ligų centrai iki 2017-ųjų, kada įvykdyta eilinė reorganizacija, įstaigos nuolatos gaudavo nepakankamą finansavimą. Realiai tie centrai visuomet buvo permetinėjami kaip karšta bulvė – iš pradžių priklausė apskritimis, po to perdavė miestams, po to ministerija pasiėmė sau, tačiau niekas nepasikeitė. Negana to, per krizę sumažintas finansavimas nebuvo iki galo atstatytas. Ir įstaigos tokiomis nepritekliaus sąlygomis vis dar dirba, teikia paslaugas“, – kalbėjo gydytojas psichiatras, buvęs ilgametis Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovas.
Jis priminė, kad anksčiau gydytojo pagalbą būdavo galima gauti 12 val. per parą, o dabar tik nuo 8 iki 14 val., t. y. perpus trumpesnį laiką.
„Ir taip yra ne todėl, kad sumažėjo paslaugų poreikis, bet stokojama finansavimo, trūksta specialistų. Tą rodo ir skaičiai. Pavyzdžiui, pirmą kartą besikreipiančiųjų dėl alkoholio gydymo 2014 m. buvo 2202 pacientai, 2017 m. – 1325, 2018 m. – 791. Galima ploti katučių ir sakyti, kokių gerų rezultatų pasiekėme, o realiai tai tik įrodymas, kad žmonės nustojo kreiptis pagalbos. Panašiai yra ir su kitomis priklausomybėmis“, – kalbėjo A. Slatvickis.
Specialistų požiūrio klausimas
Anot R. Aleknos, situaciją sukina ir vis dar gili stigma, neva alkoholizmas yra nepagydoma liga.
„Jei specialistai labiau turėtų kompetencijos ir šnekėtų, kad nuo šių susirgimų galima pasveikti, kad tai yra tik komplikacijos giliau esančių problemų, tai būtų adekvatesnė situacija.
Tada būtų siekis ne gydyti komplikacijas kaip pagrindinį sutrikimą, bet teikti pagalbą siekiant „atkasti“ tai, kas sąlygojo, kad jie tapo priklausomi – ar tai streso yra sutrikimas, ar adaptaciniai sunkumai, ar egzistencinės problemos, depresinės būsenos dėl netekčių ir panašiai“, – dėstė gydytojas.
Anot pašnekovo, dar vienas tarp pacientų ir jų artimųjų pasklidęs mitas, kad nėra neva nėra specialistų, norinčių dirbti su tokiais pacientais. Tai viso labo atsainus požiūris. Ko visų pirma reikia tokiais atvejais – ne kompetencijos, o žmogiškumo. Jeigu specialistas sujungia savo žinias su žmogišku požiūriu, tai ir bus geriausia pagalba.
„Žmonės, turintys priklausomybę yra padidinto jautrumo. Jei tokį pacientą bandoma pagydyti lyg chirurgui kirviu nukirtus, tai žmogus vengs tokios pagalbos. Ypač svarbūs pirmieji kontaktai. Pacientas turi pajausti, kad specialistas turi empatiją, kad yra jam įdomus“, – pridūrė R. Alekna.
