paulius uksas

Klaipėdietės Neringos (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) senyvo amžiaus mama iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos buvo išrašyta su didžiule žaizda ant sėdmenų, kuri atsirado po vaistų leidimo, tačiau visi gydytojai tik gūžčioja pečiais – teigia tokį atvejį matantys pirmą kartą. Neringos mama gulėjo Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, neurologijos skyriuje dėl to, nes jai labai skaudėjo ir tirpo trys vienos rankos pirštai.

Svarbi informacija pacientams – laikinai keičiasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus paslaugų teikimo vieta. „Skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka ir apimtimi, tačiau keisis skyriaus lokacija. Numatoma, kad šie pasikeitimai truks maždaug pusę metų – tiek, kiek užtruks Skubios pagalbos skyriaus patalpų renovacija“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.

Vilnius ir aplinkiniai jo rajonai pavirto čiuožykla. Jau nuo trečiadienio vakaro pasipylė avarijos, į skubios pagalbos skyrius sugūžėjo šimtai susitraumavusių vilniečių. Nemažai daliai jų prireikė gultis ir ant operacinio stalo. Medikai griebiasi už galvų ir rėžia, kad nepamena, kada paskutinį kartą sulaukė tokio susitraumavusių žmonių antplūdžio. Vilniaus šaligatviai dar trečiadienio pavakarę virto tikra čiuožykla.

Artėjant Naujiesiems metams, visi skuba pirkti fejerverkus. Visgi, neretai spalvingos pramogos baigiasi skaudžiomis nelaimėmis. Apie tai, kokie sužalojimai gresia ir kodėl svarbu nemėginti uždegti fejerverko antrąsyk atskleidė skubiosios medicinos gydytojas Paulius Uksas. Pokalbio metu pašnekovas papasakojo, kokiais atvejais gresia galūnių amputacija ir kada galima apkursti.

Nors priėmimo-skubios pagalbos skyrius skirtas ūmiai ištikusioms sveikatos bėdoms spręsti, gydytojai pasakoja, kad čia atvykę visai ne skubios pagalbos reikalaujantys pacientai – jų kasdienybė. Neslepiama, kad kitą kartą vizito tokiame skyriuje priežastys net kuriozinės, tad neturėtų stebinti ir pasiūlymas už tai susimokėti.

Nors sustreikavus sveikatai dažnas norėtume gauti gydytojo pagalbą „čia ir dabar“, ne visi negalavimai yra vienodai skubūs. Tad ir ne visada nuvykus į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių reiktų tikėtis, kad bus suteikta pagalba. Be abejo, niekas čia jūsų likimo valiai nepaliks, tačiau už neskubią pagalbą teks susimokėti.

Lietingą rudenį keičia vėjuota ir slidi žiema. Vakar užklupusi pirmoji šių metų pūga neapsiėjo be įvairių traumų žmonėms paslydus ant ledo. RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas tv3.lt redakcijai pasakojo, kad įspūdingo kiekio susižeidusių žmonių nebuvo, tačiau pasitaikė susižalojimų. „Paslydusių buvo, tačiau jų nebuvo tokia kritinė masė, kuri trikdytų darbą. Buvo vienas kitas laukiantis.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vykusiam NATO viršūnių susitikimui ruošėsi ne tik policija, kariuomenė ar kitos tarnybos, bet ir medikai. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) buvo viena iš dviejų pagrindinių ligoninių Vilniaus mieste, turėjusių užtikrinti sveikatos paslaugas renginio dalyviams.

Vilniaus miesto savivaldybė jau nuo birželio pirmosios uždraudžia elektrinius paspirtukus, tiesa, ne visur, o tik dalyje miesto gatvių. Sostinės širdyje atsiras kelio ženklai, kurie draus eismą. Į numatytas gatves gyventojai su išsinuomotais elektriniais paspirtukais iš viso negalės įvažiuoti, nes transporto priemonė tiesiog pati sustos, o nuosavų paspirtukų savininkai įvažiavę rizikuos gauti baudą.

Žinia apie Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikę, kuri buvo nuteista dėl to, kad tinkamai neįvertino girto asmens sveikatos būklės, jautriai palietė visą bendruomenę. Pasak medikų, nuo tokios situacijos, kai nesėkmingas bandymas padėti apsvaigusiam asmeniui gali atsisukti prieš tave patį, neapsaugotas nė vienas. Gydytojai pažymi, kad tai – didelė socialinė problema, dėl kurios net įvykus skaudiems atvejams medikai neturėtų būti verčiami atpirkimo ožiais.

Medikai griebiasi už galvų – neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau tampa tikra epidemija. Ypač grėsmingai atrodo tai, kad aukomis tampa dar praktiškai vaikai. Įjunkus į narkotines medžiagas naudojant populiariuosius vape‘us gydytis nuo priklausomybės jau tenka ir 11-mečiams.  Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius.

Elektrinių paspirtukų vairuotojai miesto gatvėse dažna problema būna ne tik automobilių vairuotojams, bet ir sau patiems. Paspirtukininkų vairavimo kultūrai gerinti steigiamos komunikacijos ir švietimo kampanijos, o eismo dalyvių saugumui užtikrinti planuojami infrastruktūros planai įtraukia ir elektrinių paspirtukininkų naudotojus.

Tūkstančiai skambučių prašančių pagalbos ir šimtai susižalojusių ar apsinuodijusių pacientų. Su tokia realybe susidūrė šalies medikai praėjusį šventinį savaitgalį. Dažniausiai žmonės skundėsi traumomis, virškinimo sutrikimais ar mažais negalavimais. Policijos pareigūnai prideda: kai kurie žmonės atsipalaidavo per daug ir net girti sėdo prie vairų. Policija skaičiuoja, kad šalies pareigūnus žmonės per šį šventinį savaitgalį kvietė dešimtadaliu dažniau įprastą savaitgalį.

Praėjęs didysis Velykų savaitgalis daugelį žmonių subūrė prie bendro šventinio šeimos stalo. Tačiau kai kuriems lietuviams šventes teko sutikti ir ligoninių Skubios pagalbos skyriuose. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pasakoja, kad vienas rimtesnių įvykių, nutikusių šventinį Velykų savaitgalį, su kuriuo teko susidurti buvo iš devinto aukšto iškritęs nepilnametis.

Po savaitgalio, kai pašalo ir susiformavo plikledis, sostinėje – traumų bumas. Traumatologai triūsia be poilsio: per visą savaitgalį vien sostinėje susitraumavusių – 500. O sekmadienį pasiektas absoliutus šios ir pastarųjų dviejų žiemų rekordas – pustrečio šimto paslydusių žmonių su pačiomis įvairiausiomis traumomis – šlaunikaulių, šonkaulių, dilbių lūžiais. Anot medikų, daugiausia į priėmimą atvyksta smarkiai susitraumavę senjorai.

„Darbas Skubiosios pagalbos skyriuje turbūt yra pats dinamiškiausias darbas medicinos sektoriuje“, – sako vienas pirmųjų skubiosios medicinos gydytojų Lietuvoje Paulius Uksas. Pasak jo, budėjimo metu tenka nuolat susidurti su situacijomis, kai nėra nei kada atsisėsti, nei į tualetą nubėgti. Įtemptas darbo ritmas pareikalauja daug ištvermės, kantrybės ir fizinių jėgų, tačiau, kaip gydytojas juokauja, galiausiai kiekvienas budėjimas vis tiek baigiasi 8 valandą ryte.

Muštynės, nuo fejerverkų užsidegę automobiliai ar šiukšlių konteineriai, nuo mišrainių paūmėjusios ligos ar skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą su prašymu atvežti butelį degtinės – taip dalis tautiečių įžengė į Naujuosius metus.

Kiekvienais metais Naujųjų metų išvakarėse pasitaiko nelaimių, kuomet dėl fejerverkų ar petardų sprogimų nukenčia žmonės. Kad šių metų šventės apsieitų be nelaimių, primename, kokios traumos ir kiti kūno sužalojimai gali grėsti neatsargiai elgiantis su pirotechnika. Jeigu nenorite Naujųjų metų sutikti Skubios pagalbos priėmimo skyriuje, raginame nekartoti kelių klaidų.

Traumas patyrusių žmonių antplūdis didžiųjų Lietuvos miestų ligoninėse neslūgsta. Kaune į ligoninę atvyko dvigubai daugiau žmonių nei įprastai – per 200. Pasak medikų, traumos itin sunkios, tad nemažą dalį traumas patyrusių žmonių tenka guldyti į ligonines operacijoms. Tad mažėja vietų ligoninėse, o kai kuriose jų išvis nebėra. O štai traumas patyrę gyventojai piktinasi – esą valdžia aplaidžiai žiūri į kelių priežiūrą, mat jie visai nebarstyti. Druskininkų šaligatviai – tikros čiuožyklos.

Galina, Daiva, Deimantas – tai tik keli vardai žmonių, kurie neteko savo artimųjų, nes šiais nebuvo laiku pasirūpinta. Medikų pagalbos laiku nesulaukę pacientai mirė tiesiog savo namuose, o jų artimieji atsimena pervargusius gydytojų veidus. O patys medikai skundžiasi ne tik dideliu krūviu, bet ir personalo trūkumu. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nuotraukoje besišypsantis Grigorijus Postnovas ir jo žmona Galina jau buvo patikėję, kad jis įveikė klastingą ligą.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Antradienio vakarą Lietuvą sukrėtė be galo skaudi žinia – gelbėdamas elektros nukrėstą paauglį ir pats nukrėstas elektros mirė greitosios medicinos pagalbos medikas. Ši žinia nuliūdino ne tik mirusio kolegas, tačiau ir visą Lietuvos visuomenę. Kad panašios tragiškos nelaimės nepasikartotų ateityje, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas primena, kuo yra be galo pavojingos elektros traumos.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus darbuotojams neseniai teko susidurti su rimtu iššūkiu – išgelbėti naujagimio gyvybę. Apie netikėtą, tačiau laimingai pasibaigusį įvykį ligoninės atstovai pranešė įstaigos „Facebook“ paskyroje.  „Nors mūsų ligoninėje gydomi tik suaugusieji, pasitaiko išskirtinių atvejų, kai Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai gelbėja vaikus.

Antradienio popietę paaiškėjo vakar mirusios garsios Lietuvos verslininkės Irenos Marozienės mirties aplinkybės. Teigiama, kad moteris savo namuose nukrito nuo laiptų. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas sako, kad tokie nelaimingi atsitikimai nors ir yra reti, tačiau pasitaiko.

Traumatologai ir chirurgai jau kaip reikiant pajuto prasidėjusią vasarą – skubios pagalbos skyriuose krūvis per savaitgalį išaugo dvigubai, susižalojusių nelaimėlių plūdo šimtai. Gyventojai kojų ir rankų traumas patyrė paslydę ant šlapios žolės, sportuodami, pjaudami žolę ar besidarbuodami benzininiais pjūklais. Medikai stebisi juos užplūdusiais paspirtukininkais. Paspirtukininkai visiškai nesisaugo – važinėja be šalmų, ant vieno paspirtuko lipa dviese.

Jei į priėmimo skyrių skubate vos pajutę kokį įtartiną negalavimą ar simptomai atsirado pamiršus išgerti vaistus, paūmėjus lėtinei ligai, labai gali būti, kad vis tik jums reikia ne skubiosios pagalbos, o vizito pas šeimos gydytoją. Tokiais atvejais nuskubėjus į ligoninę ne tik reikia būti pasiruošus palaukti galbūt net kelias valandas, bet ir už paslaugą susimokėti iš savo kišenės. Medikai konstatuoja, apie 30 proc.

Kai ištinka nelaimė ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio švyturėlių gausmas skrodžia gatves, sunku suabejoti, kad tokiam pacientui pagalba turi būti suteikta kuo greičiau. Vis dėlto ne visi gyventojai priėmimo skyriuose atsiduria „iš reikalo“. Medikai konstatuoja – tokių pacientų pasitaiko daugiau nei trečdalis, kuriems tenka priminti, kad priimamasis nėra vieta pageidavimams ar viešbutis, kur būtų galima palikti pagyvenusius ir ligotus tėvus.

Šiandien Lietuvą vėl spustelėjo jau seniai matytas šaltukas – ryte termometrų stulpeliai krito iki -15 laipsnių temperatūros ir laikosi maždaug -10 laipsnių temperatūra. Nors vieniems toks šaltis yra pati gražiausia ir smagiausia žiemos dalis, tačiau toks malonumas gali turėti skausmingas pasekmes. Spustelėjęs šaltis vieniems yra puiki proga užsiimti žiemos sportu, pasidžiaugti žiema, kitiems – galvos skausmas, kaip nesušalti, o nušalimai atėjus šaltoms dienoms yra dažnas reiškinys.

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Žiemos mylėtojams dabartinis oras greičiausiai yra svajonės išsipildymas. Žemę užklojęs sniegas, galimybė mėgautis įvairiomis pramogomis ar tiesiog grožėtis užburiančiais vaizdais, o taip pat ir stingdantis šaltukas, kuris, deja, gali turėti ir liūdnų pasekmių. Ilgesnį laiką pabuvus lauke ir sugrįžus į namus, galima pamatyti, kad oda paraudo, galbūt atsirado pūslelės, o kartais ir skausmas.

Esant žvarbiam orui, žiemos pramogų mėgėjams kyla grėsmė patirti nušalimą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kada kyla didžiausia nušalimo grėsmė ir kaip sau padėti jį patyrus. „Nušalimu mes vadiname tam tikrą odos pažeidimą, kuris atsiranda dėl šalčio tiesioginio poveikio odai. Galėtų būti įvairūs lygiai to nušalimo.

Kartais žmonės patenka į situaciją, kuomet jų gyvybei iškyla pavojus ir skubama į greitosios pagalbos skyrius. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas kasdien susiduria su adrenalinu ir situacijomis, kai žmonių gyvybė kabo ant plauko.

Apie Skubios pagalbos skyriaus darbuotojų tempą ir krūvį galime tik įsivaizduoti, teigia į redakciją kreipęsis Tomas. Vaikinui prieš savaitę lūžo ranka, o nuvykęs į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kaip jis teigia, maloniai nustebo gydytojų profesionalumu. „Mane labai greitai priėmė, kažkur po valandos. Pradžioje atrodė, kad turėtų priimti nedelsiant, tačiau kai pamačiau, kokius ligonius jie priima pirmiausia, supratau, kad aš su savo problemomis tikrai galiu palaukti.

„Darbe sunkiausia surinkti tinkamus žodžius pranešti: „Jūsų vaikas mirė, deja, negalėjome jam padėti“, – pasakoja Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas pasakoja, kad mirtis šiame skyriuje nėra reta viešnia, todėl toks darbas yra sunkus ne tik fiziškai, bet ir emociškai.