Apie tokių paslaugų saugumą paklaustas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras rėžė tiesiai šviesiai – įvairius „stebuklingus“ metodus siūlantys asmenys dažniausiai nėra tą išmanantys specialistai.
„Į įvairius iškvietimus važinėja, kas netingi. Dėl to turime krūvas šių namudinių verslų komplikacijų. Vienintelis dalykas, ką šioje vietoje patarčiau – kiekvienas turi dirbti savo darbą. Juk aš neinu dirbti kirpėju, nes to neišmanau. O čia žmonės drąsiai kviečiasi į namus kažkokius „stebuklinius“ specialistus, kurie nėra tos srities profesionalai. Jie gali net nebūti medikai“, – įspėjo toksikologas.
Jo teigimu, dažniausiai teikiant minėtąsias paslaugas taikomos mokslu nepagrįstos metodikos. Gydytojas priminė, kad dėl to yra pasitaikę ir mirčių, ir teismų.
„Tai tikrai nėra nekaltas dalykas, net yra buvę atvejų, kai kainavo ir gyvybę. Bet Lietuva yra keistų tradicijų šalis: susikuriama paslauga, kuris neturi jokio mokslinio pagrindo, net, priešingai, yra labai rizikinga“, – dėstė pašnekovas.
R. Badaro aiškinimu, tam daug metų ir veikia bendrosios pagalbos telefonas, kur tokiais atvejais pirmiausiai ir reikėtų skambinti.
„Ten dirbantys profesionalai patars, ką reikia daryti. Lietuvaičių noras viską daryti vadovaujantis savo suvokimu, yra sunkiai suprantamas. Reikia pasitarti su medikais, o ne skubėti į priimamąjį. Nes tada būna taip – per keturias valandas suvažiuoja kokių 320, o tada skundžiamasi, kodėl greitai nesuteikia pagalbos.
Pagirios nelygu abstinencijai
Kalbėdamas apie vadinamąsias išblaivinimo paslaugas klinikinis toksikologas psichoterapeutas dr. Tomas Vilius Kajokas nebuvo toks kategoriškas, tačiau pabrėžė, kad iš tiesų reikėtų domėtis, kas teikia paslaugą.
„Žmonės turėtų teirautis, kas teikia paslaugą, ar tai yra medikai, ar gydytojai, ar egzistuoja koks namudinis verslas ir net nesama licencijos gydymui. Ši sfera yra griežtai reguliuojama ir klinikos turi turėti akreditacijos tarnybos leidimą tuo užsiimti. Jei kas į namus kviečia tokią pagalbą, turėtų teirautis, ar turi tam leidimą“, – aiškino jis.
Kartu jis ragino atskirti pagirias nuo abstinencijos.
„Pastaroji turi savo diagnostikos kriterijus, kurie yra išvardinti ligų klasifikatoriuje. Abstinencija gali būti vertinama pagal sunkumą. Vis dėlto tiek girtumas, tiek abstinencija yra traktuojamos kaip medicininės būklės, tad nenuostabu, kad medikai tokiais atvejais gali kažkaip padėti. Juk kai žmonės prisigeria iki sąmonės netekimo, dažniausiai jie vis tiek ne vežami namo, o patenka į medikų rankas“, – kalbėjo toksikologas.
Tačiau kartu jis sutiko, kad kalbant apie minimas išblaivinimo paslaugas dėl pačių procedūrų efektyvumo ir terminijos būtų galima ginčytis.
„Dabar yra prigiję nelabai tikslūs terminai. Išblaivinimas dažnai painiojamas su detoksikacija, nors anglakalbėje literatūroje tai įvardijama kaip detoksifikacija. Šie pastarieji terminai nėra visiškai tapatūs, nes kalbant apie detoksifikaciją turima omenyje ne nuodų iš organizmo pašalinimas, o abstinencijos simptomų palengvinimas. Kai žmogus yra fiziškai priklausomas nuo tam tikros medžiagos, naudojamas būtent terminas detoksifikacija“, – aiškino T. Kajokas.
Gydytojo pastebėjimu, jei žmogus nėra priklausomas nuo alkoholio, o viso labo prisigėręs, tai dažniausiai išsiblaivo pats. „Galbūt reikia nedidelės mediko pagalbos – praplauti skrandį, tačiau žmogų šiek tiek paslaugius jis atsigauna gana greitai. Aišku, jei neišgėrė mirtino alkoholio kiekio ir kur nesušalo“, – kalbėjo toksikologas.
Jo aiškinimu, jei po išgertuvių reikalinga skubi pagalba yra daugiau bendro pobūdžio, kenčiančiajam nuo abstinencijos iš esmės galėtų padėti ir šeimos gydytojas. Tačiau kartu T. Kajokas paneigdamas mitus pabrėžė, kad lašelinė savaime abstinencijos simptomų negydo.
„Jei abstinencijos sindromas sunkus, žmonės yra stipriai nusivėmę ir nepajėgia nieko gerti, kartais reikalinga nedidelė intraveninė infuzija. Bet daugiau tai naudojama kaip būdas dozuoti ir efektyviai suleisti vaistus, tam tikrus vitaminus, elektrolitus. Ir tą turėtų daryti profesionalai. O reikiamus skysčius geriau būtų išgerti“, – patarė jis.
Pašnekovui antrindamas R. Badaras taip pat pabrėžė, kad girtumas nėra liga. Tuo metu apsinuodijimą alkoholiu leistų įtarti tokie simptomai kaip užsitęsęs vėmimas, skausmai, progresuojantis silpnumas. Tokiais atvejais jau reikėtų kreiptis į skubiosios pagalbos centrą.
Tikina, kad tikrina
Tai, kad minimas išblaivinimo paslaugas gali teikti tik tam tikrą licenciją turinčios įstaigos, patvirtina ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba).
„Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše yra įrašytas anoniminis piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu, narkotikais ir kitomis nuodingosiomis medžiagomis gydymas, taikant psichoterapiją: „Minesotos“ programa, „Esperalio“ ir kitų ilgai veikiančių vaistų implantavimas, antialkoholio terapija sensibilizuojamaisiais vaistais, abstinencijos sindromo vėlyvojo periodo simptomų gydymas bei potraukio slopinimas ir kt.
Tokį gydymą taikyti gali akredituotos gydymo įstaigos, turinčios teisę teikti antrines ambulatorines psichiatrijos ir priklausomybės ligų psichiatrijos paslaugas“, – informavo Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė.
Ji pridūrė, kad minėtu įsakymu patvirtintoje Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkoje nustatyta, kad gydymo įstaigos turi teisę teikti ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai turi sumokėti.
„Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, siekiančios teikti asmenų išblaivinimo, abstinencijos gydymo ir kitas psichiatrijos paslaugas, privalo gauti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją šioms paslaugoms teikti.
Šias licencijas išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais ambulatorinės, stacionarinės psichiatrijos ar psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo sąlygas. Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų, įskaitant „kodavimo“ paslaugas, kokybę tikrina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba“, – aiškino tarnybos direktorė.
