„Jeigu jiems bus reikalinga pagalba, mes jiems tą pagalbą suteiksime – tačiau jau ne neatlygintinai“, – duodamas interviu televizijai „Sky News Arabia“ sakė A. Lukašenka. Jo žodžius citavo Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Prezidentas pridūrė, kad organizuojant pasienyje veiksmus prieš neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, neteisėtą migraciją, ginklų ar narkotikų kontrabandą, reikia nemažai lėšų.
Jeigu norite, kad jums šiuo atžvilgiu padėtų, neužmeskite mums ant kaklo kilpos, – perspėjo A. Lukašenka. – Jie mums įvedė sankcijas; jie ėmėsi smaugti mano šalį, mano tautą. Aš – šios tautos prezidentas. Privalau, įvertinęs padėtį, imtis tam tikrų veiksmų, kad tautos neuždusintų, kad šalies nesunaikintų. Imdamiesi tokių veiksmų jie nori, kad juos gintume esant tokiai padėčiai? Paklausykite – mažų mažiausiai tai keista.“
Atvejų, kai į Lietuvą atvykdavo neteisėtų migrantų, pasitaikydavo kiekvienais metais. Pavyzdžiui, pernai per sieną su Baltarusija neteisėtai atvyko 81, o 2019 metais – 46 žmonės. Ankstesniais metais šis skaičius taip pat svyruodavo nuo kelių dešimčių iki šimto. Tai rodo, kad migrantų kelias į Lietuvą egzistavo jau ilgai.
Tačiau šiemet sulaikyta neįprastai daug – per 2 tūkst. neteisėtų migrantų. Tokie išaugę srautai reikalauja didesnių pareigūnų pajėgų, kyla atvykėlių apgyvendinimo bei aprūpinimo problemų, smarkiai apkraunamos jų teisinius klausimus sprendžiantys Migracijos departamentas ir teismai.
Lietuvos institucijos ir politikai teigia, jog tai nėra įprasta migrantų krizė, bet tikslinga Baltarusijos hibridinė agresija prieš Lietuvą, kaip atsakas į Europos Sąjungos sankcijas.
Pati Baltarusija tvirtina nebestabdanti į ES norinčių patekti migrantų dėl bendrijos įvestų sankcijų, kuriomis režimas baudžiamas dėl susidorojimo su opozicija.
A. Lukašenka pridūrė, kad Lietuvoje veikia nusikalstamų grupuočių, susijusių su migrantų gabenimu.
„Jeigu jie (lietuviai, lenkai, vokiečiai ar prancūzai) nori nuslėpti tiesą – gali priekaištauti Baltarusijai, kad prisidedame prie šios migracijos. Jeigu jie nori iš tikrųjų kovoti su neteisėta migracija ir nukreipti šią neteisėtą migraciją į įprastas vėžes – tegul pradeda nuo savęs“, – tvirtino A. Lukašenka.
Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Rugpjūtį įvykę rinkimai Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę opozicijos protestų bangą, į kurią Minsko režimas atsakė griežtomis represijomis prieš demonstrantus, nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės aktyvistus. Vakarų šalys į šiuos A. Lukašenkos veiksmus atsakė virtine sankcijų.
Gegužės pabaigoje įtampa su Vakarais dar labiau paaštrėjo dėl bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske. Šiuo laineriu skridęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega, buvo sulaikyti.
Kai dėl šio incidento sankcijos Minskui buvo išplėstos, A. Lukašenka pareiškė, kad Vakarų šalys dabar galės pačios rūpintis narkotikų kontrabandos ir neteisėtos migracijos kontrole prie sienų su Baltarusija. „Mes stabdydavome narkotikus ir migrantus – dabar patys juos valgysit ir gaudysit“, – tąsyk kalbėjo jis.
Anksčiau šį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michel'is (Šarlis Mišelis) pareiškė, jog esama įtarimų, jog Baltarusijos valdžia prisideda prie pabėgėlių srauto į Lietuvą, ypač iš Irako, skatinimo.
Lietuvos Seimas praeitą savaitę priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija.
Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.
