Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą.
Preliminariais duomenimis, šiemet vien sausio–rugsėjo mėnesiais II pakopos fondų, o kartu ir būsimų pensininkų, turtas sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu.
Tačiau fondų valdytojai tikina, kad pinigus apsimoka investuoti ir tada, kai tos insvesticijos yra nuostolingos investuojantiems.
„Dabar patiriame investicijų grąžos mažėjimą, kurį lemia objektyvios aplinkybės. Didesnių ar mažesnių, skirtingos trukmės kritimų finansų rinkoje buvo ir iki šiol. Pensijos kaupimo sėkmę didele dalimi lemia disciplina, ilgas kaupimo laikotarpis ir tai, kokiu metu įeinama į rinką.
Todėl reguliarios, nuolatinės investicijos į atpigusius vertybinius popierius leis pensijų fondų dalyviams uždirbti iš atšokimo, kai rinkos vėl ims stiebtis aukštyn“, – tikina LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Kaupimo sistema nepatikima
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka neigiamus pensijų fondų rezultatus įvertino griežtai. Anot jo, tokia kaupimo sistema yra nepatikima.
Tai gali būti tik kaip papildomos lėšos. Tuo metu „Sodros“ pensijos yra patikimos, valstybė numato jų apsaugą“, – komentavo R. Lazutka.
Jis pateikė ir pavyzdžių, kaip gyventojams užtikrinamos kitos paslaugos.
„Net jeigu žmogus turi automobilį ar dviratį, jam yra užtikrinamos ir visuomeninio transporto paslaugos. Juk nesakoma, kad dviračiu važiuoti sveikiau ir naudingiau, todėl turėtume atsisakyti viešojo transporto paslaugų. Taip ir valstybė turėtų užtikrinti gyventojams pensijas, o jeigu trūksta lėšų, didintų įmokas arba skolintųsi.
O pensijų fonduose ar tiesiog bankuose žmonės turėtų kaupti savanoriškai, jeigu to nori ir turi atliekamų pinigų. Gyventojai turėtų pasiimti pinigų tada, kada jiems reikia, ne tada, kada duoda pensijų fondai“, – sakė R. Lazutka.
II ir III pakopos – papildomi pinigų šaltiniai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad pensijų kaupimu siekiama sudaryti galimybę asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, gauti reguliarias papildomas pajamas senatvėje iš kelių skirtingų šaltinių, ne tik „Sodros“.
„Pensijų kaupimo pradžioje buvo kaupiama tik socialinio draudimo įmokos dalis, o vėliau buvo įteisinta ir asmens lėšomis mokama įmoka bei skatinamoji įmoka iš valstybės (t.y. iš kitų mokesčių mokėtojų, – red. past.) biudžeto.
Žmonių, dalyvaujančių pensijų kaupime nuo pat jo atsiradimo pradžios, sumokėtų įmokų dalis asmeninėmis lėšomis sudaro mažiau nei pusę visų įmokėtų įmokų. Kitaip tariant, didžiąją įmokų dalį sudaro įmokos iš valstybės biudžeto (taip vadinama skatinamoji įmoka) ir socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, tai nėra vien asmens lėšomis finansuojamas taupymo produktas, kaip, pvz., III pakopoje kaupiamos lėšos, kurias žmonės gali atsiimti bet kada panorėję. Tai kartu ir valstybės lėšomis finansuojama pensijų sistemos dalis“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Pasak jos, būtent dėl šios priežasties nuo pat II pensijų kaupimo pakopos atsiradimo Pensijų kaupimo įstatyme buvo nustatytas ribotas laikas, per kurį žmonės gali atsisakyti kaupti: nuo 2004 m. pasirašantys pensijų kaupimo sutartis jas nutraukti galėjo per 30 dienų nuo jų pasirašymo, nuo 2019 m. įtraukiamiems į pensijų kaupimą asmenims, galimybė pareikšti atsisakymą dalyvauti II pakopos pensijų fonduose yra per 6 mėn.
„Atsižvelgiant į tai, manome, kad pasitraukimas bet kada iš pensijų sistemos dalies, kuri yra finansuojama ir valstybės lėšomis, yra labai abejotinas.
Be to, per iki šiol buvusias galimybes stabdyti ar nutraukti pensijų kaupimą tai padarę asmenys nesudarydavo nė trečdalio visų dalyvių. Kiek būtų dabar, jei tokia galimybė būtų sudaryta šiuo metu, atsakyti negalime“, – komentavo ministerija.
Jos teigimu, vertinant pensijų išmokų ribas, buvo atsižvelgta į tai, kad sukaupus mažiau nei 5000 eurų, mėnesinė išmoka būtų maža ir labai menkai prisidėtų prie kasmėnesinių asmens pajamų.
„Asmenys, turintys kitokių tikslų nei gauti papildomas reguliarias pajamas senatvėje, turėtų rinktis kitus investicinius produktus, o ne kaupimą II pensijų pakopoje. Be to, primename, kad nuo 2019 m. įteisintas centralizuotas pensijų anuitetų mokėtojas, t. y. „Sodra“. Jei būtų kardinaliai keičiamos lėšų ribos, kurios apsprendžia išmokų rūšį, kyla daug abejonių, ar centralizuotas pensijų anuiteto mokėtojas, į kurį nuo 2019 m. jau kreipėsi pusantro tūkstančio asmenų, iš viso galėtų vykdyti veiklą“, – aiškino ministerija.
Nuo atlyginimų nuskaičiuos daugiau
Nuo 2023-ųjų sausio 1 d. padidėjo valstybės (t.y. visų mokesčių mokėtojų) mokamų įmokų dydžiai kaupiantiesiems II pakopos pensijų fonde. Permainos palietė ir laipsniškai didėjantį kaupimą pasirinkusių gyventojų įmokas – jų pensijų kaupimo tarifas taip pat augs.
Į II pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda mokesčių mokėtojai.
Kaupiant maksimaliomis įmokomis, kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
Kaupiant laipsniškai didėjančiomis įmokomis, pernai į asmens pensijų fondą kas mėnesį buvo pervedamos atitinkamai 2,7 proc. ir 1,2 proc. dydžio įmokos, kurios kasmet palaipsniui didinamos iki pasieks maksimalų dydį.
Tad pasirinkusiems laipsniškai didėjantį kaupimo tarifą, verta žinoti, kad šiais metais bus pasiektas maksimalus 3 proc. nuo darbo užmokesčio dydis ir, jeigu nebus priimti pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, vėliau jis nebesikeis. Atitinkamai jiems didės ir valstybės skatinamosios įmokos tarifas – 2023 metais jis paaugs iki 1,5 proc., skaičiuojamų nuo už praeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pasak „Luminor investicijų valdymas“ vadovės Loretos Načajienės, nuo šių metų pradžios taip pat įsigalioja nauji limitai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems pensijų fondų dalyviams.
„Priklausomai nuo sukauptos sumos, nuo 2023 metų pensijų fonduose sukauptas lėšas jų dalyviai galės atsiimti tokiais būdais: vienkartine išmoka – jei sukaupta iki 5 403 eurų, periodinėmis išmokomis – jei sukaupta daugiau nei 5 403 eurai, bet mažiau nei 10 807 eurai, arba įsigyjant pensijų anuitetą – jei sukaupta 10 807 eurai ar daugiau“, – komentuoja L. Načajienė.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurą, galima gauti vienkartine išmoka. Tačiau už lėšas iki 64 841 euro privaloma įsigyti pasirinktos rūšies pensijų anuitetą.
„Svarbu žinoti, kad kol lėšos vis dar yra pensijų fonde – aktyviai kaupiant arba jau gaunant periodines išmokas – jos yra paveldimos. Gaunant anuiteto išmokas, didžioji dalis antroje pakopoje sukauptų lėšų gali būti paveldimos, tačiau tai jau priklauso nuo pasirinkto anuiteto rūšies“, – patikslino L. Načajienė.
Sukauptų pinigų nepakaks
Ekspertė L. Načajienė pabrėžė, kad senatvėje norint gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, asmens pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio jo darbo užmokesčio.
Specialistė akcentavo, kad norint pasiekti šį tikslą, taupymo tik pirmoje ir antroje pakopose gali nepakakti, todėl verta apgalvoti galimybę kaupti pensiją ir trečioje pakopoje.
„Prognozuojama, kad pirmos pakopos pensija senatvėje sudarys apie 30–40 proc. dabartinio žmonių atlyginimo dydžio. Papildomai taupant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, kad asmens pensija išaugs iki 40–50 proc. prieš pensiją gautų pajamų.
Norint senatvę pasitikti patogiai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti kaupimas trečioje pakopoje. Tiesa, kaupiant pensijų fonduose reikėtų atsižvelgti į investavimo riziką ir tai daryti atidžiai, nes investicijų vertė gali ne tik kilti, bet ir kristi“, – sako pensijų ekspertė.
