Savitarnoje vyras palieka savo užaugintų daržovių, o vakare randa ištuštintas lentynas ir pilną dėžutę pinigų. Dažniausiai, sako, eurų būna net per daug įdėta.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Alytaus rajono Luksnėnų kaimo gyventoja Viktorija skuba po darbo apsipirkti šviežių daržovių vakarienei. Gyvenvietės gale stovinčiame kioskelyje pardavėjo nėra – čia šeimininkauja pirkėjai. Patys pasirenka ko nori, pasisveria, o pinigus palieka dėžutėje.
Vis daugiau šalies ūkininkų pasirenka savitarnos prekybą. Luksnėnuose agurkus ir pomidorus auginančio ūkininko kioskelis atviras kone visą parą. Viktorija sako, kad savitarna – labai patogu pirkėjams.
„Labai dažnai atvažiuoju. Užsukame tai agurkų, tai pomidorų, tai sulčių. Visko po „biškį“. Labai skanūs agurkai, labai sultingi, tikrai labai skanūs“, – pasakoja Viktorija.
Kol prekyba vyksta savaime, ūkininkas Šarūnas Naruševičius savo augintas daržoves, ūkyje spaustas sultis, vežioja aplinkinių gyvenviečių žmonėms ar tvarkosi kokius nors reikalus. Auginti agurkus, pomidorus ir bulves vyras pradėjo prieš trejetą metų. O nuo šio pavasario išbandė ir savitarnos prekybą. Neslepia, kad tai – patogu: nereikia stovėti ir laukti pirkėjų.
„Juda savaime. Malonu, iš tikrųjų. Grįžti namo pavargęs po darbo dienos, po vežiojimo kavines, restoranus ar į turgelius kažkokiuose miesteliuose. Tikrai būni pavargęs, grįžti – o, dar koks 50 ar 100 eurų“, – sako Š. Naruševičius.
Neretai klientai paskambina Šarūnui ir paprašo palikti konkrečių daržovių. Tiesa, vyro ūkis pažymėtas ženklu „Rakto skylutė''. Taip ženklinami be chemikalų pagalbos užauginti ar pagaminti maisto produktai.
„Pasiskambina, pasiklausia, rezervuojasi. Kad galite palikti ar bulvių, ar pomidorų: man būtinai tų „šeriukų'' ar geltonų palikite. Man „Kotryną“ kokią. Stengiamės visų norus išpildyti ir padaryti taip, kaip jie nori“, – tikina ūkininkas.
Sumoka daugiau nei reikia
Šarūno savitarnos kioskelis stovi prie judraus kelio į Alytų. Sustoja apsipirkti ir pravažiuojantys pirkėjai, bet kol kas didžioji dauguma klientų – ūkininko draugai bei pažįstami.
Ūkininkas neslepia, kad kai sumanė pastatyti savitarnos kioskelį, kirbėjo mintis, ar visi klientai bus sąžiningi ir paliks už daržoves tiek pinigų, kiek reikia. Dabar sako galintis tvirtai pasakyti, kad bent Alytaus rajone gyvena dori žmonės: dėžutėje kartais randa net daugiau pinigų.
„Pas mane gal daugiau renkasi tokie žmonės, suprantantys, kas yra sveikas maistas, kad reikia palaikyti ūkininką, o ne iš jo vogti. Todėl laisvai pasitikiu ir nėra buvę tokio dalyko, kad apvogtų. Kai susirenki pinigėlius vakare, pasiskaičiuoji, kiek buvo to, kad turi būti tam tikra suma pinigų. Pasiskaičiuoji, kad 5–7 eurais daugiau, euru daugiau, bet vis tiek malonu“, – sako Š. Naruševičius.
Ūkininkas sako, kai pradėjo galvoti apie savitarnos prekybą, planavo klientams leisti patiems ir šiltnamiuose šeimininkauti – prisiskinti pomidorų ir agurkų. Bet to plano atsisakė, kad pirkėjai netyčia neišlaužytų daržovių. Sezonas ir taip nelengvas, pasakoja Šarūnas. Permainingi šios vasaros orai, ypatingai ekologiniams ūkiams, yra nemenkas iššūkis.
Kol kas, anot ūkininko, dėl permainingo oro labiausiai kenčia agurkai: puola visokios ligos. Pomidorai kantresni – kekės kol kas didelės ir gražios.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

















































































































































































































































































