Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.
Nors mokančiųjų skaičius nėra didelis, gyventojai vis dar ieško būdų, kaip apeiti nekilnojamojo turto mokestį – pavyzdžiui, deklaruodami gyvenamąją vietą kitiems šeimos nariams. Kaip jūs vertinate, ar reikėjo tų išimčių antrajam, pirmajam būstui ir panašiai?
G. Černiauskas: Mano galva, paprastesnė sistema su mažiau išimčių būtų efektyvesnė ir skaidresnė. Kita vertus, aš nemanau, kad lietuviai jau tiek linkę gudrauti, nes vėlgi, ir tie pavyzdžiai gyvenimiški rodo, kas labai pradeda gudrauti, kažkuriuo metu po to pasirodo, kad ir nelabai į pliusą išeina tie gudravimai.
Be to ir etika yra, ir visi kiti dalykai. Todėl manau, kad tai daugiau pokalbio tema – esą visi galėsime sugalvoti, kaip apeiti sistemą, bet realus gyvenimas turbūt nebus toks ir galų gale matysime, jeigu tikrai pasirodys, kad niekas iš mūsų nebeturi to antro būsto, na, tai bus tikrai keičiami įstatymai.
B. Gurževskis: Manau, čia kaip tik pritrūko sisteminio požiūrio. Juk egzistuoja pasaulinė patirtis – apie ją žinome, tačiau tinkamai nepritaikome, tai tikrai kartu viena grupė dirbtų prie mokesčių, sakykime, prie nekilnojamojo turto, kita iškart turėtų dirbti prie deklaruojamos vietos administravimo ir padidinti atsakomybę.
Turi būti atskiras įstatymas, kad paprasčiausiai yra didelė atsakomybė ir jeigu labiau, kad savivaldybė valdo, tai ji puikiai gali matyti, ar jūs gyvenate, ar negyvenate, ir jeigu ten tikrai įrodo jums, kad negyvenate, turi būti labai aiškiai apibrėžtos baudos ir net rimtos baudžiamosios atsakomybės.
Čia gi faktiškai apvogiamas biudžetas, ne tai, kad jūs prisiregistruojate, todėl nėra problemų. Paprasčiausiai mes kol kas spręsime ateityje. Blogai, jeigu mes vėluojame porą metų, tai yra milijonai, kurių po to trūksta mokykloms, policijai ir panašiai, todėl tos grupės turėtų būti lygiagrečiai organizuojamos, reikia atitinkamai pagalvoti, kas dar gali trukdyti tinkamai įgyvendinti, bet mokesčių reforma ne tam gi ji daroma, ji turi savo tikslus.
Todėl aiškiai turime suformuoti, kokie tikslai ir kas gali trukdyti juos įgyvendinti, ir kartu visas paketas turėtų eiti. Faktiškai nepastebėjome tokių rimtų dalykų, kur dabar taip mums gali trukdyti. Ir dar noriu pasakyti, aišku, na, labai negerai, kadangi toks noras vengti mokesčių, tai yra tos socialinės brandos trūkumas.
Ir aišku nemalonu, kad jūs dabar čia viešai kalbame, kad jau žmonės ruošiasi ir tikrai ir apgaudinės, kadangi egocentrinė nuostata, ji stipresnė yra negu visuomeninė, todėl aišku, gaila labai, kad trūksta Lietuvoje to sąmoningumo, bet kodėl trūksta?
Dažnai žmonės sutinka gatvėje, kadangi žino mano nuostatas, sako: „Mes tai mokėtume, pone profesoriau, bet mes nenorime mokėti, kadangi korupcija didelė ir panašiai.“ Jeigu dabar toks laikotarpis, tai kodėl mums nepadidinti atsakomybės ir nuobaudų už korupcinius sprendimus, atitinkamai pinigų švaistymą, panašiai?
Žodžiu, mokesčių paketas, administravimas visų dalykų, kurie susieti ir atitinkama atsakomybė už korupcinius sprendimus. Laikinai, kol turime tokią ypatingą padėtį, kol karas Ukrainoje sugriežtinkime atsakomybę už piktadarystes, biudžeto ir valstybės tarnybos kontekste – žmonės tikrai palaikys.
Kaip jūs galvojate, ar įmanoma iškart irgi eiti prie to kito žingsnio ir griežtinti atsakomybę, kurie bandytų išvengti?
G. Černiauskas: Aš manau, kad per didelis krūvis šiuo atveju būtų, nes ir taip užtruko gerokai ilgiau, negu buvo planuota, faktiškai vos spėta.
Jeigu būtų dar, aš sutinku, kompleksiškumas visuomet gerai, bet jeigu mes vienu ypu norėtume viską išspręsti, pritrūktų ir Seimo pajėgumų, ir analitinių gebėjimų. Be to, išryškėtų noras numatyti įvairias papildomas išimtis, papildomas kažką tai ten pasipriešinimas savivaldybių, kurios sakytų: „Mes neturime pajėgumų vertinti, reikia daugiau pinigų, reikia mokymų.“
Visa tai, ką išsakė profesorius, reikia įgyvendinti, bet jeigu mes norėtume iš karto rojų sukurti, man atrodo tik Dievui duota, kad septintą dieną jis viską baigė, ilsisi, eiliniam žmogui, ko gero, truputį sunku.
B. Gurževskis: Griežtesni sprendimai priimami ne baudimo tikslais, bet siekiant aiškiai parodyti valstybės prioritetus, todėl nereikia papildomų pajėgumų. Pati norma, kad yra tai nuobauda, aiškiai artikuliuota, jau ji veiks.
Jau 25 proc. žmonių, kurie dabar pakeis tą būstą ir gudraus, jau to nepadarys. 75 proc. padarys, tegu padaro – po to po truputį žiūrėsime ir griežtinsime.
Kodėl ūkininkams padarėte išimtį?
G. Černiauskas: Vėlgi – tai yra keli tūkstančiai žmonių. Ir jūs puikiai žinote, kad Vyriausybė nenorėjo, jog taip nutiktų – buvo siekiama, kad tokios išimties nebūtų, bet įvyko, kaip įvyko.
Tam tikra prasme, tai susiję ir su mūsų tautos mentalitetu – mes ūkininkus šiek tiek idealizuojame. Jie mums simbolizuoja tradicijas, mūsų tėvų, senelių gyvenimą, ir tai – svarbi socialinė grupė, kurią, mūsų manymu, būtina išlaikyti, todėl šiuo atveju ta išimtis buvo padaryta.
Bet žvelgiant bendrai, mano manymu, vis tiek pasisekė. Žinoma, galima turėti skirtingų vertinimų, tačiau faktas tas, kad pajamų apjungimo principas buvo pradėtas. Jis dar nebaigtas, bet svarbiausia – pradėtas.
Iki šiol turėjome situaciją, kai pajamos gaunamos iš skirtingų šaltinių buvo apmokestinamos skirtingai. Vienur – vienaip, kitur – kitaip, trečioje vietoje – dar kitaip. Galėjai uždirbti milijoną, bet niekas to nesujungdavo, ir galėjai, sumaniai išdėliojęs, mokėti mažesnį procentą nei žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį.
Dabar situacija iš esmės pasikeitė, ir mano nuomone, tai yra teigiamas pokytis.
Dabar dėl jūsų konkretaus klausimo, ar paveiks bendrą gyvenimo lygį, nes kai kas sako, kad ten iš tikro didesni apmokestinimai, jie ten išgąsdins mūsų žmones ir taip toliau.
Reikia įvertinti, nuo kokios sumos prasideda progresinio apmokestinimo riba. Ji prasideda nuo 7 tūkst. per mėnesį. Tai vėlgi aš nežinau, iš mūsų trijų čia turbūt niekas to negauna, bet ir Lietuvoje turbūt nedaug yra žmonių, netgi tų didžiųjų įmonių.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
