Nuo mėnesio pradžios žmonės gynybos fondui gali nesuniai paaukoti internetu, tačiau tai didelio susidomėjimo nesulaukė.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vyriausybė pradėjo platinti gynybos obligacijas, už kurias mokės 2 procentus palūkanų. Įsigyti tokių obligacijų galima tiek darbo vietoje, tiek namuose, tereikia prisijungti prie Swedbank ar SEB internetinio banko.
Tiesa, gyventojai svarsto, ar toks palūkanų dydis visgi nėra per mažas:
„Na, iš tiesų mažoka, iš tikrųjų. Siūlo tokias be rizikos, sakykim, sprendimus po 5 proc. kai kurios platformos.“
„Be abejo, kad tas palūkanų procentas yra mažesnis. Tačiau obligacijos, na, savo prigimtimi yra saugesnis investavimo būdas. Taip pat tiesiogiai prisidedame prie gynybos finansavimo, tai vertinčiau teigiamai.“
„Aš šiaip remiu kariuomenę, ir savo 2 proc. ten tų pajamų mokestį atiduodu kariuomenei, tai o procentų negaunu jokių. Tai nežinau, čia turbūt yra kiekvieno pilietiškumo klausimas.“
„2 proc. yra vidutinė, na, vat metinė tikslinė infliacija, kurios siekia eurozonoj Europos Centrinis Bankas. Na, tai kadangi ilgu laikotarpiu tą tikslą pavyksta realizuoti, tai 2 proc. yra minimali apsauga, kurią gyventojas gauna dėl pinigų nuvertėjimo“, – kalba ekonomistas Aglirdas Bartkus.
Ką pirks už lėšas dar svarsto
Finansų ir krašto apsaugos ministrai teigia, kad ir neplanavo skirti konkurencingų palūkanų – tai tik dar viena galimybė savanoriškai prisidėti prie krašto gynybos finansavimo.
„Visgi gynybos obligacijos yra labiau kaip parama valstybei tam, kad būtų galima finansuoti gynybos poreikius. Todėl skolinant valstybei pigiau, negu kad valstybė skolintųsi rinkose. Taip žmogus kiekvienas gali prisidėti prie krašto apsaugos finansavo“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Aišku, čia turbūt nėra galimybės užsidirbt labai smarkiai. Bet kita vertus, tai yra saugi investicija. Ir tikslas, be jokios abejonės, padėt valstybei“, – teigia krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Visumoj taip sudėjus tuos visus pliusus, minusus tai yra geras pasiūlymas, neaišku tik, ar gyventojai juo labai susidomės“, – tikina ekonomistas Bartkus.
Krašto apsaugos ministras sako, kad kol kas nėra tiksliai numatyta, ką už surinktas lėšas pirks, tačiau variantų yra.
„Antidroniniai dalykai, patys dronai, oro gynybos kai kurie elementai, sakykim taip. Tai yra tos kryptys, kurias dabar svarstom. Gali būti kulkosvaidžiai, gali būti modernūs automatai – irgi svarstom tokius variantus“, – vardija L. Kasčiūnas.
Gyventojai vertina teigiamai
Jau nuo spalio 1 dienos gyventojai, įmonės ir organizacijos krašto gynybos reikmėms gali aukoti į gynybos fondą. Tiesa, per 10 dienų žmonės suaukojo vos vienam automatui – 23 tūkstančius eurų ir pačią iniciatyvą vertina teigiamai:
„Labai gerai vertinu šitą iniciatyvą. Visgi ir verslas gali prisidėti prie tokios iniciatyvos, ir gyventojai, kurie susirūpinę yra.“
„Viskas labai gerai su tokiais fondais, tačiau man rodos, kad jie yra labai vienkartiniai. Dėl to, kad žmonės periodiškai greičiausiai nerems.“
„Mūsų tikslas buvo sukurt platformą. Tiesiog, kad žmonės turėtų tokią galimybę. Tai mes daug dabar komunikacinių pastangų nededam“, – aiškina krašto apsaugos ministras.
Ministrai prisideda patys
Patys ministrai tikina, kad prie tokių iniciatyvų patys prisidėjo.
„Šiandien, šiandien planavau įsigyti vakarop gynybos obligacijų, kol kas dar to padaryti nespėjau. Prieš tai esu įdėjusi ir savanorišką įmoką į gynybos fondą, kol kas tai yra 50 eurų“, – pasakojo finansų ministrė Skaistė.
„Taip, aukojau, 50 eurų, su planu aukot kas mėnesį. – O kaip su obligacijom? –Svarstysiu. Tikrai svarstysim, tam reikia aišku atliekamų ir lėšų. Tai čia kiekvieno jau, turbūt, šeimos pasitarimo reikalas“, – kalbėjo Laurynas Kasčiūnas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
