Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, biologas Algimantas Paulauskas, be visiems gerai žinomos miškinės erkės (lot. Ixodes ricinus) paplitimo buvo atrastas ir kitos rūšies plitimas.
Būtent naujoji erkių rūšis (lot. Haemaphysalis concinna), pasak profesoriaus, žmogaus organizmui taip pat gali sukelti rimtų padarinių, o jų paplitimas pastebimas ir kitose valstybėse. Be to, jos dažniausiai yra paplitę prie vandens telkinių.
„Pernai Vidurio Lietuvoje atlikome tyrimą ir pirmą kartą buvo nustatyta nauja erkių rūšis (lot. Haemaphysalis concinna). Dažniausiai ji aptinkama ir Centrinėje Europoje, 2019 ši erkių rūšis buvo aptikta Lenkijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Pietinėje Vokietijos dalyje ir kitose valstybėse.
Ši erkių rūšis dažniau yra paplitusi šalia upių teritorijų, prie ežerų, nedidelių pelkėtų vietų, upelių. Tai mūsų vietovė, kur mes radome šią naują erkių rūšį, irgi yra prie mažo upelio, krūmynuose. Dažniausiai randama ir ant galvijų, ožkų, avių ir naminių gyvūnų“, – pasakojo prof. A. Paulauskas.
Paplitimo priežastis – klimato kaita
Pašnekovo pastebėjimu, kol kas tvirtai negalima teigti, iš kur atkeliavo ši nauja erkių rūšis. Manoma, kad šį naują organizmą galėjo pernešti gyvūnai, o galbūt ir patys ūkininkai.
„Naujos erkių rūšies paplitimo keliai gali būti keli. Šiemet bus ginama disertacija dėl paukščių pernešimo, tačiau kol kas tai nėra patvirtinta.
Būdai paplitimo gali būti dėl klimato atšilimo ir kaitos. Nauja erkių rūšis gali būti pernešama su laukiniais gyvūnais, kurių migravimo keliai plečiasi, pereina migracijos takas, kuris apima 50–100 kilometrų. Tai gali pernešti įvairūs elniniai gyvūnai, buvome radę ir pas stirnas.
Taip pat galėjo paplisti ir dėl ūkininkų veiklos – dalis jų parsiveža elninius gyvūnus iš įvairių Europos šalių, kadangi dalis Europos ekspertų ir kiti pabrėžia, kad erkės gali migruoti ir su transportu, tai vienas iš galimų kelių pernešimui.
Kol kas mes neturime galutinio atsakymo, kaip šios erkės atsirado Lietuvoje. Reikalingi tolimesni tyrimai, dar planuojame šiemet juos atlikti“, – pasakojo biologas A. Paulauskas.
Perneša klastingas ligas
Profesorius A. Paulauskas, kalbėdamas apie Haemaphysalis concinna naujos erkių rūšies keliamą grėsmę, perspėja, kad ji, kaip ir kitos žinomos erkių rūšys Lietuvoje, žmogui gali sukelti Laimo ligą arba erkinį encefalitą.
„Naujai atrasta erkių rūšis (lot. Haemaphysalis concinna) faktiškai yra vienas iš vektorių, pernešėjų, skirtingų žmogui patogenų, tame tarpe ir erkinio encefalito. Jos vystymosi piktas yra liepos–rugpjūčio mėnesiai, o rugsėjį jau prasideda naujas išsivysčiusių erkių nimfų pikas.
Lietuvoje jau turime žinomas ir pievines erkes (lot. Dermacentor reticulatus). Ši erkių rūšis pavojinga ne tik žmonėms, bet ir augintiniams. Pavyzdžiui, šunims ji gali pernešti babeziozę ir taip pažeisti gyvūnų inkstus.
Jeigu šios rūšies erkių prieš 20–30 metų buvo galima aptikti tik Marijampolės, Lazdijų apylinkėse, tai šiandien randame Estijos pasienyje. Mes matome, kad per 20 metų migravimas yra didelis. Pievinė erkė labiau mėgsta drėgmę, taip pat atsparesnė šalčiams. Štai šiemet žiema buvo be didelės minusinės temperatūros, tad šios rūšies erkės buvo aktyvios visą žiemą.
Tuo metu miškinės erkės (lot. Ixodes ricinus) yra seniai aptinkama ir mes prie jos pripratę, ji taip pat gali pernešti encifalitą. Tiek pievinė, tiek miškinė erkės solis ricinus echoratus taip pat pernešinėja enficalitą. Jos aktyvumo piktas yra gegužės–birželio mėnesiai“, – pastebėjo biologas.
Erkės migruoja labai greitai
Biologas A. Paulauskas tikina, kad dabartinė situacija rodo, jog rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga, panašu, gali išlikti visus metus, todėl būtina atkreipti dėmesį į savisaugą.
„Šiemet, jeigu išsiplės šis erkių paplitimas, riziką užsikrėsti encifalitu galime turėti visus metus. Tai yra problema, dėl ko reikėtų būti atidiems. Be to, svarbu pastebėti erkių nimfas, kurios panašios į aguonos grūdelį, tačiau encifalitą ir Laimo berioliozę jos taip pat gali pernešti.
Grįžus iš miško ar pamiškių, kur yra aukšta žolė, tikrai žmonėms būtina apsižiūrėti savo rūbus, vaikščioti po miškus šviesiais, o ne tamsiais drabužiais. Erkės labai greitai migruoja ir, jeigu automobilyje įsidėsite savo daiktus, o ant jos bus erkė, tai ji per valandą iš bagažinės gali ateiti iki vairuotojo, nes reaguoja į kvėpavimą, anglies dvideginį“, – pastebėjo profesorius.
Kovos būdas – saugotis patiems
Pasak biologo A. Paulausko, kontroliuoti erkių paplitimą gali būti išties sudėtinga, o galbūt ir neįmanoma dėl kelių skirtingų priežasčių.
„Kontroliuoti erkių populiaciją yra sudėtinga. Erkėms padėjus kiaušinėlius, kiaušinėliai toliau maitinasi graužikuose, tuo metu nimfos jau gali užpulti lapes, kiškius, smulkesnius žinduolius, bet tuo pačiu jau ir randamos ir stambesniuose organizmuose, pavyzdžiui, žmoguje.
Iš esmės, išnaikinti ir lokalizuoti erkes yra neįmanoma, tad kovos būdas – saugotis patiems. Tai kilusi grėsmė dėl klimato kaitos pasekmių, to reikėtų neužmiršti. Tuo labiau, kad pagal prognozes Lietuvoje vasaros bus ne tik sausos, bet ir drėgnos, žiemos šiltos, tad tai palankų vystytis parazitams“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, profesorius A. Paulauskas pabrėžia, kad žmonėms atpažinti skirtingas erkių rūšis, jų esminius bruožus yra sudėtinga, kadangi skirtumus galime pamatyti tik pro mikroskopą.
„Specialistai erkes gali atskirti tik per mikroskopą, nes reikia turėti atpažinimo raktus, jų kitokie šėreliai. Pats žmogus be mikroskopo neatskirs, tačiau skirtumas, palyginus pievinę erkę su naujai atrasta rūšimi, labai ryškus, kadangi ji yra marga, didesnė“, – pastebėjo biologas.
Perspėja ir dėl uodų keliamo pavojaus
Profesoriaus A. Paulausko pastebėjimu, naujų erkių rūšių, kurių anksčiau nebuvo aptinkama Lietuvoje, tikrai gali tik daugėti.
„Turbūt galime sakyti, kad tikrai tikėtina. Mes su paukščiais randame ir kitas perneštas erkes, kurios yra būdingos tik Viduržemio jūros teritorijoje, tačiau jas perneša paukščiai. Iškritusios jos gali toliau nesivystyti, nes nėra tarpinių šeimininkų, tačiau po kurio laiko gali pernešti patogenus.
Pačios erkės mums nėra pavojingos, ištraukei ir išmetei. Tik pavojingos dėl to, kokius patogenus jos gali pernešti. Be to, dabar mes turime visai kitų naujų ligų, kurios buvo būdingos tik Viduržemio jūroje, Mažojoje Azijoje arba Šiaurės Afrikoje. Dabar aptinkame naujus ligų židinius, galinčius sukelti šiltinę. Ši dalis gali būti taip pat pernešama.
Biologas taip pat pastebi, kad grėsmę žmonėms ir gyvūnams gali kelti ne tik erkės bet ir kiti organizmai, pavyzdžiui, uodai, galintys pernešti kirmėles.
„Kiti organizmai, dėl kurių dabar žmonės turėtų būti tikrai atsargūs, yra uodai. Pastaruoju metu mes su kolegomis ir medikai yra atradę, kad uodai perneša kirmėles, parazitus mikrofiliarijas, kurios yra kraujyje, jos dažniausiai aptinkamos Kauno regione augintinių, pavyzdžiui, šuniukų organizmuose, bet buvo aptikta siūlo pavidalo kirmėlė, kuri slankioja po oda, netgi Santaros klinikose pas vaikiną. Kaune buvo rasta pas moterį, rasta akyje.
Kauno regione daug šuniukų yra užsikrėtę dirofiliaroze, vystymosi ciklas yra 4 metai. Uodai jau gali pernešinėti ne tik maliariją, bet Lietuvoje yra užfiksuojamos poodinės kirmėlės. Būtent kirmėlės gali užkimšti širdies kanalus, kraujagyslių sistemą“, – perspėjo A. Paulauskas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) surinkti duomenys rodo, kad 2019 m. didžiausi sergamumo Erkinio encefalito rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.
Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienerių metų. ULAC duomenimis, šiemet kovo–balandžio (karantino) mėnesiais įskiepyta 18,5 tūkst. daugiau vakcinos dozių nuo erkinio encefalito (EE), lyginant su pernai tuo pačių laikotarpiu.
ULAC medikai primena, kad karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.
Pernai sergamumo pikas prasidėjo jau birželį
EE sergamumas turi išreikštą sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. 2019 m. sezoninis EE sergamumo pakilimas registruotas birželio–spalio mėnesiais.
Dažniausiai žmonės šia liga užsikrečia miestų ribose: parkuose, priemiesčių miškuose, kolektyvinių sodų prieigose. Tačiau, pasak gydytojos A. Bartulienės, pasitaiko ir tokių atvejų, kai EE užsikrečiama ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti.
EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, medikai rekomenduoja:
dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai; grįžus iš gamtos (miško),
kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta); vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;
sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.
ULAC duomenimis, trejus metus iš eilės erkiniu encefalitu (EE) dažniau užsikrečia vyrai nei moterys. Pernai iš 711 užsikrėtusiųjų 404 buvo vyrai, 2018 m. iš 384 užsikrėtusiųjų – 204 vyrai, 2017 m. iš 474 – 265.
