Septyniasdešimt dviejų metų Laima (vardas ir pavardė redakcijai žinomas) prieš daugiau nei dešimtį metų kovojo su krūties vėžiu. Moteris džiaugiasi, kad šiuo metu ligą ji suvaldžiusi. Tačiau per karantiną paūmėjo širdies problemos, kraujo spaudimas pradėjo kilti iki 200, naktimis moterį kamuoja krūtinės skausmai. Pensininkė rodo talonėlį, su kuriuo pas gydytoją turėjo patekti dar gegužės pabaigoje, tačiau iki šiol moteris pas kardiologą negali pakliūti.
„Dar kai paskambinu, sako – jūs žinote, ponia, dabar tik korona. Tai sakau, palaukite, o kur mums dėtis – širdininkams, kraujotaka, su galvos skausmais, kur mums dėtis? – Tai laukite“, – sako vilnietė Laima.
Ir tokių pacientų, kurie dėl širdies ritmo sutrikimų, kraujotakos problemų, neurologinių bėdų negali pateikti pas gydytojus yra daugybė.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad artimiausiu metu atnaujinti planines paslaugas ketina 70 procentų poliklinikų, 85 procentai ligoninių ir panašiai tiek odontologijos kabinetų. Kai kurios gydymo įstaigos aiškina, kad joms trūksta gydytojų specialistų, taip pat dėl karantino prailgėja pacientų apžiūros laikas.
O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga grasina gydymo įstaigoms, kurios neatnaujins planinių paslaugų, sumažinti finansavimą.
„Mes nereikalaujame, kad jos 100 procentų būtų grįžusios prie pilnos apimties planinių paslaugų, prašymas ir reikalavimas iš viso pateikti planus ir teikti paslaugas. Tai dalis įstaigų negalėjo ir to padaryti, tai pasiteisinimas karantinu yra nepriimtinas“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tačiau kai kurių gydymo įstaigų vadovai nuogąstauja, kad grįžti prie įprasto darbo ritmo nebus galima dar ilgai. Todėl nereikia tikėtis, kad išnyks eilės ir pacientai bus priimami konsultacijoms taip, kaip anksčiau.
„Esame paskaičiavę, kad gegužės mėnesį pavyko 30 procentų atkurti, šitą mėnesį žadame atkurti daugiau. Aišku, viskas priklausys nuo to, kaip šeimos gydytojai siųs ligonius ir kaip patys specialistai atvažiuos. Tiesiog yra neįmanoma dirbti visu pajėgumu, dėl to, kad turime atitikti tam tikrus reikalavimus. Turi būti intervalai tarp pacientų, dezinfekuojamos patalpos ir iš tikrųjų produktyvumas sumažėja apie 3 kartus“, – teigia Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tikina, kad reikalavimai gydymo įstaigoms atnaujinti paslaugas yra aiškūs ir konkretūs. Tiesa, ne visi jų nori paisyti.
„Atskiros komandos, infrastruktūros pritaikymas, srautai pacientų. Dalies konsultacijų organizavimas nuotoliniu būdu“, – kalbėjo visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos apklausos duomenimis karantino metu pas gydytojus patekti didžiuliu iššūkiu tapo ir onkologiniams ligoniams. Pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijai dėl onkologinės ligos įtarimo iki šiol konsultacijos net nėra gavę. Taip pat trečdalis pacientų, kurie kreipėsi dėl skiriamo ar tęsiamo gydymo vaistais, iki šiol nesikonsultavo su gydytojais.
„Pacientai karantino laikotarpiu, apie pusė jų, net nebuvo registruoti paslaugai, tai mes jų net nematydavome, kiek jie laiko laukė, nes jiems dar sakė palaukite, kai pasibaigs karantinas. Dabar, jeigu matome, kad ta paslauga numatyta spalio, lapkričio mėnesiui, tai tikrai yra labai ilgai. Visuomet onkologinės ligos progresuoja, jei žmogus nėra remisijoje. Tiek laukti neišeina ir žmonėms yra didelis stresas“, – sako pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas.
Visą karantino laikotarpį planinę pagalbą onkologiniams ligoniams teikė Nacionalinis vėžio institutas. Tiesa, laikinoji instituto vadovė Sonata Jarmalaitė pripažįsta, kad kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso pacientams tenka laukti apie mėnesį. O štai dienos paslaugos – chemoterapija ir radioterapija veikia visu pajėgumu. Tačiau konsultacinė poliklinika darbo apimtis vis dar yra sumažinusi kone perpus.
„Mūsų įprastinės apimtys yra 500 pacientų per dieną, šiuo metu priimame 250 pacientų į dieną, gydytojai dirba dviem pamainom ir darome tą, ką galime. Kai kurios paslaugos – reabilitacijos, prevencinių programų buvo sustabdytos. Tai jos taip ir lieka šiai dienai“, – pasakoja laikinai einanti direktorės pareigas Sonata Jarmalaitė.
Gydytojai piktinasi ne tik dėl to, kad yra spaudžiami kuo greičiau atnaujinti planines paslaugas, tačiau ir dėl to, kad kai kurie jų dar nėra gavę priedų už darbą su koronaviruso pacientais.
Pasak ministro Verygos, taip nutiko todėl, kad kai kurie vadovai puolė priedus mokėti visiems, net ir tiems, kurie nedirbo su COVID-19 pacientais.
