Po susitikimo situaciją komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie būsimą NATO viršūnių susitikimą, tai, kaip Lietuva pasirengusi didesniam sąjungininkų karių skaičiui, kuris, matyt, bus dislokuotas ir ko Lietuva nori, kad šalis ir visas rytų flangas būtų saugesni.
Sieks daugiau karių Lietuvoje, bet ne visi su tuo sutinka
Pasak prezidento patarėjo, nutarta, kad labai svarbu gerinti infrastruktūrą, kelius, geležinkelius. Taip pat, pasak K. Budrio, Lietuva nori, kad rytinis NATO flangas būtų maksimaliai apsaugotas, tam reikia stiprių atgrasymo priemonių, oro gynybos, brigados karių ant žemės ir žinojimo, kad jie čia bus visą laiką, o ne laikinai.
„Šiandien visi valstybės vadovai patvirtino, kad Lietuva privalo siekti sprendimų, kurie užtikrintų Lietuvos kolektyvinę gynybą nuo pat galimos agresijos pradžios. Ir tai reiškia, kad Lietuva sieks, jog sąjungininkų sausumos elementas, nuolat dislokuotas šalyje, būtų padidintas iki brigados lygmens. Ir kad būtų užtikrinta Lietuvos oro erdvės gynyba“, – sakė K. Budrys.
Šiuo metu Lietuvoje sąjungininkų skaičius taip pat yra išaugęs iki 4 tūkst. karių, sustiprinta ir priešakinė kovinė grupė, bet siekiama, kad Lietuvoje būtų dislokuota brigada ir, kad ji, kartu su visais ją lydinčiais elementais, čia būtų visą laiką.
„Mes sakome, kad turi būti čia sąjungininkų pajėgų daugiau, nes tai yra atgrasymo elementas. <...> Siekiame labai konkretaus dalyko, turime visus argumentus, kodėl mums tai yra neišvengiama, kodėl tai yra reikalinga. Tai nėra užgaida, tai yra absoliutus pamatas“, – po valstybės gynimo tarybos posedžio kalbėjo prezidento patarėjas.
Jis sakė, kad ne visos šalys sutinka su idėja, kad į Baltijos reikia siųsti brigadą.
„Visu sutarimų nėra, teis tuo dirbama. <...> Mes sakome, kad viena – rytinis flangas, visai kita – Baltijos šalys, kaip atskiras regionas, kuris turi išskirtinius pažeidimus, kuriems įveikti reikia tinkamo atgrasymo. Tam reikia atgrasymo nuo pirmos minutės, mes savo teritorijoje nenorime gintis. Tai principas, NATO kalba apie ilgalaikes adaptacijos priemonės, brigada čia turi būti su visais elementais: logistika, oro gynyba, inžinieriais“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis pridūrė, kad galimos alternatyvos brigadai yra tik didesni kariniai vienetai.
Patarėjas tikino, kad gynybos planai ir dabar dėliojami, planavimas vyksta, bet tai yra vienas procesas, o atgrasymas ir brigados dislokavimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – kitas.
NATO gynybos ministrai po kelių savaičių rinksis Briuselyje, kur turėtų aptarti planuojamą sprendimą dėl tolesnės Aljanso politikos Rusijos atžvilgiu. Čia, anot K. Budrio, bus pristatyti „tam tikri apmatai“, kaip turėtų būti didinami pajėgumai rytiniame flange.
„Jei jų neturėsime, tai reikš, kad NATO valstybių vadovų susitikimas bus labai labai sunkus“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip vertina lietuvių pasiryžimą pirkti „Bayraktar“ ir tai, kad Turkija jį padovanojo, jis atsakė, kad tokios akcijos yra labai gera pilietinė iniciatyva, kuri parodo visuomenės solidarumą.
„Politiškai šis dronas dar skirs į įvairias puses“, – sakė jis, pabrėžęs, kad toks pilietiškumo pavyzdys plačiai aptarinėjams ir tarptautinėse institucijose.
Pradžioje daug žadėjo, dabar tyli
Praeitą savaitę Lietuvoje vykusios NATO Parlamentinės Asamblėjos metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis pareiškė, kad debatai dėl Baltijos šalių saugumo pasikeitė, pradžioje jie buvo daug žadantys, bet dabar entuziazmas slopsta.
„Turiu pasakyti, kad po vasario 24 dienos ambicijos lygmuo, kaip padėti Baltijos šalims arba visam rytiniam flangui, buvo kur kas didesnis nei yra dabar. Tada per kelias savaites mes gavome klausimų iš Briuselio, iš NATO būstinės, kaip jūs įsivaizduojate, ko reikia. Mes pateikėme sąrašą. Mes norime nuolatinių pajėgų buvimo, mažiausiai brigados dydžio.
Mes norime oro gynybos, tikros oro gynybos, kuri padėtų mums apsiginti, pagal tuos scenarijus, kuriuos regime Ukrainoje. Mes norėtume pamatysi eFP, mes esame pasirengę priimti daugiau karių atakos atveju. Pirmą mėnesį viskas buvo taip: priimta, priimta, priimta, jokių problemų. Bet laikui einant per tris mėnesius debatai pasikeitė. Dabar ambicija yra kur kas žemesnė“, – prieš kelias dienas teigė G. Landsbergis, kalbėdamas NATO Parlamentinės Asamblėjos Politikos komitete.
Lietuvos užsienio reikalų ministras to paties pokalbio metu taip pat kėlė klausimą dėl NATO karinio buvimo sustiprinimo rytiniame flange.
Nors po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2014 metais Aljanso karinis buvimas buvo sustiprintas, bet jis buvo skirtas ne tiek gynybai, kiek atgrasymui.
Šiuo metu Lietuva ir kitos rytinės šalys siekia, kad Aljansas iš tiesų pasirengtų tikrai kovai, jeigu Rusija nuspręstų išbandyti 5-ojo sutarties straipsnio veikimą. Tam reikia nuolatinio ir didesnio karinio buvimo bei priemonių apsaugoti oro erdvę.
