Lietuva mini įstojimo į NATO dvidešimtmetį: „Kasdien matome, kaip sunku ginti laisvę“

Vis dėlto duris mums atvėrė amerikiečiai, o dėl tokio reikalo nesutarimus į šoną nustūmė ir įprastai besipešantys politikai iš skirtingų partijų. Buvimu NATO dabar vieningai džiaugiasi ir gyventojai – daugelis įsitikinę, kad jeigu ne šis Aljansas, jau būtume sulaukę Rusijos agresijos, kaip Ukraina.

TAIP PAT SKAITYKITE:

20-osios įstojimo į NATO metinės: Estija pabrėžia narystės Aljanse svarbą

Kvapą gniaužiantis vaizdas Vilniuje: dangumi skrodė NATO naikintuvai

Nausėda narystės NATO minėjimo renginyje: taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys

Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

1990 m. Kovo 11-oji – diena, kai Lietuvai pavyko nusikratyti okupacinių rusų pančių. Iš karto tapus laisvais iššūkių netrūko. Po metų, Sausio 13-ąją, tautai dar teko ginti savo pasirinkimą būti laisviems.

Apsiginti pavyko. O tada pradėtas kitas darbas – bandymas integruoti Lietuvą į Vakarus. Ir pavyko tą padaryti, dar 2002 m. į Vilnių atvykęs JAV prezidentas George‘as Bushas pasakė istorinius žodžius: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“.

O 2004 m. jis jau Vašingtone oficialiai visam pasauliui pranešė, kad Lietuva ir dar 6 kitos Europos šalys priimtos į NATO.

Tą akimirką Lietuvoje buvo vidurnaktis, bet šalies vadovai nemiegojo – laukė istorinės akimirkos.

„Toks akmuo ritasi. Po 14 metų. Nesuprantat?“ – tada sakė tuometinis Seimo narys Vytautas Landsbergis.

„Niekas nesitikėjo, net likus keleriems metams iki Baltijos šalių narystės NATO, kad tai įvyks, taip greitai ir taip sėkmingai, nes skeptikų, net ir tuo metu netrūko, teigiančių, kad Baltijos šalių geopolitinė situacija yra pernelyg sudėtinga, kaimynystė su Kaliningradu, Baltarusija ir be abejo, Rusija, yra problematiška“, – komentuoja Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Prieštaravo net Europos Komisija

Bet dabar lygiai 20 metų, kaip Lietuvos padangę saugo NATO sąjungininkų orlaiviai. 20 metų, kaip turime sąjungininkus, kurie, ištikus bėdai, mums padės.

„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą mums primena, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys. Kasdien matome, kaip sunku ginti laisvę ir žmogiškąjį orumą“, – sako Prezidentas Gitanas Nausėda.

Skepticizmo dėl Baltijos šalių priėmimo į NATO Europos šalyse buvo kur kas daugiau. Nemažai politikų bijojo, kad Rusija supyks. Prieštaravo net ir Europos Komisija.

„Noriu priminti, kad dar kokiais 1999 m., kai dar buvo diskusijos dėl mūsų narystės, kai nuvažiuodavai į kai kurias vakarų Europos šalis, galėdavai išgirsti tokį sakinį: Baltijos šalys yra neapginamos. Kitaip tariant, nereikia jų priimti į NATO, nes turėsim daugiau problemų“, – teigia Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Ir nors visi gerai žinome, kad NATO penktasis straipsnis kalba apie tai, kad vienos šalies užpuolimas laikomas visų NATO šalių puolimu, svarbu prisiminti ir trečiąjį straipsnį. O jis skelbia, kad kiekviena valstybė pirmiausia turi stiprinti savo pačios pajėgumą, kad galėtų apginti tiek savo, tiek ir sąjungininkų žmones.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.