Nuo gegužės 24-osios šalyje įsigalioja galimybių pasas. Jį turintiems gyventojams bus atveriama daugiau veiklų. Viena jų – šiek tiek atlaisvinama lankymosi maitinimo įstaigose tvarka.
Turintiems galimybių pasą gyventojams bus galima valgyti maitinimo įstaigų viduje. Tiesa, tik iki 21 val., o naktiniai klubai ir kitos pasilinksminimo vietos toliau liks uždarytos.
„Joks ten galimybių pasas“
Šis sprendimas verslininkams nesuprantamas. Dar Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen išreiškus abejones dėl lietuviškojo galimybių paso kūrimo, Vilniaus naktinis aljansas (VNA) kartu su Lietuvos barų ir kavinių asociacija (LBKA) socialiniuose tinkluose išplatino kreipimąsi į Seimo pirmininkę.
Visai netrukus buvo paskelbta apie galimybių paso įsigaliojimą, tačiau nors galimybių paso verslininkai ir laukė, dabartinis jo variantas jiems kelia daug klausimų.
LBKA prezidentas Raimondas Pranka pykčio dėl pasirodžiusios galimybių paso idėjos neslepia. Pasak jo, verslininkai šį pasą vadina ne galimybių, o kompromisų pasu.
„Nieko jis neatveria, jokių galimybių, tik kad į vidų žmonių kažkiek pasodinti. Niekas neaišku, operacijų vadovo paaiškinimo nėra, kaip ir sakė pati ministrė, kad iki 24 d. dar bus visokių pakeitimų, dabar ką girdėjau, tai yra totali nesąmonė. Joks ten galimybių pasas, tiesiog kompromisų pasas kažkoks.
Kodėl naktiniai klubai eliminuoti, visiškai neaišku. Apie kažkokį kompromisą Aušrinė Armonaitė šneka. Koks tas kompromisas? Su pieno fabriku kompromisą reikėjo daryti? Nieko nepaaiškina, nieko nesuprantam, tai tiesiog nesinervinam ir laukiam, nes dar laiko yra. Kaip lieps, taip darysim“, – tv3.lt komentuoja R. Pranka.
Verslininkų atstovas sako, kad dabartinis galimybių paso variantas esą visiškai nėra tai, ko reikia verslui. R. Pranka pastebi, kad iki šiol trūksta informacijos maitinimo įstaigų savininkams – net neaišku, kokius atstumus tarp klientų reikės palaikyti.
„Dabar logikos nematom, teisybės nematom. Skuba kažkur į priekį, bet nieko nepasiruošę. Spaudžia akceleratoriaus pedalą, bet pamiršta, kad pavara ant parkingo nustatyta ir niekas nesigauna – toks vaizdas. Šneku truputį supykęs, nes kaip gali būti galimybių pasas, kai net laiko ribojimų nenuėmė, nieko nenuėmė“, – sako R. Pranka.
Kaip laikas susijęs su virusu?
VNA pirmininkas Mark Adam Harold sako, kad atrodo, jog dabartiniai maitinimo įstaigų darbo ribojimo reikalavimai yra pagrįsti ne mokslu, o premjerės įsitikinimais. Pašnekovas sako niekaip nesuprantantis, kuo laikas yra dėtas su galimybe užsikrėsti, todėl prašo premjerės tai paaiškinti.
„Ji galvoja, kad yra problema po 21 val., nors nėra jokių įrodymų, kad taip yra. Prieš šitą karantiną mes turėjome saugumo programą Vilniuje, kuri veikė labai efektyviai ir žmonės po 21 val. sugebėjo elgtis normaliai. Nėra jokių įrodymų, kad laiko apribojimai turi prasmės, yra efektyvūs“, – tv3.lt komentuoja M. A. Harold.
Pašnekovas teigia, kad kompromisų pasu pramintas galimybių pasas iš tiesų turi mažai kompromisų. Esą verslininkų pusė liko neišklausyta.
„Mes nematome kompromiso tame, nes kompromisas reiškia kažkas dvipusiškai. Mes matome tik uždarymus vėl be jokio pagrindimo. Kompromiso mes tikrai nematome“, – sako M. A. Harold.
Tai, kad naktiniai klubai toliau lieka užverti, o net ir galimybių pasui atsiradus toliau negalės veikti, M. A. Harold vadina verslininkų ir jų klientų įžeidimu. Šis sprendimas dar esą nelogiškas ir dėl to, kad maitinimo įstaigų savininkams sunku suprasti, kas iš viso yra naktinis klubas.
„Nėra jokio apibrėžimo, teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad būtų labai sunku teisme įrodinėti, kad kažkoks naktinis klubas veikė neteisėtai, nes nėra apibrėžta, kas yra naktinis klubas. Tai yra tiesiog politinis sprendimas, kažkas paskutinę minutę labai stipriai kovojo, kad būtų paminėtas naktinis klubas, kaip atpirkimo ožys, kad būtų uždaromi naktiniai klubai“, – sako M. A. Harold.
Turi pasiūlymų
Paklaustas, kaip galimybių pasas turėtų atrodyti verslininkų akimis, LBKA prezidentas R. Pranka sako, kad pirmiausia, apie šį sprendimą reikėjo pradėti kalbėti gerokai anksčiau.
„Yra daugybė žmonių, kurie pasiskiepijo ir turi imunitetą ar prasirgę, tai kodėl jiems negalima į vidų ateiti ar restorane, ar bare pasėdėti, jei jie turi antikūnus? Anksčiau reikėjo galvoti. Šneka šneka, skuba skuba, bet pamiršta, kad ant parkingo nusistatę ir nepajuda. Greičio pedalą spaudinėja, o jokio pagreičio nepaima“, – komentuoja R. Pranka.
Antra, jei jau galimybių pasas suteikiamas saugesniais laikomiems asmenims, reikėtų atverti naktinius klubus ir neriboti maitinimo įstaigų darbo valandų. Šiuo metu jos gali ir galimybių pasui įsigaliojus jos galės veikti tik iki 21 val.
„Jeigu galimybių pasas yra pagal visas šnekas, yra saugiems žmonėms, kurie turi galimybių pasą (paskiepyti, prasirgę ar su tais testais), tai kad jiems tie ribojimai? Jeigu jau yra saugu, (reikia – aut. past.) nuimti laiko ribojimą. Galima padaryti atstumus, prie stalų daugiau žmonių, tai ir viskas.
Naktinius klubus atidaryti. Jeigu jau saugu su tais žmonėmis, jeigu visiškai, pagal specialistus, sumažėja užkrėtimo ir viruso plitimas su galimybių pasu, nes visi pasiskiepiję ir panašiai, tai kam tokie apribojimai drastiški, pertekliniai?
Tada leiskite dirbti be laiko apribojimų, naktiniai klubai gali dirbti, bet čia neleidžia. Kas per kompromisai? Reikia šnekėti savais vardais ir normaliai. Čia grynai atrodo, kad tyčiojasi iš mūsų, kad nuramintų. Iš tikrųjų, niekada nesišneka ir nesiklauso“, – sako R. Pranka.
VNA pirmininkas M. A. Harold pabrėžia, kad maitinimo įstaigos yra saugios vietos, kur užsikėtimo riziką galima valdyti. Ekspertas dar pernai sako su Vilniaus miesto savivaldybe kūręs saugaus maitinimo įstaigų veikimo taisykles.
„Bendradarbiavome su savivaldybe ir buvo aktyvi viešosios tvarkos pareigūnų kontrolė. Ta sistema veikė labai gerai, buvo 75 inspekcijos, tik viena problema buvo surasta kažkur Karoliniškėse. Manau, visai įmanoma kontroliuoti situaciją, jeigu yra sąžiningas, nuoširdus bendradarbiavimas tarp valdžios ir verslininkų. Šį kartą to negavome“, – komentuoja M. A. Harold.
Valdžia bijo pasilinksminti
M. A. Harold sako, kad dėl ribojimų verslininkai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Esą gautas atsakymas nebuvo logiškas, o verslininkams susidaro įspūdis, kad valdžia visomis išgalėmis vengia leisti pasilinksminti.
„SAM atrašo į mūsų klausimą, kuo pagrįstas šis ribojimas, kad kadangi jie yra valdžia, o valdžia nustato taisykles, dėl to taisyklės yra pagrįstos valdžia. Ji bijo pasilinksminimo, bijo atrodyti, kad dabar pasilinksminti yra leidžiama, bijo tai pasakyti. Dėl to turėjo įterpti į taisykles kažką apie naktinius klubus ir 21 val.“ – sako M. A. Harold.
Ir LBKA, ir VNA dar vasarį kreipėsi į Vyriausybę dėl leidimo dirbti. Kaip sako abiejų organizacijų vadovai, buvo pateikti konkretūs siūlymai, kaip maitinimo įstaigos pandemijos metu galėtų veikti. Tačiau atsakymo, kaip sako R. Pranka ir M. A. Harold, nesulaukta iki šiol.
„Siūlėme galimybių pasą ir vakcinuotiems, ir po testavimo. Siūlėme įvesti saugumo programą nacionaliniu mastu, kaip padarėme sėkmingai Vilniuje. Gavome atsakymus iš Ekonomikos ministerijos ir SAM po kažkokių 6–7 savaičių. Nebuvo 20 dienų termino.
Labai atrašo ir atsakymuose nebuvo nieko apie galimybių pasą, apie saugumo programas, kontrolę. Tiesiog atsifutbolino, bando vengti atsakomybės, atsako šabloniškai kažką apie reglamentą. Pora lapų Times New Roman ir tiek žinių“, – sako M. A. Harold ir priduria, kad tai iš Vyriausybės pusės yra neatsakinga.
Kompromisinis sprendimas
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę teigė, kad sprendimas kol kas neatverti naktinių klubų buvo kompromisas.
„Tai buvo kompromisas. Ekonomikos ministerija norėjo leisti visiems, buvo rezervacijų tam tikrų ir kompromisų keliu yra priimami sprendimai. Vis tiek manau, kad tai yra galimybė į priekį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Armonaitė.
Vyriausybė numato, kad galimybių pasas žmonėms bus taikomas tada, kai:
- Praeina savaitė po antrojo „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos skiepo;
- Praeina keturios savaitės po „Johnson & Johnson“ vakcinos arba pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės (praėjus 12 savaičių po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės asmuo privalo gauti antrąją dozę arba švelnesnis karantinas jam nebus taikomas);
- Po antrosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės;
- Persirgo COVID-19, o diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu arba antigeno testu. Nuo neigiamo tyrimo rezultato turi būti praėję ne daugiau kaip 180 dienų;
- Turi bent prieš parą atliktą COVID-19 tyrimą su neigiamu rezultatu;
- Asmuo yra jaunesnis nei 16 metų amžiaus.
Su galimybių pasu viešose atvirose vietose galės susiburti 10 asmenų. Taip neribojama, kiek galimybių pasą turinčių asmenų galės rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse.
Galimybių pasą turintys asmenys galės lankytis viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, lošimo vietų viduje. Šis švelninimas netaikomas naktiniams klubams ar kitoms pasilinksminimo vietoms. Nuspręsta, kad viduje, kaip ir lauke, lankytojai galės būti aptarnaujami iki 21 val.
Taip pat galimybių paso turėtojams leidžiama dalyvauti didesniuose renginiuose uždarose erdvėse, kur gali susiburti iki 500 asmenų. Uždarose erdvėse privalu, kad būtų užpildyta ne daugiau nei 75 proc. visų sėdimųjų vietų.
Vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims viso renginio metų bus privalomos apsauginės veido kaukės. Renginių vietose prekiauti maistu ar gėrimais draudžiama.
Tuo metu atvirose erdvėse renginio dalyvių skaičius taip pat bus ribojamas iki 500, tačiau apsauginės kaukės nebus būtinos.
Su galimybių pasu nebebūtų taikomas reikalavimas viename kambaryje, teikiant apgyvendinimo paslaugas, apgyvendinti tik tos pačios šeimos narius, būtų leidžiamos kelionės pramoginiais laivais neribojant galimybių pasą turinčių dalyvių skaičiaus.
Portalas tv3.lt jau anksčiau skelbė, kaip galimybių pasas galėtų atrodyti.
