Latvijoje priimtas sprendimas išsiųsti iš šalies tuos Rusijos piliečius, kurie nesikreipė dėl ES nuolatinio gyventojo statuso ir neišlaikė valstybinės kalbos egzamino, politologo Tomo Janeliūno nuomone, yra logiškas ir nuoseklus, siekiant mažinti Rusijos piliečių buvimą Latvijoje.
Pasak jo, taip daromas aiškus spaudimas rusakalbiams integruotis – o svarbiausia to sąlyga yra latvių kalbos mokėjimas.
„Tai yra labai aiškus, konkretus spaudimas – arba jūs integruojatės į mūsų visuomenę, o kalba yra bene pagrindinė bazinė sąlyga, kaip galima integruotis, arba esate nepageidaujami“, – sako T. Janeliūnas.
Jis pažymi, kad Latvija turi pagrįstų argumentų tokiai griežtai pozicijai, atsižvelgiant į joje gyvenančius asmenis, turinčius Rusijos pilietybę ir esančius lojaliems šiai valstybei.
Anot politologo, tokios grupės gali būti išnaudojamos priešiškų režimų, ypač kritiniais atvejais.
„Tokie piliečiai tikrai gali kelti problemų, o kai kuriais atvejais net prisidėti prie konkrečių grėsmių“, – sako jis ir primena, kad apie tai kalba ir žvalgybos institucijos Baltijos šalyse.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas prideda, kad Latvijos sprendimas nebepratęsti leidimų gyventi tiems Rusijos piliečiams, kurie neišlaikė valstybinės kalbos egzamino, yra tiesiogiai susijęs su šios šalies istoriniu kontekstu.
„Latvijos sprendimas daugiausia paliečia sovietmečiu atvykusius rusakalbius Sovietų Sąjungos piliečius, kuriems po nepriklausomybės atkūrimo nebuvo suteikta Latvijos pilietybė, tačiau buvo išduoti vadinamieji „nepiliečių pasai“ ir leidimai nuolat gyventi šalyje.
Tuo metu apie 35 proc. Latvijos gyventojų sudarė rusakalbiai iš Sovietų Sąjungos. Dalis jų pasirinko Rusijos pilietybę. Tuomet Latvija, nesuteikdama pilietybės visiems atvykėliams, vadovavosi nacionalinio saugumo interesais. Šiandien dauguma šių asmenų gyvena Latvijoje kelis dešimtmečius, tačiau vis dar nemoka valstybinės kalbos“, – aiškino G. Jeglinskas.
Todėl šiuo sprendimu, pasak NSGK pirmininko, Latvijoje siekiama išlaikyti tvirtą valstybinės kalbos statusą ir aiškią pilietinę tapatybę.
„Latvijos sprendimas atspindi pastangas stiprinti valstybės saugumą, išlaikant aiškią pilietinę tapatybę ir valstybinės kalbos svarbą geopolitinės įtampos kontekste“, – latvių sprendimą komentavo G. Jeglinskas.
Lietuvoje situacija kiek kitokia
Paklaustas, ar Latvijos pavyzdys galėtų būti aktualus ir Lietuvai, T. Janeliūnas teigia, kad tam tikros griežtesnės priemonės galėtų būti svarstomos ir čia.
„Aš manau, kad mes irgi galėtume būti panašiai nuoseklūs, jeigu tikrai priimtume tokį labai aiškų suvokimą, kad rusakalbių – nesvarbu, ar tai būtų Rusijos, ar Baltarusijos piliečiai, ar Centrinės Azijos šalių gyventojai, rusakalbių gyventojų Lietuvoje iš tikrųjų nereikėtų mums turėti daug. Arba bent jau nesudaryti sąlygų, kad Lietuva taptų traukos tašku jiems“, – teigė politologas.
Jis pažymi, kad papildomi barjerai nuolat gyventi šalyje, o papildomos sąlygos, kaip, pavyzdžiui, kalbos mokėjimas, galėtų tapti rimtu filtru.
Visgi, pasak T. Janeliūno, Lietuvos situacija šiek tiek skiriasi nuo Latvijos, nors paskutiniu metu tam tikros tendencijos kelia nerimą.
„Mūsų situacija truputėlį kitokia. Mes kol kas vis dar turime etnine prasme pakankamai konsoliduotą visuomenę. Nėra kažkokių labai didelių problemų su rusakalbiais, bet paskutinių metų tendencijos rodo, kad ir mums gali tekti imtis labiau suvaržančių barjerų“, – sakė jis.
Tam pritaria ir G. Jeglinskas, kuris priduria, kad skirtingai nei Latvijoje, Lietuvoje sovietmečiu atvykusių gyventojų dalis buvo gerokai mažesnė – apie 5 proc.
O atkūrus nepriklausomybę, visiems čia gyvenusiems asmenims suteikta Lietuvos pilietybė, todėl „nepiliečių“ problema nesusiformavo.
Visgi, pasak NSGK pirmininko, šiuo metu demografinis kontekstas keičiasi.
„Situacija ėmė keistis nuo 2020 m., kai po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų ir masinių protestų į Lietuvą atvyko daugiau kaip 60 tūkst. baltarusių, o 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai – per 90 tūkst. ukrainiečių“, – sakė jis.
NSGK pirmininkas prideda, kad šiuo metu Lietuvoje taip pat gyvena apie 15 tūkst. Rusijos piliečių, tačiau jų skaičius palaipsniui mažėja (apie 1 tūkst. per metus). O Baltarusijos piliečių nuo 2024 m. pradžios iki šių metų liepos sumažėjo apie 10 tūkst. piliečių – nuo 62 iki 52 tūkst. baltarusių.
„Dauguma jų turi leidimus gyventi darbo pagrindu – daugiausiai dirba tolimųjų reisų vairuotojais ir Lietuvoje būna gana epizodiškai. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad Lietuvos politika šiuo klausimu yra lanksti ir nuolat peržiūrima, todėl jei matysime poreikį įvesti papildomus draudimus, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą – tą ir padarysime“, – patikino NSGK vadovas.
Kontrolė turėtų būti griežtesnė
Tiesa, T. Janeliūno teigimu, kai kuriose vietose jau dabar matomi pokyčiai, keliantys klausimų.
„Kaip turbūt irgi pastebit, jau vien tos kalbos, kad čia rusų kalbos, bent jau Vilniuje ir Klaipėdoje darosi vis daugiau. Ir tai kelia susirūpinimą. Tai, manau, kad toks susirūpinimas gali paskatinti ir politikus kalbėti apie naujas sąlygas tiems žmonėms, kurie nori nuolatinių leidimų gyventi“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
O G. Jeglinskas pabrėžia, kad nors yra siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir darbo rinkos poreikių, prioritetu vis tiek privalo išlikti valstybės saugumas.
„Nacionalinis saugumas privalo likti absoliučiu prioritetu – jokie kiti klausimai negali būti sprendžiami jo sąskaita“, – pabrėžė politikas.
Pasak jo, pastaraisiais metais Lietuva ėmėsi ir aiškių veiksmų užtikrinti nacionalinį saugumą – įsigaliojo ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymas, kuris gerokai apribojo Rusijos piliečių galimybes atvykti, apsigyventi Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą ar laisvai judėti tarp Rusijos ir Lietuvos.
Panašūs, nors kiek švelnesni ribojimai taikomi ir Baltarusijos piliečiams. Be to, sumažintas sienos kirtimo punktų skaičius su šiomis valstybėmis, o likusiųjų veikla apribota.
Dar viena svarbi permaina – nuo 2025 m. įsigalioję užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kuriuose numatyta maksimali metinė imigrantų kvota – 1,4 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus.
„Taip pat įsigaliojus naujai tvarkai, Migracijos departamentas naikina leidimus gyventi užsieniečiams, neturintiems darbo sutarties bei kitais pagrindais. Vien per 2024 metus panaikinta beveik 30 tūkstančių leidimų gyventi Lietuvoje“, – nurodo G. Jeglinskas.
Visgi nepaisant šių žingsnių, politikas teigia, kad tokių priemonių vis dar neužtenka. Todėl tiek jis, tiek NSGK palaiko dar griežtesnę migracijos ir leidimų gyventi Lietuvoje kontrolę.
„Taip pat siekiame stiprinti žvalgybos tarnybų galimybes, užtikrinant joms tinkamą parlamentinę priežiūrą bei finansavimą. Tik taip Migracijos departamentas ir žvalgybos institucijos galės efektyviai vykdyti savo funkcijas bei reaguoti į geopolitines grėsmes“, – sakė NSGK pirmininkas.
Ieškos ir duos 30 dienų išvykti iš šalies
Praėjusią vasarą Latvijoje įsigaliojusiais Imigracijos įstatymo pakeitimais nustatyta, kad Rusijos piliečiai, kurie iki Rusijos pilietybės įgijimo nuolat gyveno Latvijoje ir buvo gavę leidimus nuolat gyventi, turi pateikti tam tikrus dokumentus, kad galėtų kreiptis dėl ES nuolatinio gyventojo statuso, įskaitant įrodymus, kad sėkmingai išlaikė valstybinės kalbos egzaminą.
Šiuo metu 841 Rusijos piliečio leidimas nuolat gyventi ES nustojo galioti, nes jie iki birželio 30-osios nepateikė dokumentų prašymui dėl ES nuolatinio gyventojo statuso gauti. Todėl šie asmenys iki lapkričio 30 dienos turi išvykti iš Latvijos.
2023 metų rugsėjį Saeima priėmė Imigracijos įstatymo pataisas, kuriose su tam tikromis išimtimis numatyta, kad Rusijos piliečiai, pateikę prašymą, bet sėkmingai neišlaikę valstybinės kalbos egzamino arba nelaikę jo dėl pateisinamų priežasčių, gali gauti pratęstą leidimą gyventi šalyje ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
PMLP šiuo metu nustatinėja asmenų, kurie nesikreipė dėl valstybinės kalbos egzamino ir neteko teisės būti ES teritorijoje, dabartinę buvimo vietą. Jeigu šie asmenys bus aptikti Latvijos ar kitos ES šalies teritorijoje, jiems bus įteiktas reikalavimas per 30 d. palikti ją.
Absoliuti dauguma šių asmenų yra vyresni nei 60 metų, tačiau nėra tiksliai žinoma, kiek jų gyvena Latvijoje. Oficialiai iš šalies iki šiol buvo išvaryti 9 kategoriškai latvių kalbos egzaminą atsisakę laikyti rusai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
