nacionalinis saugumas

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje smarkiai sumažėjo tolerancija viskam, kas susiję su šalimi-agresore. Iš valstybės ir ES pusės – kalnas sankcijų už sąsajas su Rusijos karo mašina. Iš įmonių – kiek leidžia sąlygos ir liepia sąžinė – kapitalo evakuacija iš Rusijos. Iš gyventojų pusės – atsiribojimas nuo rusiškų produktų ir blogos karmos taškai įmonėms, kurios vis dar vykdo verslą Rusijoje. Tačiau toks sąmoningumas aplankė ne visus.

Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą, kad Honkongo planas parengti savo nacionalinio saugumo įstatymą gali susilpninti miesto laisves, o verslo lyderiai paragino suteikti daugiau aiškumo. Miesto vykdomosios valdžios vadovas Johnas Lee antradienį pristatė teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytos naujos saugumo nusikaltimų kategorijos, papildančios esamą nacionalinio saugumo įstatymą, kurį Pekinas primetė 2020 metais.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kuriomis, be kita to, būtų uždrausta profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus inicijavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal projektą, valstybes ar teritorijas, į kurias būtų draudžiama keliauti kariams, turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Konservatorių krikdemų lyderiai užsimojo įvesti daugiau tvarkos imigrantams iš trečiųjų šalių: 5 metus Lietuvoje pradirbusiems ir pragyvenusiems atvykėliams, norint likti Lietuvoje, būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą. Taip pat siūlo įtraukti saugumo departamentą, kad šis įvertintų, kuriose šalyse Lietuva nori atidaryti vizų išdavimo centrus. Užsimenama, kad netrukus sugriežtinimų sulauks ir baltarusiai.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pavedė partijos Politikos komitetui parengti veiksmų planą dėl nacionalinio saugumo. „Apsikeitėme nuomonėmis apie galimus Lietuvai grėsmingesnius geopolitinius scenarijus, kurie paveiktų ir mūsų nacionalinio saugumo situaciją. (...) Vienodai matome padėtį.

Gabrielius Landsbergis atvirai pripažino – situacija Ukrainos kare prasta. Anot jo, rusai Ukrainoje greičiausiai nebus sustabdyti, todėl karui turi ruoštis ir Lietuva. Jis teigia, kad rusai atsigaus, atkurs pajėgumus ir kovą tęs, o mus nebūtinai išgelbės NATO. Vis dėlto, grėsmingai kalbėdamas, konservatorių lyderis nesakė, ar imsis kokių nors veiksmų stiprinant valstybę. Rusams užpuolus Ukrainą, lietuviai iš pradžių patyrė šoką, o vėliau optimizmo bangą.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje figūruojanti mokytoja Ela Kanaitė pasitraukė iš pareigų.

Valstybės gynimo taryba patvirtino gynybos planą. Ar turėsime dar vieną gražų dokumentą stalčiuje, ar tikrai žengėme rimtą žingsnį valstybės gynybos link?  Į šį bei kitus klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje. Netoli Vilniaus jau atsirado pirmasis parkas, kuriame kariuomenė pradėjo kaupti barikadas – prieštankinius ežius, vadinamuosius „drakono dantis“ ir kitas fizines kliūtis, kurios, prireikus, būtų staigiai išdėstomos pasienyje. Perkamos ir minos, kuriomis pasienis būtų užminuotas. O Vyriausybinė komisija nusprendė ir, kam bus draudžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmingas šalis.

Dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių teigia pastebintys prastėjančią baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šalyje ima dominuoti pirmenybė nacionaliniam saugumui, o pabėgėlių interesai neva nustumiami į šoną. Baltarusiai kritikuoja, kaip Lietuva kai kuriuos Baltarusijos piliečius skelbia esant grėsme nacionaliniam saugumui – esą tai daroma gerai neįsigilinus į situaciją ir neturint patikimų duomenų.

Vilniaus miesto savivaldybė antradienį pranešė, kad dėl nacionalinio saugumo bus koreguojami Vilniaus ortofotografiniai žemėlapiai, laikinai nebus galimybės peržiūrėti kai kurios infrastruktūrinės informacijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį savo pirmojoje kalboje nuo istorinės trečiosios kadencijos pradžios pabrėžė, kad reikia stiprinti nacionalinį saugumą. Praėjusią savaitę Xi Jinpingas tapo įtakingiausiu Kinijos vadovu per kelias kartas, kai buvo perrinktas dar penkeriems metams vadovauti daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei. Trečia jo kadencija neturi precedento.

Verslininkas Igoris Udovickis ir jos šeimos valdoma logistikos bendrovė „Ferteksos transportas“, ekspedijavusi Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per Lietuvą, galutinai pralaimėjo ginčą su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados, kad I. Udovickio ryšiai kelia riziką šalies nacionaliniam saugumui.

Lietuvos teismas galutinai atsisakė atnaujinti bylą dėl  Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) šių metų vasarį nutrauktos sutarties – birželį tas pats teismas pripažino, kad sutartis kėlė grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė parlamento (Aukščiausiosios Rados) priimtą 2023 metų valstybės biudžeto įstatymą, beveik pusė išlaidų skiriant nacionaliniam saugumui ir gynybai. Planuojamos iždo pajamos – 1,33 trln. grivinų, išlaidos – 2,64 trln. grivinų. Deficitą, kuris sudarytų 20,6 proc. tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP), tikimasi padengti didinant skolinimąsi užsienyje. Įstatymu įtvirtinta ribinė valstybės skola 2023-ųjų pabaigoje – 6,423 trln.

Vilniuje neužbaigti statyti Maskvos namai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl šio statinio sostinės vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Statybų inspekciją, paragindamas jį nugriauti. Apie tai V. Benkunskas pranešė antradienį. „Yra praėję visi terminai, kada šito pastato savininkai turėjo nugriauti šitą statinį po teismo sprendimo. Spalio 18 dieną suėjo šita data.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Prabėgus dvejiems metams po buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pažado išleisti vykdomąjį įsakymą, kuriuo JAV būtų buvęs stabdomas „TikTok“ veikimas, šio socialinio tinklo veikla Vašingtone ir vėl analizuojama. „TikTok“ po padidinamuoju stiklu atsidūrė iš esmės dėl tos pačios priežasties – glaudžių ryšių su Kinijos vyriausybe per motininę įmonę „Bytedance“, rašo CNN.

Penktadienį parlamentinės partijos Seime pasirašė naują gynybos susitarimą, kuriame siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių.Teigiama, kad šis susitarimas svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) korupciją siūlo vertinti kaip vieną grėsmių nacionaliniam saugumui. STT direktorius Žydrūnas Bartkus tai trečiadienį aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) posėdyje.  Jis pažymėjo, kad korupciją vis dažniau galima įvardyti kaip priešiško veikimo prieš valstybę įrankį.

Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, galutinai paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). LVAT ketvirtadienį konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas ir Nacionalinio saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada – šiuose dokumentuose pripažinta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalini...

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba įvertino valdančiųjų iniciatyvą ir drauge su visomis Lietuvos Respublikos Seimo darbe dalyvaujančiomis partijomis parengtą susitarimą „Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo artimiausio laikotarpio sustiprinimo“. „Kadangi mūsų atstovai dalyvavo rengiant projektą, turiniui pastabų neturime“, – sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Karinės gynybos pramonės stiprinimas yra Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetas, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Giraitės ginkluotės gamykloje Kauno rajone. „Karinės gamybos pramonės vystymas ir stiprinimas yra Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetas“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. „Lietuvos pramonė sėkmingai prisideda prie šalies gynybos sistemos aprūpinimo, tačiau siekiame, kad investicijos į ginkluotės gamybą augtų dar labiau.

Lenkijos gynybos ministras penktadienį patvirtino pranešimus, kad duomenys apie kariuomenės techniką ir kitas atsargas buvo nutekinti ir atsidūrė internete, tačiau patikino, kad šis incidentas nekelia grėsmės valstybės saugumui. „Duomenų paskelbimas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijoms“, – nurodoma Mariuszo Blaszczako pareiškime. Pasak ministro, nutekinti duomenys tėra „informacija, kuri (jau) buvo prieinama visuomenei.

Šiuo metu Lietuva – pačiame geopolitinių įvykių sūkuryje. Tai lėmė kelios priežastys: į šalį tebeplūsta migrantai, už sienos siautėja Baltarusijos autoritarinis režimas, o iš Rusijos pusės kyla galimas agresijos pavojus. Politologai apžvelgė scenarijus, kokie įvykiai gali sukrėsti Europą bei pasaulį kitais metais ir kaip tai atsilieps Lietuvai.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Pasaulinė Covid-19 pandemija nugulė tarp 10 didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu su Baltarusijos politine krize, Rusijos uždarumu ir karine galia, Covid-19 pandemija įvardijama kaip pavojus, mat prisidengdamos viruso valdymu kai kurios valstybės seka savo gyventojus ir užsienio piliečius. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su visu grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui dešimtuku.

Pasaulinė Covid-19 pandemija įnešė sumaišties ne tik į Lietuvos socialinį ar ekonominį gyvenimą, bet ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Lietuvos žvalgyba mato, kad Kremliaus brukama propaganda daro įtaką Lietuvoje kylantiems judėjimams prieš kovos su koronavirusu priemones ir skiepus.

Ne tik Rusija ir Kinija, kaip įprasta girdėti, šį kartą laikomos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Išskirdamas penkias grėsmes šalies saugumui, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas be šių valstybių mini dar ir Covid-19 pandemiją, Baltarusijos santykius su Rusija bei Europos Sąjungą kamuojančias problemas.  Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pateikė prognozes Lietuvos saugumo ir gynybos politikai 2021 metams.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas penktadienį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydamas įvertinti, ar Kinijos valstybės valdomos įmonės siekis įrengti rentgeno patikrą Lietuvos oro uostuose nekelia grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.

Palydovinė navigacija reikalinga tam, kad šiuolaikinis pasaulis veiktų. Daugelis mūsų net neįsivaizduoja, kaip plačiai ji yra naudojama. Tuo pat metu ši sistema yra itin pažeidžiama – ir kuo pažeidžiamesnė, tuo labiau pažengusi technologija. Ekspertai vis dažniau išsako nerimą dėl GPS alternatyvos trūkumo.  Kuomet praėjusių metų vasarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive pradėjo staiga strigti GPS sistemos darbas, tik meistriškas dispečerių darbas padėjo išvengti rimtų nelaimių.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiausių įmonių, o taip pat kitų valstybės ir savivaldybių bendrovių valdybos nuo šių metų lapkričio keičiamos nebus. Tai bus galima padaryti tada, kai baigsis šių valdybos narių kadencija.  Seimas pakluso prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, numatančioms pokyčius sudarant tokių bendrovių valdybas.

Jungtinės Valstijos šiemet rudenį vėl atsiųs batalioną karių į Lietuvą daugiau kaip pusės metų rotacijai, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Rugsėjo viduryje dviem savaitėms atvyksta batalionas iš Lenkijos, kuris vykdys trumpas pratybas Pabradėje, po to bus kelių savaičių arba mėnesio pertrauka, ir tada vėl planuojamas dislokavimas bent jau didžiosios dalies bataliono Pabradėje iki kitų metų birželio pabaigos“, – BNS sakė R. Karoblis.

Buvęs sostinės meras, Vilniaus tarybos narys, „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Artūras Zuokas, daugiau negu prieš du dešimtmečius atstovavęs įmonei, gaminančiai karinę techniką ir ginklus, teigia, kad anksčiau apie šį verslą negalėjo kalbėti, nes tai siejasi su nacionaliniu saugumu, rašo „Kauno diena“.  Pasak dienraščio, nuo 1995 metų Artūras Zuokas buvo Švedijos gynybos pramonės giganto „Bofors Weapon System“, vėliau pervardytos į „Saab Befors Dynamics“, atstovu Baltijos šalyse.

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisako išsamiau komentuoti Seimo nariui Vytautui Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.  Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas taip pat atsisako pateikti detalesnės informacijos ir siūlo palaukti Seimo valdybos sprendimų.

Lietuvos žvalgybos kasmet teikiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime prezidentas Gitanas Nausėda norėtų matyti ir įspėjimus apie šalies vidaus grėsmes. „Esu įsitikinęs, kad vidinės grėsmės turi būti atspindimos net ir mūsų nacionalinio saugumo ataskaitose, kaip lygiavertės, o gal net kai kuriais atvejais – ir svarbesnės, palyginti su išorinėmis grėsmėmis“, – ketvirtadienį laidai  „DELFI Dėmesio centre“ sakė jis.

„Primena ligos istoriją“ – taip Rusijos ambasada Vilniuje įvertino Lietuvos žvalgybos šią savaitę paskelbtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. „Atkreipėme dėmesį į Lietuvos specialiųjų tarnybų eilinę ataskaitą. Dokumentas kelia niūrų įspūdį ir veikiau primena ligos istoriją“, – skelbiama ketvirtadienį Rusijos ambasados paskelbtame pareiškime.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo tirti ir Seimo narės Irinos Rozovos ryšius su rusų diplomatais, ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmus. Seimo komitetas trečiadienį bendru sutarimu patvirtino klausimus, kurie bus teikiami Seimui kaip būsimo parlamentinio tyrimo dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui projektas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė savo nacionalinio saugumo komandos peržiūrėti pagalbos Ukrainai programą saugumo srityje, pagal kurią Vašingtonas ketina papildomai skirti 250 mln. dolerių (226 mln. eurų), praneša leidinys „Politico“, remdamasis Baltųjų rūmų administracijos aukšto rango pareigūnu.

Susisiekimo ministerijoje dirbęs teisininkas Darius Kuliešius perėjo dirbti į Prezidentūrą. Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai BNS patvirtino, kad nuo antradienio D. Kuliešius eina šalies vadovo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Pagal išsilavinimą teisininkas D. Kuliešius yra dirbęs teisėsaugoje, o pastaruosius pustrečių metų Susisiekimo ministerijoje ėjo vyriausiojo patarėjo pareigas, kur buvo atsakingas už antikorupcinę sistemą ir nacionalinio saugumo klausimus.

Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupėje darbą pradėjo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Ainis Razma. „A. Razma patarėju Nacionalinio saugumo grupėje dirba nuo šios savaitės pirmadienio“, – BNS antradienį informavo Prezidentūros komunikacijos grupė. A. Razma paskutiniu metu ėjo VSD valdybos viršininko pareigas. Atėję dirbti į Prezidentūrą žvalgybininkai tampa politinio pasitikėjimo pareigūnais, bet baigę šį darbą paprastai gali grįžti į VSD.

Paskelbus, kad netrukus lietuviai, vykstantys į Karaliaučiaus sritį, galės gauti nemokamą elektroninę vizą, tarptautinių santykių ekspertai įspėja: su šiuo pasiūlymu slypi daug grėsmių. Rusija oficialiai informavo Lietuvą, kad nuo liepos pirmos dienos vykstantys į Karaliaučių Europos Sąjungos (ES), taip pat ir Lietuvos piliečiai, galės gauti nemokamą elektroninę vizą. Tokio sprendimo tikslas esą noras padidinti turistų skaičių Karaliaučiuje, kartu pagerinti regiono ekonominius rodiklius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) tiria trečiadienio kibernetines atakas, kuomet įsilaužus į kai kuriuos interneto portalus buvo paskelbtos netikros naujienos, bei ragina žiniasklaidą pasirūpinti saugumu. Centro direktorius Rytis Rainys BNS ketvirtadienį sakė, kad iš viso netikros naujienos paskelbtos penkiuose interneto portaluose: valstietis.lt ir baltictimes.com, kaunas.kasvyksta.lt, ekspertai.eu ir ldiena.lt.

Įsilaužus į naujienų portalus, trečiadienį juose paskelbtos melagingos žinios apie Lietuvoje vykstančias karines pratybas. Portaluose valstietis.lt ir baltictimes.com lietuvių ir anglų kalbomis paskleistas melas, neva per pratybas bandant masinio naikinimo ginklus radioaktyviomis medžiagomis užteršta Neris. Lietuvos pareigūnai tai vadina sąmoninga provokacija, nukreipta prieš Lietuvos kariuomenę.

Viena didžiausių pasaulio ekonomikų, su kuria vertėtų gerinti prekybinius santykius, ar milžinišką šnipinėjimo tinklą turinti galybė, besikėsinanti į šalies saugumą ir žmonių privatumą? Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai svarsto, kad Kinija Lietuvai gali suteikti daug daugiau naudos nei žalos. Per pastaruosius penkerius Lietuva prekyboje su Kinija pasiekė tikrą proveržį.