Visgi Kremliaus ruporų kalbos ir realybė – skiriasi. Propagandos specialistai ir gynybos bei saugumo ekspertai tikina, kad tai, ką šiuo metu matome ir girdime, tėra dar vienas Kremliaus bandymas mėtyti pėdas, meluoti ir kelti nerimą kaimynams.
Na, o Baltarusija, kurios teritorijoje ir pasirodė „Wagner“ kovotojai, atlieka paslaugios marionetės vaidmenį. Kur link eina ir kokius tikslus turi „Wagner“ samdiniai dar neaišku, žinoma tik tai, kad juos akylai stebi Lietuvos ir Lenkijos žvalgybų akys ir Ukrainos kariai.
Senos Kremliaus dainos
Politologas, Baltarusijos ekspertas Vytis Jurkonis svarsto, kad Baltarusija įsileisdama „Wagner“ kovotojus ir leisdama jiems laisvai marširuoti daro ne ką kitą, o pardavinėja savo lojalumą. Už kuo aukštesnę kainą, žinoma.
„Jie buvo ir lieka naudingi Kremliaus režimui. Šiuo atveju mėginama sugrąžinti situaciją į įprastas vėžės, esą Baltarusijos režimas yra derybininkas, o Baltarusija ta vieta, kur gali vykti tam tikri susitarimai. <...> Ar Prigožino kariai Baltarusijoje užtruks? Ar ten yra kažkas daugiau? Pamatysime. Žinant, kad „Wagner“ kariai anksčiau veikė Baltarusijos teritorinėje ir kuo jie šiaip užsiima, reikia pasakyti, kad nelabai jiems yra, ką ten veikti.
Na, nebent stiprinti kaimynų nerimą, kurti informacinių atakų žinutes, būti jų smaigalyje. Didžiąja dalimi Vakarai reaguoja į „Wagner“ pasirodymą, bet iki galo neaišku, kas ir kaip bus toliau. Kremlius keičia informaciją apie „Wagner“, sako, kad tai privati, vėliau, kad ne privati (arba, kad jos teisiškai nėra). Tai kelia neaiškumą ir nerimą.
Kremliaus režimas nesikeičia, tai, ką matome dabar, yra rokiruotė, figūrų perstatymas. Tik tiek, kad „Wagner“ judant po Baltarusiją tiek ukrainiečiai, tiek lietuviai ar lenkai stebi. Toks neaiškus darinys yra kiek neprognozuojamas, todėl taip, dėmesys jiems – padidintas“, – sakė V. Jurkonis.
Jis pridūrė, kad „Wagner“ yra ne tik neprognozuojami, bet ir patyrę kariai, nors sunkiosios ginkluotės dabar ir neturi.
„Jie matę ir šilto ir šalto. <...> Bet jiems nėra kas veikti Baltarusijoje, nebent išnaudoti Baltarusijos teritoriją, kaip laikiną vietą, gal naujiems smogikams rinkti <...> Reikia pažiūrėti, kas tokie atvažiavo į Baltarusiją, nors, žinoma, nuvertinti nereikėtų. Visgi iš principo tokia situacija nėra labai nauja gyvenant Kremliaus ir Baltarusijos kaimynystėje. Mes šį paveikslą vienu ar kitu būdu matome periodiškai. Visa tai skirta mūsų nerimui didinti ir dėmesiui trikdyti. Tai nėra kažkoks staigus saugumo pokytis“, – svarstė V. Jurkonis.
„Wagner“ eitų link Suvalkų koridoriaus?
Tiesa, reikia pripažinti, kad „Wagner“ karių buvimą Baltarusijoje Kremlius išnaudoja maksimaliai. Štai Rusijos Dūmos narys Andrejus Kartopolovas pareiškė, kad „Wagner“ samdiniai Baltarusijoje yra tam, kad „eitų link Suvalkų, nes tas regionas svarbus ne tik NATO, bet ir mums“.
Pasak V. Jurkonio, kažko panašaus galima ir buvo tikėtis, mat Kremlius mėgsta taip kelti nerimą ir nukreipinėti dėmesį.
„Aš manau, kad gyvendami tokioje kaimynystėje ir turėdami Suvalkų koridorių mes esame pakankamai išmokę atskirti grūdus nuo pelų ir išlaikyti balansą tarp to, kiek reikia budrumą sustiprinti ir kiek praleisti pro ausis. Jei būtų koks rimtesnis karinės ginkluotės judėjimas, mūsų žvalgyba ir net baltarusių pilietinės visuomenės atstovai, kurie transliuoja žinias lietuviams ir lenkams, jie pastebėtų ir praneštų“, – sakė politologas, atkreipęs dėmesį, kad Kremliaus triukai paskutinius dešimt metų yra gana panašūs.
Propagandos tyrėjas, politologas Nerijus Maliukevičius tikino, kad kalbos apie „Wagner“ Baltarusijoje ir jo neva galimą žygį Suvalkų koridoriaus link yra tradicinis gąsdinimo elementas, kuri Kremlius naudoja įvairiais formatais.
„Tai tokia žinutė, kurią šiaip jau globaliai Kremliaus naudoja gąsdindami branduoliniu ginklu. Jie tokias žinias siunčia Vakarams, esą štai, kas bus, jei toliau rems Ukrainą. Na, o mūsų regione tradicinis pagąsdinimas yra Suvalkų koridorius. Tie patys rusų veikėjai, tose pačiose laidose prieš kurį laiką pasakojo, kaip jie Baltijos jūrą ir Gotlandą okupuos. Na, sulaukė tokie bauginimai natūralaus atsako, dabar Suomija yra NATO narė, netrukus prisijungs ir Švedija. Taigi, regionas reaguoja atitinkamai, stiprinami gynybiniai pajėgumai“, – kalbėjo N. Maliukevičius, patikinęs, kad ši Kremliaus strategija – neveikia.
Jis pridūrė, kad eskaluojant „Wagner“ Baltarusijoje temą bandoma nukreipti dėmesį nuo to, kad būtent jie kartu su savo vadu Prigožinu pažemino Putiną.
„Maištininkai, kurie sukilo prieš Putiną, Rusijoje yra pagrindinė pokalbių tema. Taigi, bandoma atrasti kitų žinučių, papasakoti kitokią istoriją, kad neva čia vykdomas kažkoks didelis planas, jie nukreipiami vykdyti neva didžių tikslų“, – sakė politologas.
Ką „Wagner“ gali?
Vertindamas paskutinių kelių savaičių naujienas ir galimai pablogėjusią mūsų saugumo situaciją, politologas Deividas Šlekys sakė, kad negalima sakyti, jog po „Wagner“ karių maišto ir galimo jų persikėlimo į Baltarusiją mūsų saugumo situacija pablogėjo.
„Ji ir taip jau senokai yra bloga. Tiesa, tiesioginio karo grėsmės gal ir nėra, Rusija neturi pajėgumų. Na, o „Wagner“, ką jie galėtų padaryti? Jie galėtų ateiti patriukšmauti. Jie yra lengvieji pėstininkai. Vienintelis dalykas, ką jie gali blogo padaryti, kai įžengti į Lietuvos arba Lenkijos teritoriją ir pasivaikščioti valandą. Ir tada mus priversti klausinėti, kam ta kariuomenė ir tas NATO, jei bet kas gali ateiti čia vaikščioti?
Kita vertus negalime sau leisti kasdien prie sienos laikyti tūkstančių pasieniečių ir kareivių, tai būtų didelis resursų švaistymas. Taigi, budrumo reikia, bet isterijos – ne. Mes esame nesaugioje situacijoje bendrai, todėl „Wagner“ galimas įsikūrimas už sienos tik dar vienas blyksnis įtemptoje situacijoje“, – kiek anksčiau tv3.lt sakė politologas D. Šlekys.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, kalbėdamas apie Lietuvos saugumo situaciją ir tai, ko artimiausiu metu galime tikėtis, sako, kad „Wagner“ maištas Rusijoje mums yra ir pavojingas, ir naudingas. Situaciją „su Wagner“, anot jo, galima pasukti savo naudai.
„Mes nežinome, bus ar nebus kokios nors „Wagner“ bazės Baltarusijoje. Taip pat kalbama, kad ir branduolinis ginklas Baltarusijoje bus dislokuotas, nors kol kas patvirtinimų taip pat nėra. Bet žinant tuos dalykus, mes galime savo sąjungininkus mėginti įtikinti, kad reikia dar labiau stiprinti NATO rytinį flangą. Tai tam tikri mūsų koziriai, kuriuos reikia išnaudoti. Gali būti, kad ir Vokietijos gynybos ministro pasisakymas dėl brigados dislokavimo buvo šiek tiek įtakotas situacijos su „Wagner“. Taigi, mums reikia šią situaciją išnaudoti“, – kiek anksčiau svarstė atsargos pulkininkas, pabrėžęs, kad svarbu daryti ir savo namų darbus, kad niekas negalėtų papriekaištauti.
Anot jo, progresas iš mūsų pusės turi būti aiškus ir matomas, ne tik visuomenei, bet ir NATO partneriams.
„Reikia parodyti, kad tai visų NATO valstybių reikalas, kad čia yra NATO silpna vieta ir visos valstybės turi būti suinteresuotas jos gynyba. Svarbu skleisti žinią, kad ne mus reikia ginti, bet, kad kartu turime ginti visą Aljansą. Kad sąjungininkai jaustų interesą, o ne tik galvotų, jog štai čia mus reikia kažkaip apginti“, – įsitikinęs V. Malinionis.
Jis pridūrė, kad taip, Suvalkų koridorius tikrai yra ypatinga vieta, kurią galima sulyginti nebent su Fuldos koridoriumi Vokietijoje, kuris buvo laikytas silpniausiai apginama NATO vieta Šaltojo karo metais.
„Tai čia visiškai tas pats: siaura vietovė, kuri yra įsiterpusi tarp nedraugiškų valstybių ir tas koridorius mums yra svarbus tuo, kad jis gali būti kritinis, jei reiktų įvedinėti NATO pajėgas. Tai, kad jo apginamumas – svarbu, žino visi, tiek NATO, tiek čia. Mums, kaip valstybei, taip pat reikia daryti tam tikrus žingsnius, nes, tarkime, kelių infrastruktūra nėra patenkinama. Reikia geresnio mobilumo“, – sakė atsargos pulkininkas.
Anot V. Malinionio, galimas „Wagner“ kovotojų buvimas gretimoje šalyje saugumo mums neprideda. Jie, pasak atsargos pulkininko, užgrūdinti kariai.
„Jie pavojingi, nes jų pavaldumas nėra aiškus, o tai gali sudaryti tam tikras sąlygas Putinui užmaskuoti savo tiesioginį įsikišimą, gali kelti dviprasmiškų klausimų, sprendimus NATO dėl to gali tekti priimti sunkiau. Jei, tarkime, sulauktume kokios provokacijos ar įsiveržimo, būtų sunku paaiškinti, kas tai darė. Taigi, hibridinis elementas išlieka.
Putinas gali sakyti, kad atsiprašau, bet aš jų nevaldau. Reikia žiūrėti, kokie jų tikslai, ar jie tikrai dislokuojasi į Baltarusijos teritoriją? Ukrainai taip pat kyla pavojus, bet jis kyla ir mums, nes tai yra papildoma nedraugiška jėga greta mūsų“, – sakė atsargos karininkas.
