Šeštadienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) taryba priimtoje rezoliucijoje taip pat paragino prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti būsimą biudžetą, jei Vyriausybė nesiims sprendimų, kuriais „būtų užtikrintas savalaikis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų pažadų tesėjimas“.
Konservatoriai tvirtina, kad valstiečių Vyriausybė ekonomikos augimo metais nesiėmė „jokių struktūrinių reformų reikalingų Lietuvai ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų“, o pernai inicijuota „neapgalvota ir žalinga mokesčių reforma milijardas milijonui“, išimanti iš valstybės biudžeto milijardą eurų pajamų, nulėmė kitų metų biudžeto išlaidų ir naujų mokestinių iniciatyvų chaotiškumą.
Partijos taryba pabrėžia, kad biudžetas formuojamas padrikai ir kritikuoja bankų ar prekybos tinklų apmokestinimo iniciatyvas, nes jos tik padidins paslaugų ar prekių kainas, ir tai „taps eilinių vartotojų papildomas apmokestinimu“.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kartu su biudžeto pajamas mažinančia mokesčių reforma valdantieji siūlo prisiimti naujus įsipareigojimus – didinti vaiko pinigus, įvairias socialines išmokas, viešojo sektoriaus atlyginimus, nukeliant didžiąją dalį augimo į priešrinkiminį laikotarpį
„TS-LKD siūlo balsuoti prieš neatsakingą, priešinantį, pažadų netesintį 2020 metų valstybės biudžetą“, – teigiama deklaracijoje.
Konservatoriai rezoliucija įsipareigojo kitų metų Seimo rinkimų programoje ypatingą dėmesį skirti ekonominio augimo plano parengimui užtikrinant, kad šalis „išvengtų vidutinių pajamų spąstų valstybės likimo“, didėtų bendrasis vidaus produktas (BVP) ir taip būtų sudarytos galimybės žymesniam biudžeto perskirstymui. Taip pat jie žada rengti 2021-ųjų biudžeto formavimo principus, kurie atsižvelgtų į ekonomikos lėtėjimą.
G. Landsbergis: „keliuko“ istorija griauna pasitikėjimą valstybe
Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis savo kalboje pabrėžė, kad valdantieji chaotiškais savo veiksmais griauna pasitikėjimą valstybe, primindamas ir premjero Sauliaus Skvernelio kelio asfaltavimo istoriją.
„Yra pamirštas vienas dalykas – pasitikėjimas. Be pasitikėjimo, bendro sutarimo rasti, kuriuo keliu tą gerovę kurti, yra neįmanoma (...). Kaip galima pasitikėti valstybe, kuri prašo iš manęs susimokėti kad ir 100 eurų daugiau už būstą, keletą šimtų eurų – už automobilį, jeigu aš žinau, kad tie pinigai gali nueiti vienam iš valstybės vadovų nutiesti keliuką šalia jo namų“, – sakė jis.
TS-LKD lyderis savo kalboje kritikavo susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių bei jį ginantį premjerą. J. Narkevičių dėl jo elgesio pietaujant už valstybės įmonių pinigus ir kitų sprendimų atsistatydinti ragina prezidentas, tačiau S. Skvernelis savo ruožtu sakė nesiimsiantis „drastiškų sprendimų“ ir lauks teisinių paaiškinimų iš ministro.
„Tai, kas dabar vyksta, yra naudojimasis politine padėtimi, ir ieškojimas teisinių argumentų, kodėl tai yra klaida, tėra tiktai dūmų uždanga“, – teigė G.Landsbergis.
Anot jo, visuomenė negali palaikyti iniciatyvų, kai nėra aišku, ar sunkiai uždirbti pinigai nenukeliaus „kokiam pastatui remontuoti, gal aukštam valstybės pareigūnui algą pakelti“.
Jis prisiminė 2016-aisiais kilusią vadinamąją „auksinių šaukštų istorija, kur, kaip nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba, įmonė „Nota Bene“ kariuomenei pardavė įvairių virtuvės įrankių aštuoniskart brangiau, nei rinkos kaina.
Anot jo, nors minėta 17 tūkst. eurų suma buvo „lašas jūroje“, bet tai sugriovė visuomenės pasitikėjimą valdžia, kariuomene Rusijos agresijos Ukrainoje ir kitose šalyse kontekste. Politikas lygina tai su šiandienine situacija ir ragino atsisakyti privilegijų, jei jie nori palaikymo naujiems mokesčiams.
„Kai buvo pirmasis biudžetas, kreipiausi į valstybės vadovus, ypatingai premjerą, prašydamas – jei jūs tikitės nors mažiausio palaikymo Seime, kad būtų pritarta naujiems mokesčiams, kitiems dalykams, susimildami, išimkite visus Seimo saldainius, pastatų tvarkymus, didesnes algas valstybės pareigūnams (...). Tai buvo iki „keliukų“, iki „pietukų“ ir iki Konstitucinio Teismo paskyrimų, kuriais dabar nuspalvintas visas biudžeto svarstymas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Konservatoriai taip pat tvirtina surinkę apie 50-ies organizacijų atstovų parašus su prašymu Finansų ministerijai atsižvelgti į jų reikalavimus kitų metų biudžete.
TS-LKD taryba šeštadienį taip pat patvirtino partijos kandidatų į Seimą garbingo elgesio įsipareigojimus. Jį taip pat dar žadama taisyti diskusijų, ar verta įtraukti daug teisinių kategorijų, kurios rodytų atsakomybės prisiėmimą, ar pakanka nuostatos, kad turėtų veikti politiko „sąžinė ir sveikas protas“. Dokumentą bus siūloma pasirašyti visiems TS–LKD kandidatams į Seimą.
G. Landsbergis pažymėjo, kad dokumentas daugiausia skirtas vadovaujantiems politikams, pavyzdžiui, partijos deleguotiems merams, kurių dabar, kilus klausimams dėl politiko etikos, partija negali atšaukti iš pareigų, o tokios „sutarties su visuomene“ taps papildomu saugikliu.
