Tiesa, profesorius E. Rimkus sako, kad tai, ką matome kasdien, nėra klimato kaita, tai – orai. Klimato kaita vyksta lėčiau, bet paskutiniu metu ji matoma net plika akimi.
Apie klimato kaitą paskutiniu metu kalbame itin daug. Yra daug žmonių, kurie jos itin bijo ir mato kiekviename gamtos reiškinyje, bet yra ir tokių, kurie ją neigia. Ką manote Jūs?
Mes lengviausiai priimame tuos procesus ir įvykius, kurie įvyksta per vieną dieną. Klimato kaita yra fenomenas, kuris vyksta ilgą laiką ir mes prisitaikome prie pokyčių. Kai kalbame apie problemas, kurias reikia spręsti šiandien, kad turėtume rezultatus po 20 metų susivokti yra sunku.
Mes gyvename tokioje visuomenėje, kur politikai nori įsiteikti žmonėms ir viena iš priežasčių yra finansai. Pinigus galima padėti daug kur, o kai prašoma pinigų klimato kaitos sprendimams, tai reikia tvirto stuburo įrodyti, kad reikia skirti pinigų dabar, kad išvengtume problemų vėliau.
O štai klimato kaitos neigimas yra kitas klausimas. Kiekvienas žmogus turi savo nuostatas ir nė vienoje šalyje klimato kaita nėra pagrindinė tema renkant prezidentą. Kita vertus, tai yra ir politiniai aspektai, jei tam tikra šalis gauna daug pajamų iš fosilinio kuro, klimato kaitos klausimai tampa jautrūs. Nenorėčiau spekuliuoti tema, ar klimato kaitos neigimas gali būti sąmoningas. Nėra daug žmonių, neigiančių, kad klimato kaita vyksta, daugiau yra tokių, kurie sako, kad ne žmogus yra to priežastis.
Klimato pokyčiai yra realūs, mes matome skaičius, pokytį ir tai – objektyvi realybė. Fizikinis procesas labai aiškus ir dėl to lyg ir neturėtų kilti didesnių klausimų. Bet klimatas keitėsi visada, klausimas tik kaip greitai.
Dabar pokyčiai yra labai greiti, dažniausiai klimato pokyčiai vyksta tūkstančius metų, o dabar mes tą patį tempą išvystome per šimtą metų. Tai sietina su žmogaus veikla.
Ar visus pokyčius gamtoje galime sieti su klimato kaita?
Karščiai Europoje, potvyniai, sausros Lietuvoje šį birželį ar kiti pavieniai vyksta nebūtinai dėl klimato kaitos. Kai mes kalbame apie klimato kaitą svarbu pagalvoti, kaip dažnai tokie įvykiai pasitaiko, kartojasi. Jei sausros dažnėja, mes galime sakyti, kad klimatas keičiasi, sausros dažnėja.
Ar šiltos žiemos tikrai yra dėl klimato kaitos? Jokiu būdu, nes tokių šiltų žiemų buvo ir prieš penkiasdešimt ar šimtą metų. Šiltų žiemų pasitaiko, bet klausimas, kaip dažnai. Sniegingą žiemą paskutinį kartą turėjome gal 1996 metais, labai šaltą žiemą mes turėjome 1987 metais, o 2010-2012 metais buvo laikas, kai buvo nemažai sniego ir šalčio. Visgi tai tik epizodas. Turime žiūrėti į bendras tendencijas, pasikeitimas per ilgesnį laikotarpį jau yra klimato kaita.
Teigti, kad ši sausra arba šis karštis yra dėl klimato kaitos – neteisinga. Visgi jei pernai, užpernai ir šiais metais yra karščiai – jau kažkas negerai. Klimatas yra statistika. Tai, kas yra šiandien, yra orai. Ir jie gali būti įvairūs. Klimatas yra tai, ką mes išskaičiuojame. Tarkime imame 30 metų laikotarpį ir lyginame su kitais laikotarpis, matome, koks yra klimatas, kaip jis keičiasi.
Kokie pasaulio regionai labiausiai kenčia nuo klimato kaitos? Kodėl?
Labiausiai kenčia tie regionai, kurie yra pažeidžiami. Tai priklauso ne tiek nuo klimato pokyčių, kiek nuo valstybės gebėjimo reaguoti ir prisitaikyti. Turtingoje valstybėje net ekstremalūs klimato pasikeitimai nepadarys tokio poveikio, kaip vargingose šalyse.
Pietų Azijoje, Bangladeše ar Afrikos valstybėse gebėjimas prisitaikyti prie klimato pasikeitimų yra menkesnis nei Europoje. Ten šie pokyčiai labiau jaučiami. Europoje nuo klimato kaitos labiau kenčia Pietų Europa. Ten didėja temperatūra, mažėja kritulių kiekis, didėja sausringumas, gaisrų skaičius.
Ar klimato kaita lemia politinius spendimus? Konfliktus?
Klimato kaitos pabėgėlių jau yra. Kiekvienas pabėgėlis, žinoma, yra atskira istorija, bet pabėgėlių srautas yra ne vien karas, o ir ekonominė situacija, kuri labai priklauso nuo derliaus/nederliaus. Žinoma, politika ir ekonomika susideda į vieną krūvą, bet pasakyti, kad mes iki šiol nejaučiame klimato kaitos padarinių savo gyvenimui per pabėgėlių srautus – negalima.
Klimatas keičiasi, mes tai jaučiame ir daugelis dalykų, pokyčių gamtoje siejami su ta pačia kaita. Taip nebus, kad vieną dieną atsikelsime ir pamatysime, štai pasikeitė klimatas. Klimato kaita yra šliaužiantis poveikis, mes prisitaikome. Kalbant apie karščius, tarkime dar prie dvidešimt metų tokių atvejų buvo vienetai, o štai dabar tai beveik normalu.
Mes prisitaikome prie pokyčių, keičiasi ir supratimas, vertinimas. Lietuva nėra ta šalis, kuri tiesiogiai nukentėtų, bet pasaulis yra labai susijęs, todėl pasakyti, lai kažkas vyksta Indijoje, mūsų tai neliečia – negalime. Mus tai liečia. Nes mes turime skirti finansų gelbėti žmonės arba ten investuoti, priimti žmonės, kurie iš ten bėga. Arba, jei kažkur nederlius dėl klimato kaitos, maisto kainos kyla ne kur kitur, o pas mus.
Pasidairykite parduotuvėse: bulvės iš Egipto, vaisiai iš Pietų Amerikos, riešutai iš Afrikos. Taigi, viskas labai susiję, nors dažnai to ir nematome. Mes taip pat kenčiame nuo, tarkime, šiltų žiemų. Nes jų metu nesušąla erkės, kiti kenkėjai, kurie vasara mus kankina. Po šaltesnės žiemos vasarą viskas yra sveikiau. Išnyksta kenkėjai, susiformuoja mažesnė jų populiacija. Tai jau yra problema su kuria mes dabar susiduriame, nors kartais to nė nesuprantame.
Arba brangsta duona, jos kaina susijusi ne su Lietuvos javų derliumi, o su pasauline grūdų kaina. Jei kažkur siaučia sausra ir yra blogas derlius, mes tai pajusime savo kailiu net tada, kai mūsų derlius bus puikus.
Jei gerai pasikapstytume pamatytume, kad konfliktai dėl, tarkime, vandens, jau kyla. Vyksta kova dėl resursų pasiskirstymo Nile. Etiopija statosi užtvanką, o vandens kiekis aukštupyje ir žemupyje – mažėja. Šiaurės Afrikoje vandens resursų klausimai yra vieni sunkiausių. Vyksta derybos, kaip pasidalinti vandenį.
Jei daugiau sausringesnių metų, vandens mažėja, žmonių kiekis auga, sąnaudos – taip pat. Tada kyla konfliktai. Mes kartais nesuvokiame, kad vanduo gali būti problema, nes jo turime itin daug. O štai pasaulis labiausia kenčia nuo vandens resursų trūkumo. Nuo troškulio nemiršta, nes tokį kiekį gal ir galima surasti, bet tam, kad galėtum užsiauginti maisto, reikia vandens. O jei tai nepavyksta, susipakuoji daiktus ir vyksti į kitą valstybę.
Kaip klimato kaita, šiltėjimas veikia Arktį? Kalbama, kad ledynai tirpsta itin greitai ir tai – labai blogas ženklas.
Pokyčiai Arktyje yra vieni didžiausių. Intensyviai mažėja Arktį dengiančio jūrinio ledo plotai ir jo storis, taip pat mažėja Grenlandijos ledo skydas. Tai sukelia dideles problemas. Tie du poliai veikia, kaip žemės vėsinančios sistemos. Kai jie pradeda tirpti, mažėti tai daro įtaką visai atmosferos cirkuliacijai.
Atsiranda tokios anomalijos, kaip šilumos smūgiai, kai Grenlandijoje būna šilčiau nei Europoje. Tokie variantai yra galimi, tai susiję su klimato pokyčiais ir mažesne ledo danga. Konkretūs atvejai nėra dėl klimato kaitos, bet kai tai kartojasi, tai jau yra klimato kaitos išdava.
Dažniausiai kalbama apie tai, kad mažėja arktinių ledų plotai, ypač rugsėjo mėnesį, kai pasiekiamas minimumas. Jokiu būdu nėra, kad kasmet mes sumušame rekordus, nes daug kas priklauso ir nuo vėjo krypties ir kitų faktorių, bet bendra tendencija ryški, mes turime vis mažiau ledo.
Dabar daug diskutuojama apie Arkties panaudojimą resursams, kuro išgavimui. Vis dar skaičiuojama, kad Arktyje fosilinio kuro, kurio reikės ateityje, yra daugiausiai. Taigi, svarbu ten gręžti ir išgauti tą kurą. Kol buvo daug ledo, ledas dreifavo, išgauti iškastinį kurą buvo gana sudėtinga. Bet su klimato pokyčiais viskas ėmė keistis, paskutinius dešimt metų visi dalijasi Arkties šelfo zonas.
Arktyje kylant temperatūrai atitirpsta paviršinis amžino įšalo sluoksnis, dažniausiai tai pelkės, kur susikaupė metanas, jis išsiskiria į atmosferą. Gaunasi papildomas efektas, tie patys gaisrai skatina panašų efektą, nes kai į atmosferą patenka didelis kiekis suodžių, jis pradeda dengti paviršių, o suodžiai sugeria saulės šviesą ir dar labiau šyla amžino įšalo paviršius.
Tiesa, yra ir kitas efektas. Tose teritorijose, kur atitirpinėja amžinasis įšalas galima rimtesnė vegetacija, jei augo žolės, gali pradėti augti krūmai ar medžiai. Tokiu atveju greičiau vyksta fotosintezė ir daugiau anglies paimama iš atmosferos. Žinoma, tas antrasis efektas nepanaikina pirmojo.
Šiuo metu daug kalbama apie milžiniškus gaisrus Sibire, Afrikoje ar Amazonės baseine. Tai klimato kaitos grimasos?
Kalbant apie gaisrus, kurie šiuo metu kankina ne tik Sibirą, Amazonę, bet ir Afriką, svarbu pasakyti, kad dega ir Grenlandija. Ten dega durpynai. Visgi negalima pasakyti, kad kiekvienas gaisras yra nulemtas klimato kaitos. Tarkime dega Jakutijos miškai, bet jie dega dėl gamtinių priežasčių, nes vasara ten gausiai žaibuoja.
Žinoma, yra žmogiškasis faktorius, bet jo mažai, nes tai atokios teritorijos. Jos dega nuolat ir tai nėra jokia naujiena. Gaisrai vyko visada. Tai natūralus procesas, dėl kurio miškai net tampa sveikesni, nes yra toks procesas vadinamas miško tvarkymu deginimo būdu.
Tarkime, didžiosios sekvojos sėklas meta beveik vien po gaisrų, nes išdega miško paklotė ir lengviau įleisti šaknis, atsiranda vietos, saulės šviesos. Tai natūralu. Bėda ta, kad dėl klimato pokyčių, tarkime, Sibire susidaro stiprūs vėjai ir labai aukšta temperatūra. Šie pokyčiai stiprina miškų gaisrus, tampa lengviau užsidegti ir išplisti. Bet pats gaisras neatsiranda dėl klimato kaitos. Jų visada vyko ir vyks.
Ar tirpstant ledynams keičiasi vandenynų sudėtis? Jų lygis? Kaip tai kenkia?
Golfo srovę šiltą ir druskingą vandenynų vandenį neša link Grenlandijos krantų. Į pietus nuo Grenlandijos vanduo pasidaro tankus, pasiekia +4 laipsnių temperatūrą ir pradeda grimzti. Tankus, jūrinis vanduo grimzta žemyn ir vyksta konvejeris. Kas nutinka, kai tirpsta Grenlandijos ledynai? Nuo ledynų į vandenyną patenka labai didelis kiekis gėlo vandens, kurio tankis – mažesnis. Taigi, jis pradeda lėtinti vandens grimzdimo konvejerį.
Grimzdimo procesas lėtėja, gali būti, kad visas pasaulį juosiantis konvejeris dėl šių procesų gali sulėtėti. Žinoma, kai kalbame apie ledynų tirpsmą, kalbame apie jūros lygio kilimą. Jūros lygio kilimo priežastys yra dvi – daugiausiai kalbame apie ledynų tirpimą, bet dar yra toks dalykas, kaip vandens terminis plėtimasis. Šylantis vanduo plečiasi, kaip ir visi skysčiai.
Daugiausiai galvos skausmo kelia Grenlandijos ir kalnų ledynų tirpimas. Prognozės nėra labai didelės, prognozuojama, kad neturėtų viršyti 70-80 cm globalaus jūros lygio. Šie skaičiai neatrodo labai katastrofiški, kol neprisimeni, kad yra valstybių, kur 1 metras ar net 50 cm. reiškia labai daug.
Pakrantėse gyvena labai daug žmonių, dažniausiai įsivaizduojama, kad jūros lygis pakilęs metru nieko nepakeis. Visgi reikia suvokti, kad metras tai yra bazė nuo kurios prasideda audra. Yra salų Ramiajame vandenyne, kur maksimalus aukštis virš jūros lygio yra 3 metrai. Bet koks vandens lygio kilimas jiems gali būti pragaištingas.
Kol kas nežinoma ar besikeičiantis klimatas stiprina audras ir uraganus. Manoma, kad stipriausių tropinių uraganų galia turėtų išaugti, bet nėra tvirto sutarimo, kaip tai atrodys.
Visgi ekstremalių įvykių kuo toliau, tuo turime daugiau. Tarkime kritulių kiekis atmosferoje išlieka toks pats, bet jis persiskirsto. Mes darome jautrūs, gyventojų skaičius daugėja. Procesai vyksta su dideliu pagreičiu. Jei potvynių skaičius liktų toks pats, poveikis žmonėms būtų didesnis, nes jų tiesiog yra daugiau.
Mums reikėtų mažinti anglies junginių patekimą į atmosferą. Visgi pasaulyje yra daug vietų, kur klimato kaita nėra pagrindinė problema. Europoje apie tai kalbama daugiausiai, nors tai nėra vieta, kurią klimato kaita veikia labiausiai.
Mes iki šiol nesugebame sumažinti išmetimų, juos tik didiname. Žinoma, Europa turi daug svertų, ji galėtų paveikti kitas valstybes, raginti įvesti visuotinį CO2 mokestį.
