kaita

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Mokslininkas teigė, jog praėjusių metų nelaimės „smogė į veidą“ žmonėms, kad juos paskatintų imtis veiksmų dėl klimato kaitos. Nenumaldomas planetos kaitinimas tęsėsi ir 2021 m., o pastarieji septyneri metai yra karščiausi kada nors užfiksuoti. Europos klimato stebėjimo tarnybos „Copernicus“ paskelbti duomenys parodė, kad praėjusieji metai buvo penkti karščiausi metai nuo matavimų pradžios, nepaisant šaldančio La Niña poveikio Ramiajame vandenyne.

Nekontroliuojama klimato kaita ilgainiui sukeltų Žemės nuniokojimą. Kylančios jūros užtvindytų pakrantės miestus, tokius kaip Majamis, siaučiantis karštis padidintų žmonių mirtingumą, o rūgštūs vandenynai taptų nesvetingi žuvims ir koralams, po savęs palikdami nedideles, bet gumines medūzų mases. Šios žmogaus veiklos pasekmės gali būti tas dalykas, kuris trukdo mūsų civilizacijai toliau tobulėti. Esant ypač ekstremaliam scenarijui, tai netgi gali nušluoti mus nuo Žemės paviršiaus.

Tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP26 dalyvaujančių šalių pažadai bus „tušti“, jeigu jos toliau investuos į naftą, dujas ir anglis, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas. Šis priekaištas nuskambėjo besibaigiančios konferencijos dalyvėms sunkiai sekantis susitarti dėl priemonių, turinčių apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofinio atšilimo.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį pareiškė besitikinti nuvykti į COP26 klimato konferenciją, nors prieš keletą mėnesių grasino boikotuoti šį renginį dėl nesąžiningo vakcinų skirstymo pasaulyje. „Girdėjau, kad visiems delegatams bus siūloma vakcina, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Thunberg. – Jei bus nustatyta, kad bus saugu, tikiuosi sudalyvauti.

„Niekur nėra saugu“ – perspėja Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) savo naujausioje ataskaitoje. Jų teigimu, klimato kaita ir jos padariniai liks dar ilgam.

JAV nacionalinė mokslų, inžinerijos ir medicinos akademija (NASEM) paragino sukurti tyrimų programą, skirtą ištirti saulės geoinžinerinių sprendimų potencialą. Nors akademija atkakliai tvirtina, kad išmetamųjų teršalų mažinimas vis tiek turėtų būti pirmasis ginklas prieš klimato kaitą, ji teigia, kad nepasiekus šio tikslo gali prireikti ekstremalesnių priemonių saulės šilumai sumažinti.

Klimato pokyčius galima kaltinti ne tik dėl „zombių“ juodligės protrūkio Vakarų Sibire, bet ir dėl to, kad apleistas ir palaidotas Šaltojo karo branduolinių raketų įrenginys, po ledu slėpęsis 50 metų, atsidengė ir teršia regioninę aplinką. Bazę, kurioje buvo biologinės, branduolinės ir cheminės medžiagos, galima rasti šiaurės vakarų Grenlandijoje. Tačiau ne taip jau ir lengvai – komanda turėjo pasinaudoti galingu, į žemę besiskverbiančiu radaru iš NASA operacijos „IceBridge“, kad ją surastų.

Daugelis žmonių žino, kad pasaulio vandenynai kyla, tačiau žvelgiant į žemynus, klimato kaitos mastai pakrypsta visiškai priešinga linkme. Tirpstant ledynams vandenynai tiekia gėlą vandenį, dėl karščio ir sausros mūsų ežerai ir vidaus jūrų vandenys netenka brangaus skysčio.

Europos šalys turi sąžiningai pasidalinti naštą dėl klimato kaitos keliamų iššūkių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja Europos viršūnių susitikime Briuselyje, kur viena pagrindinių temų – klimato kaita. „Mes ambicingai žiūrime į klimato kaitos iššūkius – Lietuva nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais iki dabar sumažino anglies dvideginio emisijas 58 procentais“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Kovos su klimato kaita kontekste daugiau dėmesio reikia skirti naujovėms energetikoje, teigia prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Penktadienį šalies vadovo patarėjai kartu su dvidešimties organizacijų atstovais aptarė energetikos inovacijų svarbą įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, ES ir Lietuvos siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, praneša Prezidentūra.

Ekologines problemas pabrėžianti švedė paauglė aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį sakė grįšianti į mokyklą po metus trukusio agitavimo stabdyti klimato pokyčius. „Mano metų pertrauka nuo mokslų baigėsi, ir jaučiuosi išties puikiai, kad vėl grįžtu į mokyklą!“ – per „Twitter“ parašė 17-metė, pridėjusi nuotrauką, kurioje ji matoma besišypsanti, užsidėjusi mokyklinę kuprinę ir laikanti dviratį. G. Thunberg nenurodė, kuriame mieste ar mokykloje tęs mokslus.

Jei dar tikitės pasimėgauti saule smėlėtuose paplūdimiuose, verčiau paskubėkite. Klimato pokyčiai gali pridaryti rimtų bėdų. Maždaug pusės smėlėtų pasaulio paplūdimių iki šio amžiaus pabaigos gali nebelikti, jei dėl klimato pokyčio nebus imtasi efektyvių veiksmų, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime. Naujasis tyrimas pasinaudojo palydoviniais pakrančių vaizdais, fiksuotais 35-erius metus.

2019-ieji buvo karščiausi metai Europoje per visą stebėjimų istoriją, žemyne per virtinę karščio bangų buvo užfiksuota temperatūros rekordų, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S). Savo metinėje ataskaitoje apie klimato būklę C3S nurodo, kad 11 iš 12 šilčiausių žemyno metų užregistruoti nuo 2000-ųjų, toliau didėjant taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

39-erių Merkinės gyventojas Kęstas Bilinskas rodo saują ką tik iš po samanų nuskintų voveraičių. Dzūkas sako, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai poledinę žūklę vasario pradžioje iškeitė į grybavimą. „Voveraičių daug nepririnksi, yra vienas kitas grybas, bet apskritai keista, kad jų yra. Man pačiam keista ir tai, kad aš šiemet dar nebuvau ant ledo žvejoti. Gyvenime neatsimenu nė vienų metų, kad vasarį ant ledo nebūčiau užlipęs“, – BNS sakė K. Bilinskas.

NesibaIgiančių gaisrų smogo apgaubtame Australijos Sidnėjuje – šiandien šimtai protestuotojų prieš klimato kaitą.  Australijoje šiuo metu dega apie 150 miškų ir krūmynų gaisrų. Dūmuose šalis skęsta jau ne pirmą savaitę. Ypač užterštu oru kvėpuoja ir 5-ių mln. gyventojų Sidnėjus. O šiandien gaisrų dūmai – svari priežastis garsiau kalbėti apie klimato kaitą – į Sidnėjaus gatves išėjo šimtai 16-metės aktyvistės Gretos Thunberg įkvėptų australų: „Dabar laikas veikti.

Tomsko politechnikumo mokslininkai, kartu su kitų Rusijos mokslo centrų ir universiteto kolegomis, nuvykę mokslinės ekspedicijos į Rytų Arkties regioną užfiksavo rekordinį metano dujų kiekį Rytų Sibiro jūroje. Specialistai, „plika akimi“ išvydę dujų fontanus, tokį reiškinį sieja su klimato atšilimu ir įvardija galimas grėsmes.  „Tai pats galingiausias fontanas, per visą stebėjimo laikotarpį“, – pažymėjo ekspedicijos dalyvis, profesorius Igoris Semiletovas.

Klimatologijos profesorius Egidijus Rimkus sako, kad klimato kaita kasdien paliečia mus visus. Tai, pasak mokslininko, ne tik iki šiol nematyti karščiai ar degantys miškai nuo Sibiro iki Amazonės, bet ir didėjančios maisto kainos, į Europą plūstantys pabėgėliai ir katastrofą žadantys tirpstantys ledynai. Tiesa, profesorius E. Rimkus sako, kad tai, ką matome kasdien, nėra klimato kaita, tai – orai. Klimato kaita vyksta lėčiau, bet paskutiniu metu ji matoma net plika akimi.

Mes visi gyvename „po vienu stogu“, todėl gaisrai Portugalijoje ir cheminė avarija Kinijoje mums turi rūpėti taip pat, kaip ten gyvenantiems žmonėms. Viskas, pasak meteorologės ir fizinių mokslų daktarės Audronės Galvonaitės, anksčiau ar vėliau pasiekia ir mus, todėl šylantis klimatas, audros ir užterštumas – visų mūsų reikalas. Kitaip tariant, gamta grąžina „skolas“ už mūsų darbus ir pradeda pildytis blogiausias klimato kaitos scenarijus.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. „Sutarėme, kad per dvi savaites visos šalys pateiksime siūlymus esamiems teisės aktams, kaip galėtume tobulinti esamą sistemą“, – žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ispanijos konservatyvi Liaudies partija (PP) šeštadienį išsirinko pirmininku 37 metų Pablo Casado, pakeisiantį buvusį premjerą Mariano Rajoy (Marianą Rachojų), birželį nuverstą parlamentui pareiškus nepasitikėjimą. Su P. Casado dėl partijos pirmininko pareigų kovojusi buvusi vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria sakė žurnalistams pripažinusi savo pralaimėjimą dar prieš paskelbiant oficialius rezultatus po PP delegatų balsavimo per partijos suvažiavimą Madride.

Prieš porą dienų atsiradusi šaltoji aukšto slėgio sritis po truputį plečia savo įtaką ir plukdo šaltą orą į žemyno gilumą. Į pietus ir į vakarus nuo jo bus gerokai šilčiau. Akivaizdu, kad Lietuvoje kurį laiką pasižnaibys šaltukas. Lietuvoje orus lems šaltoji aukšto slėgio sritis. Ir taip gana aukštas atmosferos slėgis po truputį kils dar, dėl to ir taip gerokai skylėtas debesų apklotas pavirs beveik vien skylėmis. Visgi iš menkų debesų likučių kur nors gali nežymiai pasnyguriuoti.

Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos, nors šių metų temperatūros nepaveikė El nino reiškinys (Ramiojo vandenyno srovių pasikeitimas, lemiantis šiltesnį orą), jie gali būti vieni karščiausių.  Ši prognozė kelia nerimą, nes El Nino reiškinys buvo naudojamas paaiškinti kylančias temperatūras, o kartais ir teigti, kad temperatūra apskritai nekyla. Naujoji išvada rodo, kad klimatas iš tiesų sparčiai šyla, netgi be El Nino poveikio, dėl kurio temperatūra kyla visame pasaulyje.

Spalio 24-ąją pasaulyje minima klimato kaitos diena. Šia diena siekiama atkreipti mūsų visų dėmesį į Žemėje vykstančius pokyčius. Deja, jie tampa vis labiau pastebimi. Pasaulio mokslininkai tiki, kad kasmet į atmosferą išmesdami milžiniški Co2 dujų kiekiai lemia klimato kaitą. Dėl plonėjančio ozono sluoksnio atmosfera tampa mažiau pralaidi ilgabangiam spinduliavimui, todėl sustiprinamas šiltnamio efektas.

Klimato kaita pastebima visame pasaulyje. Pastaruoju metu pasaulyje galėjome stebėti net tris uraganus: Irmą, Josė ir Katią. Galvojate, kad tai reiškiniai vykstantys už jūrų marių ir klimato kaita mums nebaisi? Na, pagalvokite dar kartą, nes visose Europoje pastebimi, ne tokie grėsmingi, bet vykstantys klimato pokyčiai. „Klimato kaita sustiprina orų reiškinius, paveikia statybas, planavimą, šiltos vasaros gali tapti pavojingai karštomis.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, jog dėl inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbų nuo liepos 31 d. iki spalio 13 d. Lukiškių gatvės dalyje tarp Vasario 16–osios ir J. Tumo–Vaižganto gatvių bus draudžiamas transporto eismas, nebus leidžiama statyti automobilių. Šiuo laikotarpiu keisis ir dalies viešojo transporto maršrutai.

Vyriausybės kanceliarijos reforma įgauna pagreitį. Daugumą pareigybių keičianti Vyriausybė šią savaitę pranešė ieškanti darbuotojų į 20 pozicijų. Kanclerė Milda Dargužaitė sako, kad pertvarkius kanceliariją joje bus 174 pareigybės vietoje buvusių 210 etatų. Reformą numatoma baigti liepos viduryje. „Tokių pozicijų, kokios buvo, išlieka apie 10 procentų.

Netikrumas dėl Amerikos ateities Paryžiaus sutartyje dėl klimato gelbėjimo grėsmingai pakibo virš Jungtinių Tautų derybų, kurios pirmadienį prasidėjo Bonoje ir per kurias turi būti suderintos pagrindinės detalės, kaip įgyvendinti šį sunkiai pasiektą tarptautinį susitarimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nepaskelbė, ar ketina tesėti rinkimų kampanijos pažadą išvesti Ameriką iš sutarties, kurią sudarant labai svarbų vaidmenį suvaidino jo pirmtakas Barackas Obama.

Ar esate girdėję tokį teiginį „klimato kaita vyko tūkstančius metų ir nieko nereikia daryti“? Kaip manote, tai teisingas mąstymo būdas, ar toks, kurį renkasi žmonės nenorintys per daug sukti galvos, o gal iš tiesų taip yra ir nuolatinės šnekos apie tirpstančius ledynus primena išpūsta burbulą. Pažiūrėkime, ką apie tai sako klimatologai.   VU seminaro„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ vykusiame Chemijos ir geomokslų fakultete profesorius dr.

Manote, kad klimato kaita tolimas ir mūsų neliečiantis reiškinys? Taip tikrai nėra, nes ir Lietuvoje yra vietų, kurios paveikiamos būtent žmonių sukeliamos klimato kaitos. Tą galime pastebėti ir mūsų žiemomis, kai sniego iškrinta vis mažiau. Vienas iš klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, kuriuos galime patirti savo kailiu. Lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau  sausras, potvynius, audras pajusti galime, o jų daromi nuostoliai pasidarė labai dažni.

Dainininkė, televizijos ir radijo laidų vedėja Ieva Stasiulevičiūtė – permainų nebijanti mergina. Šis būdo bruožas bėgant metams atsiskleidė jos šukuosenos pokyčiuose. Karjerą pradėjusi ilgais šviesiais plaukais, žinoma moteris išbandė įvairias plaukų ilgių ir spalvų variacijas. I. Stasiulevičiūtės teigimu, šukuosenos keisti ji nebijo, mat ji turi patikimą plaukų stilistą.

Keičiantis kartoms, keičiasi ir skonis. Dar neseniai retas lietuvis atpažindavo jalapeną ar karį, o šiandien mėgaujasi triufeliais ir ančiuviais, o šalia mėsos su bulvėmis prisimena ir „kažką vegetariško“. Kulinarijos specialistų teigimu, su Nepriklausomybės atkūrimu į Lietuvą plūstelėjo naujų skonių, prieskonių ir mitybos įpročių banga. Lietuviai galėjo laisviau keliauti, susipažino su kitų kultūrų virtuve ir perėmė geriausias jų tradicijas, tapo drąsesni eksperimentuodami su maistu.

Hidrometeorologai šiam savaitgaliui žada permainingus orus. Sniego ir pusnų pamatyti neturėtume, tačiau oro temperatūrai svyruojant apie nulį laipsnių eismo sąlygos gali būti permainingos. Pranešama, kad kai kur susidarys rūkas, lijundra ir plikledis. Todėl vairuotojams derėtų būti atsargesniems. Buvęs lenktynininkas Ugnius Čaplikas pastebi, kad tokiu metu, kai kelio dangos nedengia ledas, vairuotojai dažnai pernelyg daug atsipalaiduoja, neįvertina akimirksniu pasikeisti galinčių eismo sąlygų.

„Atšilęs klimatas kai kurioms rūšims gali būti esminis faktorius išgyvenant šaltąjį metų laikotarpį ir gali sąlygoti tokios rūšies išlikimą ar ilgainiui ir invazyvų plitimą”, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi galėtų būti šviesioji klimato kaitos pusė.

Klimato kaita savo dėmesiu apglėbia visus – pamirštas nelieka nei vienas. Tiesa, tai ne tas dėmesys, kurio laukiama kaip gaivinančio lietaus po ilgos, alinančios sausros, ar kaip senelio su dovanomis Kalėdų rytą. Anaiptol – staigūs pokyčiai neretai turi skausmingų pasekmių tiems, kurie prie klimato kaitos proceso nagų neprikišo: įvairioms gyvūnų rūšims.

Potvyniai, karščio bangos, miškų gaisrai ir vandens trūkumas – tai problemos, kurios šiandien yra aktualios visame pasaulyje. Visoms šioms negandoms turi įtakos didėjanti vidutinė oro temperatūra, todėl svarbiausias tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų  penktadaliu sumažinti CO2 emisijas, ir tikimasi, kad toks sprendimas gali padėti užkirsti kelią nelaimėms, kylančioms dėl klimato kaitos.

Kai kalbame apie antropogeninės kilmės klimato kaitą, svarbu paminėti ne tik žmogaus atsakomybę prieš žmogų, bet ir prieš augalus bei gyvūnus – tuos, kurie čia niekuo dėti, tačiau srebia privirtą košę. Nors Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai pabrėžia, kad šiuo metu nėra atliktų išsamių tyrimų, kaip klimato kaita veikia konkrečias gyvūnų ar augalų rūšis, panašu, kad ir be didesnių tyrimų galima daryti prielaidas, jog poveikis tikrai egzistuoja.

 Šiuolaikinės technologijos vieną kartą jau apvertė pasaulį, keisdamos įprastinę vartotojų kasdienybę ir skiepydamos naujus įpročius, tačiau pokyčiai nesibaigia – kartu su naujovėmis kinta vartotojų poreikiai, kurie toliau diktuoja taisykles technologijų kūrėjams. Šiandien elektroniniai įrenginiai yra įsigalėję bendraujant, renkant informaciją, pramogaujant, tačiau ateityje vartotojai technologijas mielai naudos ir kitiems tikslams.

Mėgstate filmus, kuriuose automobiliai miesto gatvėmis lekia daugiau nei dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu, o po to apsiverčia ore, nusileidžia tiesiai ant ratų ir nestabdomai nudumia toliau? Gerai. O jei pasakytume, kad yra šis tas greitesnio, tačiau lygiai taip pat įsiutusio ir pavojingo? Beje, šiame scenarijuje jums numatytas svarbus bei lemtingas vaidmuo.

Birželio 5-ą dieną yra minima Pasaulinė aplinkos diena, ir šią dieną tradiciniame verslo įmonių konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ bus apdovanotos keturios Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės, šiemet pelniusios laurus konkurse. Nugalėjusioms bendrovėms įsteigtos nominacijos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą, palankiausią aplinkai gamybą  ir už tarptautinį bendradarbiavimą.

 Vakaras Lietuvoje bus šiltas ir giedras – kai kur net 20 šilumos. Naktį nuo Baltijos jūros atslinks debesų frontas ir keliaus per visą šalį. Tiesa jis lietų atneš tik kaimynams latviams, o pas mus kritulius gali atnešti nuo Kaliningrado srities atslinkę debesys. Bet lietus bus trumpalaikis ir ryte jau džiaugsimės saulėta diena. Daugelyje Lietuvos vietų bus apie 20 šilumos. Klaipėdoje rytoj apie 23 laipsnius, numatoma saulėta ir graži diena.

 Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo š. m. birželio 15 d. (pirmadienio), atsižvelgiant į prasidėjusį atostogų sezoną ir dėl to pasikeitusius viešojo transporto keleivių srautus, kaip ir kasmet, keisis viešojo transporto eismo tvarkaraščiai.

 Mažiausiai 800 žmonių mirė dėl didelės kaitros bangos Indijoje, o šalies sostinėje Delyje pradėjo lydytis kelių danga, kai oro temperatūra priartėjo prie 50 laipsnių Celsijaus. Ligoninės buvo mobilizuotos teikti pagalbą perkaitusiems žmonėms, o pareigūnai patarė gyventojams likti patalpose. Tuo tarpu meteorologai reikšmingo atvėsimo kol kas neprognozuoja.

Nėra tikslių duomenų, koks yra žmonijos indėlis į stebimą Žemės temperatūros augimą ir kokią grandininę reakciją jis gali iššaukti. Taip pat nežinomas tikslus santykis tarp šiltnamio dujų koncentracijos augimo atmosferoje ir temperatūros didėjimo. Ir tai drąsina skeptikus: kai kurie mokslininkai mano, kad klimato kaitos problema yra sureikšminama, išpučiama taip, kaip ir duomenys apie Žemės vidutinės temperatūros augimą.

Kai kalbame apie klimato kaitą, visuomet linčiuojamas žmogus: per daug arba neatsakingai važinėja automobiliu, nerūšiuoja šiukšlių, neprisideda perdirbant atliekas, netaupo elektros, švaisto maisto produktus ir kitaip prisideda prie taršos, sukeliančios klimato kaitą – šiam nusižengimų sąrašui, regis, nėra pabaigos.

Greičiausiai klimato kaitos terminas yra girdėtas bene kiekvienam Lietuvos gyventojui, o apie jos sukeliamas pasekmes ir galimas grėsmes sužinoti taip pat nėra sudėtinga.

Politikai ir mokslininkai šiandien vieningai pripažįsta, kad klimato kaita yra viena iš didžiausių aplinkos, o taip pat – socialinių ir ekonominių – problemų pasaulyje.

Po to, kai vasario 12 dieną Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiojo trenerio poste Virginijų Šeškų pakeitė Marcelo Nicola, sostinės komanda Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) buvo nenugalima – iškovotos dvylika pergalių ir daugiau nei du mėnesius nepatirtas pralaimėjimo jausmas. Lyginant M. Nicolos ir V. Šeškaus pergalių procentą BEKO-LKL čempionate, akivaizdu, kad pasikeitus vyriausiajam treneriui „Lietuvos rytas“ ženkliai kilo į viršų – nuo V. Šeškaus 83 procentų iki kol kas 100 proc.

 Jei paieškosite informacijos apie klimato kaitą ar visuotinį atšilimą, dažniausiai ji bus negatyvi ir šokiruojanti. Jus pasieks žinia, kad miškus gali sunaikinti gaisrai, o kai kurios gyvūnų rūšys išnyks ir mūsų palikuonys juos pažins tik iš iliustracijų knygose. Tai šokiruojančios, keliančios baimę ir blogą nuotaiką žinios. Tiesa, mokslininkai irgi prisideda prie neigiamo klimato kaitos įvaizdžio kūrimo.