Branduolinis konfliktas sukeltų „katastrofiškus“ maisto tiekimo trikdžius, o dėl suodžių ir pelenų, kurie užstotų saulės šviesą, nuvystų viso pasaulio pasėliai, teigiama kitų ekspertų įvertintame tyrime, kuris buvo publikuotas moksliniame žurnale „Nature Food“.
Net ir mažesnis branduolinis konfliktas tarp Pakistano ir Indijos smarkiai paveiktų maisto tiekimą, 7 proc. sumažintų pasaulio gamybą ir pražudytų 2,5 mlrd. žmonių. Tyrime pranašaujama, kad šiais atvejais, maisto trūkumas sukeltų daugiau mirčių nei patys atominiai sprogimai.
„Duomenys parodo mums vieną dalyką: mes turime užkirsti kelią branduoliniam karui“, – pranešime spaudai teigė vienas iš tyrimo autorių Alanas Robockas.
Tyrėjai nagrinėjo, kaip vėjas paskleistų po branduolinių atakų įsižiebusius gaisrus ir jų dūmus, kurie aptemdytų dangų virš vienų svarbiausių maisto eksportuotojų, tokių kaip Kinija ir JAV. Saulės šviesos trūkumas sunaikintų pasėlius, o per ketverius metus nuo konflikto pradžios, viso pasaulio javų derlius bei gyvulininkystės ir žvejybos apimtys sumažėtų net 90 proc.
Rusijos invazija į Ukrainą ir vis dažnėjančios Kinijos kariuomenės pratybos šalia Taivano vėl atgaivino branduolinio konflikto baimę. Kilus karui Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas minėjo, kad jo branduoliniai pajėgumai buvo „paruošti kovai“, taip išprovokuodamas paniką dėl galimo branduolinio konflikto Vakaruose, praėjus 30-čiai metų nuo Šaltojo karo pabaigos. Tiesa, vėliau Rusijos pareigūnai stengėsi sušvelninti šį V. Putino pareiškimą.
Po neseniai įvykusių JAV politikų vizitų Taivane, Kinija šalia šios salos, kurią Pekinas laiko savo teritorija, surengė daugybę pratybų. Nestabilumas Taivano sąsiauryje baugina ekspertus, kurie perspėja, kad Pekinas pradėjo spartinti savo branduolinio arsenalo kaupimą.
Branduolinis karas tik dar labiau pablogintų jau dabar maisto saugumui gresiančius pavojus. Klimato kaita, karas Ukrainoje ir koronaviruso pandemija jau ir taip rimtai sutrikdė pasaulinę maisto gamybą. Su maisto trūkumu pasaulyje dabar susiduria rekordinis skaičius žmonių – 345 mln. Pasaulinės maisto programos duomenimis, palyginus su prieš pandemiją fiksuota statistika, šis rodiklis padidėjo beveik 200 mln. žmonių.
Bandydamos sumažinti padarinius, tokios valstybės kaip Indija ir Malaizija apribojo kviečių ir vištienos eksportą. Pasaulinio konflikto – nesvarbu, ar panaudojant branduolinius ginklus, ar ne – baimė ir dėl jo galintis kilti maisto trūkumas paskatintų šalis dar labiau mažinti eksporto apimtis arba pradėti kaupti maisto atsargas.
„Psichologinis poveikis gali būti daug didesnis nei reali žala“, – teigė Williamas Chenas, Singapūro „Nanyang“ technologijų universiteto maisto mokslų profesorius ir vyriausybės remiamos maisto saugos programos direktorius.
Profesorius pridūrė, kad norėdamos pasiruošti didesniam pasauliniam nestabilumui, šalys turi atsitraukti nuo tradicinio ūkininkavimo ir paįvairinti savo maisto šaltinius. Geromis alternatyvomis galėtų tapti grybų auginimas, maisto auginimas patalpose, baltyminių vabzdžių veisimas arba maisto su mikrodumbliais gamyba.
„Tai nereikalauja tiek daug erdvės, – tikino W. Chenas. – Šiuos produktus galima auginti ir savo virtuvėje ar požeminėse patalpose, todėl jie ne taip smarkiai priklausytų nuo aplinkos, kuri būtų paveikta branduolinio karo.“
