branduolinis karas

Rusijos prezidentas Ukrainos taikos konferencijos išvakarėse pateikė savo „taikos siūlymą, kurio negalima atsisakyti“: Ukrainai atiduoti Rusijos jau okupuotas ar dar tik norimas okupuoti teritorijas, atsisakyti stojimo į NATO ir atšaukti visas Vakarų sankcijas Rusijai. Vakarų politikai pareiškė, kad toks siūlymas niekuo nesiskiria nuo ankstesnių Kremliaus reikalavimų, o V. Zelenskis tai pavadino ultimatumu.

Rusijos karo žurnalistas Arkadijus Babčenka perspėja, kad V. Putinas jau gali būti pasiruošęs suduoti branduolinį smūgį ir tam reikia ruoštis. Anot jo, nėra tiksliai aišku, ar V. Putinas taip ir pasielgs, tačiau dabartinė situacija fronte, kur Rusija sulaukia vis stipresnių Vakarų remiamos Ukrainos smūgių, gali priversti jį imtis „paskutinio argumento“. „Savaime suprantama, kad branduolinis ginklas yra toks, kaip ir paskutinis argumentas.

Rusijos vadovybė turėtų ženkliai sustiprinti „atgrasymo ir gąsdinimo politiką“ bei surengti „demonstratyvų branduolinį sprogimą“, kuris turėtų sustabdyti tolimesnį Vakarų įsitraukimą į karą Ukrainoje, pareiškė Rusijos užsienio politikos ir gynybos tarybos vienas iš vadovų Dmitrijus Suslovas.

Ukrainos bepiločiai per pastarąją savaitę galimai atakavo bent kelias Rusijos radiolokacines ankstyvojo branduolinio smūgio perspėjimo stotis. BBC pažymima, kad tai „keista karo Ukrainoje eskalacija“, nes daugelis tų stočių yra skirtos stebėti tolimojo nuotolio balistinių raketų paleidimą ir yra Rusijos „branduolinio skydo“ dalis.

Jei Lenkija apsaugotų dalį Ukrainos dangaus, tai leistų Ukrainai perkelti įrenginius ir raketas, kurių ir taip trūksta, į kitus regionus, mano Ukrainos oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:44 | Sprogimai Rostove ir Luhanske Rusijos Rostovo srityje ir rusų okupuotame Ukrainos Luhanske antradienio vakarą griaudėja sprogimai, praneša UNIAN. Manoma, kad Luhanske esančioje naftos bazėje kilo gaisras.

Rekordinė Rusijos istorijoje valstybinė ginkluotės atnaujinimo programa, kainavusi 20 trilijonų rublių per 10 metų, buvo nepajėgi panaikinti rusiškų technologijų atsilikimą nuo Vakarų, įsitikinęs buvęs Rusijos generalinio štabo vadas Jurijus Balujevskis. Jo teigimu, karas Ukrainoje atskleidė pagrindinių Rusijos kariuomenės ginkluotės rūšių – artilerijos, raketų paleidimo sistemų, tankų ir aviacijos – problemas.

Rusijos valdžia nusprendė į mokyklų mokymo programą įtraukti dalyką „Tėvynės saugumo ir gynybos pagrindai“, kuris vidurinių mokyklų moksleivius parengs galimam branduoliniam karui.  Pagal šį dalyką mokiniams bus pateikiama informacija apie masinio naikinimo ginklų kovines savybes ir naikinamąjį poveikį bei gynybos nuo jų būdus.

Visoje Rusijos Federacijoje antradienį vyksta pratybos, kurių metu imituojamas civilių gyventojų evakavimas branduolinio karo metu. Apie pratybas skelbia rusakalbis „Telegram“ kanalas „Baza“, remdamasis Rusijos Federalinės vartotojų teisių apsaugos ir žmonių gerovės priežiūros tarnybos vadovės Anos Popovos įsakymu.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad išaugo branduolinio konflikto grėsmė, o ginklų tiekimas Ukrainai priartina „branduolinę apokalipsę“. „Ar praėjo branduolinio konflikto grėsmė? Ne, ji nepraėjo. Ji išaugo. Kiekviena užsienio ginklų tiekimo Ukrainai diena galiausiai priartina šią branduolinę apokalipsę Mane apėmė jausmas, kad iki tam tikro laiko jie netikėjo ir nematė Rusijos, jos prezidento ar vyriausiojo vado ryžto daryti tai, ką padarėme mes.

Pasaulio Sveikatos Organizacija atnaujino rekomenduojamų medicinos priemonių sąrašus, praėjus vos kelioms valandoms po ES perspėjimo, kad Rusija kariauja su Vakarais.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė „palaidas kalbas“ apie branduolinius ginklus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus apie didėjančią branduolinio karo riziką. V. Putinas, kuris anksčiau yra užsiminęs apie nedidelių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimą kare Ukrainoje, trečiadienį per susitikimą Kremliuje pareiškė, kad „tokia grėsmė didėja“, tačiau apie Rusijos politiką kalbėjo aptakiai. „Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudos jų pirmoji“, – sakė V. Putinas.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo teigimu, dabartiniai Vakarų ir Ukrainos veiksmai Rusijos atžvilgiu „provokuoja globalų karą“ ir pagrasino galimu branduolinio ginklo panaudojimu. Aneksavusi Ukrainos teritorijas Rusija dabar grasina „atsaku“ už Kyjivo bandymus jas susigrąžinti.

JAV verslininkas Elonas Muskas ir toliau „džiugina“ savo viešais pasvarstymais, kas galėtų nutikti karo Ukrainoje metu. Šiandien jis pareiškė, kad jeigu Rusija neteks Krymo, tai branduolinis karas yra neišvengiamas. „Turėsite Krymą, bet galėsite stebėti branduolinius grybus“, – aiškino jis.

Vis daugiau karo ekspertų yra įsitikinę, kad branduolinis ginklas, kuriuo grasina Vladimiras Putinas, yra tiesiog bandymas išgąsdinti Vakarus. Tačiau Rusijos prezidentas galėtų imtis kito, jam saugesnio varianto – pulti atomines elektrines. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Rusija grasina pražūtingiausiais ginklais pasaulyje – branduoliniais. Tokiu atveju specialistai piešia kone apokaliptinę pasaulio pabaigą.

Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Vladimiras Putinas prabilo apie branduolinės bombos panaudojimą, Vakarai šį Rusijos vadovo grasinimą įvertino rimtai. Amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Karo ir apokaliptinių scenarijų specialistai neslepia, kad šiuo metu gyvename laikmetyje, kai branduolinio ginklo panaudojimas yra arti realybės.

Ilgametis Rusijos premjeras, šiuo metu užimanti Saugumo Tarybos vicepirmininko postą Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neabejotinai prisijungs naujas teritorijas Ukrainoje ir jų gynybą užtikrins visomis priemonėmis, „įskaitant ir strateginį branduolinį ginklą“. Kremlius ir toliau gąsdina branduolinio ginklo panaudojimu Vakarus.

Kaip parodė Rutgers universiteto pirmadienį paskelbtas tyrimas, kilus branduoliniam karui tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iš bado mirtų maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų, rašo „The Washington Post“.  Branduolinis konfliktas sukeltų „katastrofiškus“ maisto tiekimo trikdžius, o dėl suodžių ir pelenų, kurie užstotų saulės šviesą, nuvystų viso pasaulio pasėliai, teigiama kitų ekspertų įvertintame tyrime, kuris buvo publikuotas moksliniame žurnale „Nature Food“...

Naujausiame moksliniame tyrime skaičiuojama, kad, jei pasaulyje kiltų branduolinis karas, kuris kartu sukeltų ir pasaulinį badą, nuo to žūtų daugiau nei pusė žmonijos – 5 milijardai žmonių. Moksliniame žurnale „Nature Food“ paskelbtame tyrime skaičiuojame, kad šiuolaikiniame branduoliniame kare tarp JAV ir Rusijos žūtų 5 mlrd. žmonių, nes karo sukelti suodžiai užstotų saulę ir taip kiltų pasaulinis badas.

Didžiosios Britanijos premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stevenas Lovegrove’as perspėjo apie augančią Vakarų šalių branduolinio konflikto su Kinija ar Rusija riziką dėl nutrūkusios komunikacijos tarp valstybių. „Du monolitiniai Šaltojo karo laikų blokai – SSRS ir NATO – nors ne be visų nerimą keliančių smūgių – sugebėjo pasiekti bendrą doktrinos, kuri šiandien egzistuoja, supratimą.

„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas ketvirtadienį pagrūmojo JAV Rusijos branduolinių raketų galia. Jo teigimu, vos vienos „Satan – 2“ („Sarmat“) raketos užtektų sunaikinti pusę „mums nepatinkančio žemyno pakrantės“. „Tokia raketa gali nunešti pusę pakrantės kokio nors didelio kontinento, kuris mums galėtų nepatikti dėl savo agresyvios politikos“, – pareiškė „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Rusijos invazijai į Ukrainą trunkant jau tris mėnesius, netyla kalbos apie Rusijos galimybę Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus. Ir nors anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo apie tokią grėsmę, dabar JAV diplomatai šios rizikos neįžvelgia. JAV laikinoji reikalų patikėtinė Ukrainoje Christina Quinn Ukrainos televizijai teigė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu nemato branduolinės grėsmės Ukrainai iš Rusijos, praneša UNIAN. „Tikimės, kad Rusija nežengs šio žingsnio.

Suomijai prabilus apie narystę NATO ir baiminantis galimos Rusijos agresijos, šalies valdžia parodė kaip atrodo bunkeriai. Tai milžiniškas slėptuvių tinklas, kuriame galima ne tik saugiai pasislėpti nuo mirtinų pavojų, bet ir patogiai leisti laiką. Helsinkyje yra net 500 požeminių saugyklų tinklas, kuris sutalpina faktiškai visus miesto gyventojus – apie 600 tūkst. žmonių.

Buvęs Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas skelbia, esą branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“. „Tačiau mes neturime leisti, kad taip atsitiktų, nes apsikeitimo branduoliniais smūgiais pasekmės turės įtakos mūsų Žemės būklei“, – sekmadienį „Telegram“ rašė D. Rogozinas. Todėl, jo teigimu, Rusija „turės nugalėti“ ekonominiu ir kariniu požiūriu galingesnį priešą įprastinėmis karinėmis priemonėmis.

Rusijos valstybinės televizijos propagandinėje Vladimiro Solovjovo laidoje vieno iš laidos svečių buvo įvardintas galimas Varšuvos branduolinis sunaikinimas ir raginimas Rusijai „prasimušti karinį koridorių į Kaliningradą ir Moldovą“. „Europai reikia perduoti paprastą žinią: jūs gausite branduolinį smūgį, jeigu ruošitės kurti kokį nors NATO taikdarių kontingentą ir įvesti jį (į Ukrainą). Tai bus branduolinis karas, – skelbė politologu pristatomas Sergejus Michejevas.

Putinui užgrobus Černobylio elektrinę, ir dar grasinant branduoliniu ginklu, mūsų tautiečiai iš vaistinių iššlavė prieš kelerius metus daugelio ingnoruotas kalio jodido tabletes. O pristigus jų, nuo lentynų žmonės graibsto net buteliukus su jodu. Specialistai ragina nepasiduoti panikai, jodas nėra tas pats, kas kalio jodido tabletės, tad nesinuodykim be reikalo. O ir jodido piliulių jokiais būdais profilaktikai vartoti negalima. Jas užtenka turėti po ranka, jeigu prireiktų.

Branduolinis terorizmas, branduolinis šantažas, absoliutus neatsakingumas. Tokiais epitetais Zaporižios jėgainės apšaudymą vadina politikai ir ekspertai Lietuvoje. Vėl aštrėja diskusija, ar gaisras atominėje elektrinėje jau reiškia, kad į karą tiesiogiai turi įsitraukti NATO pajėgos, kaip kartoja Dalia Grybauskaitė. Premjerė Šimonytė tikina, kad tokie raginimai neatsakingi.

Pentagonas ir Baltieji rūmai pasirinko deeskalacijos kelią ir neatsakė V. Putinui grasinimais į grasinimą, kuomet šis pasirinkto gąsdinti Vakarus savo branduolinėmis pajėgomis.

Rusijos valstybinė televizija „Rossija 1“ ir jos vedėjas Dmitrijus Kiseliovas šiandien papasakojo savo žiūrovams apie branduolinio karo perspektyvas. Savo laidoje atsakydamas į Didžiosios Britanijos premjerės Elizabeth Truss nuogąstavimus, kad „jei nepavyks Rusijos sustabdyti Ukrainoje, tai ateityje ji gali kelti grėsmę Baltijos šalims, Lenkijai ar Moldovai ir tai gali baigtis konfliktu su NATO“, D. Kiseliovas retoriškai paklausė: „Čia kas kalba apie konfliktą su NATO? Jie ką Rusiją išgąsdinti n...

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis priimtų branduolinių ginklų, jeigu kiltų kokių nors grėsmių iš užsienio, tarp jos sąjungininkės Rusijos ir Vakarų tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos. A. Lukašanka penktadienį Maskvoje turėtų surengti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Įtampai tarp Rytų ir Vakarų pasiekus aukščiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų, o Rusijai toliau telkiant pajėgas Ukrainos pašonėje – pasaulio branduolinės galios paskelbė retą pareiškimą, kuriuo žada daryti viską, kad išvengtų branduolinio karo. Šalys taip pat žada toliau laikytis branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, kurios per pandemiją niekaip nepavyksta atnaujinti. 1968-aisiais pasaulio branduolinės galios pasirašė sutartį, kuri vadinama svarbiausia amžiaus sutartimi.

Vakarų šalims vis dažniau perspėjant apie besiruošiančią plataus masto puolimui prieš Ukrainą Rusiją ir sutrauktą pastarosios kariuomenę pasienyje, skelbiama ir apie atnaujintą „masinio laidojimo“ tvarką pačioje Rusijoje. Rusijoje nuo Naujųjų metų įvedamas nacionalinis standartas pavadinimu „Skubus lavonų laidojimas karo ir taikos metu“. Dokumentas buvo publikuotas teisės duomenų bazėse, jame išsamiai dėstomi valdžios veiksmai organizuojant masinius laidojimus.

1962-ųjų spalio 16-ąją tarp SSRS ir JAV prasidėjo Karibų krizė, kurios metu pasaulis maksimaliai arti priartėjo prie Trečiojo pasaulinio karo pradžios ir masinio branduolinių užtaisų panaudojimo. Abi pusės nenorėjo nusileisti ir spaudė viena kitą ir tik paskutinę akimirką jų vadovai nusprendė švelninti padėtį. Tačiau įvykiai klostėsi itin įtemptai, o nuo branduolinio karo gelbėjo ir atsitiktinumas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo apie pasaulyje didėjančią branduolinio karo grėsmę. Kalbėdamas per savo metinę spaudos konferenciją Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į JAV ketinimus trauktis iš 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Pasak V. Putino, jeigu JAV dislokuos Europoje vidutinio nuotolio raketų, Rusija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių.

Pasak Rusijos diplomatijos vado, Vašingtonas rengia karines pratybas Europoje su tikslu parengti NATO šalis galimam taktinio branduolinio ginklo panaudojimui prieš Rusiją. Ženevoje viešinčio ministro teigimu amerikiečių kariai ruošia kolegas iš Europos šalių taktinio branduolinio ginklo panaudojimui Rusijoje. Jo teigimu, JAV nestrateginio arsenalo dislokavimas Europoje kertasi su branduolinio nusiginklavimo procesu.

 Vykdamas savaitei į Čilę ir Peru, popiežius Pranciškus pirmadienį prisipažino, kad jį gąsdina netyčia galinčio kilti branduolinio karo perspektyva. „Manau, esame prie pat jo slenksčio“, – sakė Pranciškus lėktuve jį lydintiems žurnalistams, paklaustas apie branduolinio karo grėsmę, kai Šiaurės KOrėja atlieka branduolinio ginklo bei balistinių raketų bandymus ir kai klaidingas pranešimas apie atskriejančią raketą sukėlė paniką JAV Havajų valstijoje.

Šiaurės Korėja atliks naują branduolinio ginklo bandymą tada, kai to reikės, pareiškė Šiaurės Korėjos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Kim In Renas. „Jis (bandymas) bus atliktas tada ir ten, kaip bus nuspręsta (kaip šalies valdžia nuspręs), – sakė jis. Šiaurės Korėjos atstovo žodžiais, Vašingtono perspėjimai kelia branduolinio karo grėsmę. „Menkai apgalvoti JAV veiksmai didina nestabilumą bei branduolinio karo pavojų“, – sakė Šiaurės Korėjos diplomatas.

Gyvenant pavojingais laikais, kai pasaulio sunaikinimo grėsmė gali tykoti čia pat už kampo, būtina žinoti vietas, kurios išgelbėtų nuo apokalipsės. Tokių vietų galima rasti nuo užšąlusios Islandijos žemės iki perpildyto pastatais Keiptauno. Branduolinis karas – vis dar išlikusi grėsmė. Įvykiai Sirijoje tik patvirtina, kad bet kada gali įsižiebti Šaltasis karas ir įtampa tarp priešiškų branduolinių galių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nemanantis, kad pasaulis artėja prie apokalipsės, bet perspėjo „draugus už vandenyno“ nesistengti primetinėti jėga savo pozicijos tarptautinėje arenoje. „Siekiant kiek įmanoma ilgiau pratęsti savo lyderystę negalima nieko žeminti, o mūsų draugų už vandenyno daugelis užsienio politikos elementų kaip tik yra susiję su savo pozicijų primetimu jėga.

„Krizė Ukrainoje sukūrė grėsmę santykiams tarp Rusijos ir Vakarų, taip pat ir branduoliniu klausimu“, – rašo „International New York Times“ buvęs JAV strateginio valdymo vadas Jamesas E. Cartwrightas ir buvęs Rusijos strateginės reikšmės raketinių pajėgų vadas Vladimiras Dvorkinas. Šiuo metu J. E. Cartwrightas – „Globalaus nulio“ (Global Zero Commission on Nuclear Risk Reduction) pirmininkas, o V. Dvorkinas – šios organizacijos narys.

Oksfordo universiteto mąstytojai sudarė sąrašą variantų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga. Gera naujiena ta, kad išvengsime zombių atakos ar Godzilos išpuolio. Blogos naujienos? Siūlome susipažinti. 1. Branduolinis karas Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, keletas šalių, įskaitant JAV ir Rusiją, turi didžiules tarpžemyninių raketų su vandenilinėmis bombomis atsargas.

 Pasak Jungtinių Valstijų pareigūnų, jų palydovai nerodo jokių ženklų, kad Šiaurės Korėja ruoštųsi naujam branduoliniam bandymui. Tačiau pastebi, kad yra užbaigtas rengti vienas papildomas tunelis, kuriame gali būti atliekami tokie veiksmai. Šiaurinėje šalies dalyje Pchenjanas per devynerius metus yra surengęs tris branduolinius bandymus ir yra pagrasinęs surengti ketvirtą, reaguodamas į Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje.

Mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, kuris atskleidė, kas ištiktų mūsų planetą, jeigu kiltų branduolinis karas. Pasaulinis badas, atšalimas, ozono sluoksnio nykimas… pasak mokslininkų, būtent tai užkluptų visus po branduolinio konflikto išlikusius Žemės gyventojus. Tikimasi, kad šis tyrimas ateityje atgrasys bet kurią tautą naudoti tokio tipo masinio naikinimo ginklus.

Britų pareigūnai per pratybas, kurių metu buvo modeliuojama branduolinio karo pradžia, buvo parengę emocingą kalbą karalienei Elizabeth II (Elzbietai II), rodo ketvirtadienį paskelbtos bylos, nors monarchė tų žodžių taip niekada neištarė ir tikriausiai jų niekada nė nematė.

Išslaptintame istoriniame JAV Nacionalinio saugumo agentūros veikale „Amerikietiška kriptologija Šaltojo karo metais“ 1982-1984 metų laikotarpis buvo pažymėtas kaip pavojingiausias Sovietų Sąjungos ir JAV priešpriešos taškas nuo Karibų krizės laikų.

Vašingtonas, balandžio 5 d. (AFP-BNS). Vašingtonui ir Pchenjanui jau kelias savaites keičiantis vis griežtesniais perspėjimais ir grasinimais, JAV politikos formuotojai tikisi neleisti šiai krizei peraugti į karą, tačiau išlaikyti tvirtą poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

Vašingtonas, balandžio 4 d. (AFP-BNS). Baltieji rūmai trečiadienį perspėjo Šiaurės Korėją liautis grasinus, kai izoliuota valstybė dramatiškai padidino įtampą savo karinga retorika, pareiškusi, kad patvirtino branduolinio smūgio prieš taikinius Jungtinėse Valstijose planus.

Andora, balandžio 2 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) antradienį pareiškė, kad Korėjos pusiasalyje įtampa per daug išaugo, ir perspėjo Pchenjaną atsisakyti branduolinių grasinimų. "Dabartinė krizė jau nuėjo per toli, - Ban Kimunas sakė per spaudos konferenciją Andoroje. - Viskas turėtų pradėti rimti, KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai) nėra reikalo konfrontuoti su tarptautine bendruomene.

JAV išslaptino nacionalinio saugumo archyvo dokumentus, kurie pirmą kartą leido susidaryti įspūdį apie tai, kaip Šaltojo karo metu amerikiečiai ruošėsi potencialiam branduoliniam karui su Sovietų Sąjunga. JAV prezidento Jimmy Carterio administracija devintajame dešimtmetyje ruošėsi išgyventi ir nugalėti, praneša newsru.com. Prezidento 59-oji direktyva, kurią 1980 metais pasirašė J. Carteris, buvo vienas iš prieštaringiausių Šaltojo karo laikotarpio dokumentų.