Apie visa tai kalbame su Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininku Kęstučiu Glavecku.
Biudžeto ir finansų komitetas Seime nusprendė sumažinti planuotas kitų metų krašto apsaugos finansavimo išlaidas. Kodėl taip nuspręsta padaryti?
Buvo prabalsuota, kad būtų įterpta šiokia tokia korekcija. Prieš tai buvo siūlymas, kad krašto apsaugai yra skiriama 2,05 proc. BVP, Vyriausybės siūlymas buvo skirti 2,02 proc., o Seimas siūlė, kad išlaidos būtų pakoreguotos iki 2,01 proc. Pinigine išraiška tai būtų kažkur 16,5 mln. eurų.
Ketvirtadienį Seime Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio buvo klausta, ar nepritrūks pinigų, ar nebus nusižengta esamiems susitarimams, tai jis patvirtino, kad to nebus, kad pagrindiniai skaičiai yra išlaikyti. O kita dalis yra susijusi su tam tikrais skolinimosi limitais, kurie gali būti duoti Krašto apsaugos ministerijai, vykdant kitą programą tam pačiam dydyje.
Bet tas partijų susitarimas iki 2030-ųjų padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,5 proc. BVP tokiais tempais gali likti neįgyvendintas?
Aš manau, kad jeigu ekonomika augs ir nebus tų rizikų, kurios pasaulyje yra, tai aš tikrai manau, kad tas susitarimas bus įvykdytas.
Plačiau žiūrėkite „Dienos komentare“.
