„Metus laiko gyvename pandemijos sąlygomis. Visi turbūt laukėme, kada galėsime lengviau atsikvėpti, bet... Dabar turime tai, ką turime“, – naujienų portalui tv3.lt teigia profesorius R. Jurkevičius ir pažymi, kad plintant britiškajai atmainai reikės visiems susiimti.
„Jau trečią savaitę Kauno klinikos dalyvauja sekvenuojant viruso genomus. Ką tik, šiandien, visai neseniai, iš laboratorijos gauta žinutė, kad ištyrus 85 sėkmingai sekvenuotų genomų atvejų – 11 nustatyta vadinamoji britiška atmaina. Kol kas žinome tik tiek ir aiškinamės.
Situacija perduota Nacionalinei visuomenės sveikatos laboratorijai, kuri toliau turbūt susisieks su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Toliau tuos atvejus nagrinės, žiūrės kokia būklė ir taip toliau“, – sako Kauno klinikų direktorius.
Pasak direktoriaus, atliekant viruso sekoskaitą, laboratorija nežino pacientų istorijos ir jų būklės.
13 proc. iš tirtų atvejų nustatyta britiškoji atmaina
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorijoje per pastarąją savaitę buvo ištirti 96 ėminiai, 85 atvejai buvo sėkmingi, o iš jų šiandien 11-oje ėminių nustatyta šio viruso mutacija.
Trečiadienį paaiškėjo, kad 6 ėminiai su britiškąja koronaviruso atmaina „atkeliavo“ iš Vilkaviškio ligoninės, 4 – iš Kauno apskrities mobilaus punkto, o 1 – iš Marijampolės apskrities mobilaus punkto.
„Tai išeina 13 proc. (tirtų atvejų – aut. past.). {...} Matėme, kad praėjusią savaitę 8 proc. sekvenuotų atvejų Latvijoje buvo britiškasis variantas. Turbūt tik laiko klausimas buvo, kada tą rasime ir Lietuvoje“, – teigia Kauno klinikų direktorius.
Iš viso šiuo metu šalyje jau yra žinomų 12 atvejų, kai žmonės užsikrėtė britiškąja viruso atmaina. Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs.
Direktorius: „Suprantama, kodėl Vyriausybė neatlaisvina karantino“
LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius neatmeta, kad Lietuvoje plintanti britiškoji koronaviruso atmaina gali pakeisti tiek sergamumo situaciją, tiek karantino atlaisvinimų planus.
„Suprantama, kodėl Vyriausybė neatlaisvina karantino. Viena iš priežasčių – mes visi bijome to labiau plintančio britiškojo varianto.
Vilkaviškio ligoninėje 6 atvejai – tai iš esmės yra židinys. Mes suprantame, kad medikai visi yra vakcinuoti, tai tokių židinių kaip ir neturėtų būti, bet yra. Tai viena iš to priežasčių gali būti lengviau ir greičiau plintantis variantas.
Suprantama, jei tai yra lengviau plintantis virusas, reiškia, kad daugiau žmonių gali lengviau užsikrėsti. Jei daugiau suserga – tai kažkokia dalis iš jų patenka į ligonines, jų daugiau būna.
Todėl ligoninėje laikėme nemažus laisvų lovų rezervus, laisvų vietų intensyvioje terapijoje – tai dėl tos galimos britiškosios atmainos. Tai mes šiems atvejams esame pasirengę.
Karantino griežtos priemonės, manau, kad davė rezultatą ir stabdė šio viruso plitimą Lietuvoje“, – teigia profesorius R. Jurkevičius.
Artimiausiu metu tikisi rezultatų iš užsienio laboratorijos
Taip pat SAM praneša, kad šią savaitę iš viso tirta 284 ėminiai. Kauno klinikos jau ištyrė minėtuosius 96, dar 188 ėminius tiria referentinė „European Centre for Disease Prevention and Control“ laboratorija. Tikimasi iš šios užsienio laboratorijos rezultatų sulaukti artimiausiu metu.
Primename, kad siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų COVID-19 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai pradedami atlikti, pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą įrangą tyrimams atlikti.
Organizuoti ir koordinuoti plataus masto koronaviruso genomo sekoskaitos procesą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
Praėjusių metų gruodžio 19 dieną Jungtinės Karalystės pareigūnai patvirtino, kad nauja koronaviruso atmaina, aptikta šalyje, gali plisti sparčiau. Šios šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) teigimu, naujos atmainos virusas gali būti 70 proc. labiau užkrečiamas.
Sausį B. Johnsonas pranešė, jog esama „tam tikrų duomenų“, jog naujos atmainos koronavirusas yra ne vien užkrečiamesnis, bet ir lemia didesnį užsikrėtusiųjų mirtingumą.
