Kaip rašė BNS, minėta komisija nustatė, kad, pavesdamas Kauno kalėjimo inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, M. Kairys viršijo savo įgaliojimus, neužtikrino taupaus lėšų naudojimo, tarnyba dėl to patyrė 35,6 tūkst. eurų žalą.
„Dabar mes matome, kad ministras galimai toje tyrimo išvadoje galėjo būti suklaidintas, nes tikrai matome argumentus, kurie neatitinka tikrovės“, – ketvirtadienį BNS sakė M. Kairys.
„Tyrimo komisija, kuri buvo Teisingumo ministerijos, jos padarytos išvados, kurios remiasi prielaidomis arba nuomonės pateikimu, kuri niekuo nepagrįsta, – teigė jis, paklaustas, kas suklaidino ministrą. – Ir tikrai mes tokią išvadą skųsime teismui.“
M. Kairys taip pat neigė, kad dėl naujienų portalo „15min“ minimo Kalėjimų tarnybos kanclerės Ligitos Valalytės ryšio su verslininku Grantu Pažėra bendrovei „Revision“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti Kauno kalėjimo inventorizacijos konkursą.
„Be abejo, kad ne. (...) Viešojoje erdvėje yra nurodoma dabar kanclerės sąsaja su bendrovės vadovu, bet šitą aš galiu paneigti, nes procese ji buvo nusišalinusi nuo visų sprendimų“, – sakė Kalėjimų tarnybos vadovas.
Profsąjungos „Solidarumas“ cituojamame teisingumo viceministro Ričardo Pociaus laiške jai, informuodamas apie vidinio tyrimo išvadą, viceministras nurodo, kad, nepaisant kanclerės nusišalinimo, M. Kairys jai pavedė kontroliuoti inventorizacijos vykdymą.
Komisijos duomenimis, taip konkurse buvo sukurtos palankios sąlygos konkrečiai įmonei, neužtikrintas skaidrumas, o kanclerei kilęs interesų konfliktas nebuvo laiku nustatytas ir suvaldytas.
L. Valalytė „15min“ ketvirtadienio publikacijoje sakė nepalaikanti ryšių su buvusiu politiniu bendražygiu „Vieningame Kaune“ G. Pažėra ir nusišalinusi tik dėl galimo interesų konflikto regimybės.
M. Kairys taip pat pažymėjo, kad išorinės inventorizacijos Kauno kalėjime reikėjo, nes tai buvo „popierinis ir praktiškai daromas bet kaip“ procesas, kurio tarnyba pati savo resursais ir pajėgumais užtikrinti negalėjo.
„Kelerius metus net netvirtinome inventorizacijų, nes negalėjome įsitikinti, ar tas turtas yra ir ar jis teisingai apskaitytas. Todėl darėme rinkos tyrimą, žiūrėjome, kas Lietuvoje teikia tokias paslaugas, ieškojome tų įmonių viešojo pirkimo būdu. Ir visos procedūros buvo išlaikytos“, – aiškino Kalėjimų tarnybos vadovas.
Tyrimus sieja su sustabdytu Šiaulių kalėjimo konkursu
Pasak M. Kairio, Teisingumo ministerijos minimi vidiniai tyrimai pradėti dėl nesutampančios ministerijos ir Kalėjimų tarnybos pozicijos dėl Šiaulių kalėjimo statybos reikalingumo.
„Mes, kaip tai sričiai atstovaujanti institucija, sakėme, kad kalėjimas mums reikalingas, mes tuos įsipareigojimus turime. Po šito mūsų komentaro kilo pasipiktinimo banga iš ministerijos, kad mes pasakėme priešingą poziciją, negu buvo jų valia“, – sakė M. Kairys.
„Ir tada prasidėjo tyrimo komisijos ir atėjome iki šito momento, ką matome šiandien, nors jis (procesas – BNS) jau prasidėjęs kovo mėnesį“, – nurodė Kalėjimų tarnybos vadovas.
Teisingumo ministras Rimantas Mockus BNS anksčiau ketvirtadienį neigė, kad Kalbėjimų tarnybos vadovui siūlomas papeikimas susijęs su Šiaulių kalėjimo vystymo projektu, kurį birželį nurodė nutraukti Apeliacinis teismas.
Tuo metu teisingumo viceministras Ričardas Pocius žiniasklaidai komentavo, kad tyrimai pradėti gavus „gan rimtus signalus“ dėl Kalėjimų tarnybos turto ir finansų valdymo, o minėtas teismo sprendimas tapo lemiamu sprendžiant M. Kairiui siūlyti papeikimą.
„Galutinį tašką mūsų visuose neramumuose ir gilinimesi į tarnybos finansų ir turto valdymą padėjo Apeliacinio teismo sprendimas, kuris aiškiai pasakė, kad yra labai neracionaliai ir neskaidriai valdomas turtas ir finansai“, – sakė R. Pocius.
Kaip pavyzdį pateikia skundą dėl priedo kanclerei
Viceministras nurodė, kad skundų dėl Kalėjimų tarnybos vadovybės ministerija turi „labai daug“, bet jų skaičiaus neįvardijo.
R. Pocius taip pat atsisakė komentuoti dabar vykdomų patikrinimų turinį, nurodęs, kad apie tai kalbės tik po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Seimo Audito komiteto išvadų.
Pasak jo, ministerijoje vykdomi dar trys su Kalėjimų tarnybos turtu ir finansų valdymu susiję vidiniai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, įgaliojimų viršijimo bei pareigų neatlikimo ir „tai yra tik pradžia“.
Paklaustas, kuo skundžiasi profsąjungos, jis kaip pavyzdį pateikė M. Kairio tarnybos kanclerei skirtą 40 proc. atlyginimo priedą ir dviejų atlyginimų paskatinimą švenčių proga.
„Ar paprastame kalėjime, kur žmogus vargsta ir darbuojasi vos už 800 eurų ir rizikuoja netgi savo sveikata ir gyvybe, ir kaip jūs manote, tai yra normalu, ar ne? Tai yra visiškai nenormalu, ir profsąjungos netyli, ir teisingai daro. Ir mes tikrai reaguosime į tokius dalykus“, – žurnalistams kalbėjo R. Pocius.
L. Valalytė „15min“ pripažino gaunanti priedą, nes vykdanti daug funkcijų, ir teigė, kad priedus iš viso gauna apie pusė darbuotojų.
Kaip rašė BNS, Lietuvos apeliacinis teismas birželio pradžioje nusprendė, kad Kalėjimų tarnyba turi nutraukti Šiaulių rajone planuojamo beveik 57 mln. eurų vertės naujo kalėjimo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą.
Anot teismo, konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energinio naudingumo kriterijus, gali būti subjektyvus, neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo ir nėra pagrįstas ekonomine nauda, todėl yra neteisėtas.
Kalėjimų tarnyba tuomet neigė, kad konkurso sąlygos yra neteisėtos, ir tvirtino, kad Apeliacinis teismas išėjo už konkursą pralaimėjusios bendrovės skundo ribų.
„Mes, aišku, kreipėmės kasacijai, nes tikrai matome, kad netipinis sprendimas ir, vadovaujantis kitų įstaigų praktika, kurią mes nuolat procese žiūrėjom, matom, kad klausimų yra“, – ketvirtadienį sakė M. Kairys.
BNS skelbė, kad pagal konkurso sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime, Šiaulių rajone, turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kvadratinių metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.
Šio konkurso rezultatus apskundė visos jo nelaimėjusios bendrovės, nesutikusios su sprendimu laimėtoju pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.
„Laimėtojas bet kokiu atveju nesikeičia, jis yra, nes teismai dar nepasibaigę. Taip kad (konkursas – BNS) visai būtų nutrauktas, nėra, dar kol kas galioja“, – nurodė Kalėjimų tarnybos vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
