Gydytojai perspėja, kad su mitybos ir gyvensenos ypatumais susijusios suriebėjusių kepenų ligos vystosi pamažu, todėl iš pradžių žmogus simptomų nejaučia. Tačiau negydoma liga gali komplikuotis – išsivystyti cirozė ar net vėžys, kai išgelbėti žmogų jau gali būti sunku.
Kepenys – didžiulė organizmo laboratorija
VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoją gastroenterologė Gabrielė Milaknytė pasakojo, kad kepenys, vienas didžiausių mūsų organų, ne veltui pavadinamas „darboholiku“.
„Kepenys atlieka be galo daug funkcijų, keletas svarbiausių – tokių svarbių medžiagų kaip albuminas, krešėjimo faktorių sintetinimas. Kepenys yra atsakingos už hormonų sintezę ir tam tikrų hormonų balanso palaikymą, cukraus kiekio reguliavimą kraujyje, tulžies gamybą ir išsiskyrimą.
Kepenys dalyvauja virškinime, taip pat atlieka detoksikacijos funkciją. Dar yra daug kepenų funkcijų, bet šios yra svarbiausios ir pagrindinės, dėl to tai yra labiausiai apkraunamas mūsų organas, kurį reikėtų labai saugoti“, – nuotolinės transliacijos metu pabrėžė ji.
Tame pačiame skyriuje dirbanti gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė atkreipė dėmesį, kad kepenys ne tik dalyvauja virškinime, bet dalyvauja viso organizmo funkcionavime.
„Tai yra kaip didžiausia laboratorija. Nustojus joms veikti galime išgyventi tik kelias dienas, nėra net sukurtų dirbtinių kepenų, kurios galėtų mūsų gyvybę palaikyti ilgiau. Štai su dirbtiniu inkstu galima gyventi netrumpą laiką, net su dirbtine širdimi galime ilgiau laukti transplantacijos“, – kepenų reikšmę pabrėžė gydytoja.
Kodėl kepenys riebėja?
Paklaustos, kodėl taip nutinka, kad kepenys riebėja, gydytojos konstatavo, kad tą sąlygoja labai daug veiksnių – netaisyklinga mityba, per didelis alkoholio vartojimas, sėslumas.
„Dabar visi dirba prie kompiuterių, labai mažai laiko skiria fiziniam aktyvumui. Taip pat ir genetinė predispozicija ar gretutinės ligos gali lemti kepenų suriebėjimą. Tos ligos gali būti cukrinis diabetas, padidintas kraujospūdis, taip pat reikšmę turi nutukimas ir antsvoris. Net nedidelis antsvoris, atsiradęs pilvinio tipo nutukimas iškart didina kepenų suriebėjimo riziką“, – vardijo G. Milaknytė.
Pasak A. Buivydienės, dažniausiai, kad kažkas negerai su kepenimis, žmogus, pajaučia pavėluotai. Kita vertus, jei žinoma, kad šeimoje būta kepenų ligų, tėvai turėjo per didelį cholesterolį ar padidintą kraujospūdį, yra įvykusių insultų, infarktų, visada yra didesnė riziką ir būtina labiau prisižiūrėti gyvenseną.
Norint sužinoti, ar jau yra kažkokia bėda, ar turimas toks polinkis į kepenų riebėjimą, yra atliekami tyrimai – ultragarsinis kepenų tyrimas, kraujo tyrimai. Jie yra atliekami kreipiantis į šeimos gydytoją, tad pašnekovės patarė paprasčiausiai kasmet nepamiršti profilaktinio vizito.
„Geriau kartą per metus atvykti pasitikrinti prevenciškai, negu pasirodyti per vėlai. Šeimos gydytojas gali paskirti kepenų fermentų tyrimus, bendrą kraujo tyrimą ir nusiųsti pas specialistą pilvo organų echoskopijai. Taip pat svarbu išsitirti cholesterolį, pagal amžių dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų programoje. Labai svarbu, kad šeimos gydytojas pateiktų ir sveikos gyvensenos rekomendacijas – akcentuotų rūkymo metimą, alkoholio sumažinimą ar nutraukimą, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą“, – aiškino G. Milaknytė.
Diagnozuoja ir liekiems, sportuojantiems
Kaip atrodo tipinis pacientas, kuriam galėtų būti įtariamos kepenų suriebėjimo ligos?
„Dažniausiai tai vyresni nei 50 metų vyrai, moterys po menopauzės, vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi kardiovaskulinių ligų, serga diabetu, yra nutukę ar turi antsvorio. Pažiūrėjus į tokį žmogų jau galima numanyti, kad jam gali būti suriebėjusių kepenų liga.
Bet labai daug jaunimo, net vaikų, atrodo, turinčių nedidelį antsvorį ir kūno masės indeksą, kuris patenka į normos ribas, jau gali turėti kepenų suriebėjimą. Kaip minėta, ši būklė gali būti ir genetiškai nulemta“, – apibūdino G. Milaknytė.
Dažniausiai, kad kažkas negerai su kepenimis, žmogus, pajaučia pavėluotai.
A. Butvydienės pastebėjimu, diagnozavus kepenų suriebėjimą liekniems, sportuojantiems žmonėms, tenka dar labiau reikia atkreipti dėmesį į mitybą:
„Jei nutukusiems žmonėms turime labai paprastą rekomendaciją, kad reikia sumažinti kūno masę ir tą reikia padaryti gana drastiškais skaičiais – ne mažiau kaip 7 procentai nuo turimos kūno masės ir ją tokią išlaikyti. Kai žmogus yra lieknas, čia jau prireikia gydytojų dietologų pagalbos. Kartais prireikia ir vaistų, jei tai yra genetiškai paveldėtas lipidų apykaitos sutrikimas.“
Gyvenimo taisyklės, norint išvengti kepenų suriebėjimo
Paklausta, kaip gyventi, kad negrėstų kepenų ligos, gydytoja akcentavo, kad žmonės turėtų valgyti tik tada, kai yra alkani.
„Svarbu laikytis valgymo režimo, užkandžiavimas yra labai blogas įprotis. Tą ypač per kovido pandemiją pastebėjome – visi buvo namie, darbas iš namų, prieš kompiuterį, o šalia – visokie užkandukai. Tai valgyti turime tada, kai esame alkani.
Antras dalykas – reikia gerti pakankamai vandens, tai malšins ir perdėtą norą valgyti, jei nepamiršime jį nuolatos gurkšnoti. Jei stresuojame, reikia eiti ne prie šaldytuvo, o išeiti pasivaikščioti, išties turime skaičiuoti tuos žingsnelius“, – kalbėjo A. Buivydienė.
Pasak jos, nors grįžus iš darbų atrodo daug paprasčiau atsidaryti šaldytuvą ir atsisėsti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano, tačiau reikia visada pagalvoti apie tai, kad geriau apeiti vieną du ratus – tada ir galva pasidarys lengvesnė, ir nebe taip norėsime užkandžiauti.
„Su mityba šiandien labai sudėtinga – šiandienos civilizacijos sąlygomis turime daug perdirbtos mėsos, daug pusfabrikačių, labai paprasta negaminti maisto pačiam. Tad reikia pagalvoti, kad turime valgyti daugiau daržovių, visi tie saldūs kepiniai yra piramidės viršūnėje, vartojami retai, kai norima patenkinti kažkokį poreikį saldumui. Bet geriau rinktis kažkokias daržoves, vaisių taip pat nereikėtų valgyti kilogramais, nes ten irgi yra daug cukraus.
Sužinoję, kad yra suriebėjusios kepenys, turime laiko keisti gyvenseną, kad uždegimas nesivystytų toliau.
Svarbu streso nemalšinti vakariniu alkoholio, kad ir nedideliu jo kiekio vartojimu. Tas buitinis alkoholio vartojimas yra labai pavojingas, ypač jei turime genetinį polinkį metabolinio sindromo vystymuisi, tada užtenka ir mažesnio kiekio. Žmonės labai dažnai sako, kad geria tik gerus gėrimus, tai ir geri gėrimai yra perdirbami kepenyse. Jei bus per didelis jų kiekis, o dar turime polinkį vystytis steatozei, metaboliniam sindromui, riziką tik padidiname“, – A. Buivydienė.
Gydytojos akcentavo, kad labai svarbu be saiko nevartoti maisto papildų, vaistus vartoti tik taip, kaip medikai nurodė.
Gresia kepenų cirozė ar net vėžys
A. Buivydienė konstatavo, kad 30 proc. galima diagnozuoti kepenų suriebėjimą. Tačiau ne visada tai yra nuosprendis, kad bus tik blogiau.
„Suriebėjusios kepenys nereiškia, kad jos toliau staiga progresuos. Daliai turinčiųjų suriebėjusias kepenis vystosi taip vadinamas steatozinis hepatitas, tai yra riebalinis kepenų uždegimas. Tada daugėja randinio audinio, bet procesas yra labai ilgas, tai vystosi dešimtmečiais. Bet per 20–30 metų nieko nekeičiant iš tikrųjų yra rizika, kad tų randų gali būti tiek daug, kad ligą jau vadinsime kepenų ciroze.
Tai reiškia, kad mažėja dirbančių kepenų audinio ir daugėja randinio, neveiklaus audinio. Kuo jo daugiau, tuo didesnė rizika ir kepenų vėžiui išsivystyti, ypač jei dar šalia yra tokios metabolinio sindromo ligos kaip cukrinis diabetas. Todėl sužinoję, kad yra suriebėjusios kepenys, turime laiko keisti gyvenseną, kad uždegimas nesivystytų toliau. Procesas yra lėtas, kepenys yra draugiškos ta prasme, kad jei jų nežalojame, jos regeneruoja, atsistato ir dažnai procesas yra grįžtamas“, – procesą nupasakojo gastroenterologė.
Jei liga progresuoja, esant galutinės stadijos kepenų cirozei žmogus įtraukiamas į laukiančiųjų transplantacijos sąrašus. Kokia bebūtų suriebėjusių kepenų stadija, pašnekovė apgailestavo, kad medikamentinio gydymo šiandien nėra.
„Yra tik gyvenimo būdo keitimas, jis yra įrodytas tyrimais, net esant kepenų cirozei nėra kitų rekomendacijų. Tik esant kepenų cirozei, tokį pacientą stebi gydytojai gastroenterologai, tą darome dėl didesnės kepenų vėžio išsivystymo rizikos ir vertinant laiką, kada žmogų reikia įtraukti į laukiančiųjų transplantacijos sąrašą.
Šiaip suriebėjusios kepenys yra rodiklis, kad turime gyventi budriau, žiūrėti, ką valgome ir gydyti gretutines ligas – cukrinį diabetą, dislipidemiją, tai yra tvarkingai gerti statinus“, – aiškino A. Buivydienė.
