Kompanija spalio 31 dieną paskelbtame pranešime, skirtame generalinei prokuratūrai, rašo, kad prokurorai turėtų ištirti „galimą faktą, kad gubernatorius Aleksandras Beglovas įkūrė organizuotą nusikalstamą grupę Sankt Peterburgo teritorijoje, siekdamas grobstyti valstybės biudžetą ir taip praturtinti korumpuotus savo aplinkos valdininkus.“
Paprastai aršioje arenoje, kurioje susilieja Rusijos politika ir verslas, tokie kaltinimai yra gana dažnas reiškinys.
Tačiau verslininkas, stojęs prieš šį galingą išrinktą lyderį, yra Jevgenijus Prigožinas. Šį magnatą, susikrovusį didelius turtus iš maitinimo sutarčių su Kremliumi, išgarsino jam priklausanti žinomiausia Rusijos privati samdinių kovotojų kompanija „Vagner“ bei „trolių fabrikas“.
J. Prigožino ginčas su A. Beglovu prasidėjo dar prieš kelerius metus, tačiau pastarasis smūgis buvo suduotas J. Prigožinui vis dažniau atsiduriant Rusijos politikos dėmesio centre, ypač kai kalbama apie karą Ukrainoje.
J. Prigožinas yra tas asmuo, kuris itin aštriai kritikuoja Rusijos kariuomenės vadų strategiją, nedavusią jokių vaisių per aštuonis karo prieš Ukrainą mėnesius. Ir visai nesvarbu, kad šiuo metu Rusijoje draudžiama kritikuoti – arba „diskredituoti“ – ginkluotąsias pajėgas bei turėti ar valdyti privačias samdinių kompanijas.
„Gana akivaizdu, kad J. Prigožinas naudojasi palankia situacija savo viešam įvaizdžiui gerinti, – teigė Candace Rondeaux, Vašingtone įsikūrusios organizacijos „New America Foundation“ tyrėja ir 2019 m. ataskaitos „Decoding the Wagner Group“ autorė. – Jis yra tik oportunistas. Tai parodo jo karjera. Visa tai atskleidžia, kad bet kokia karą palaikanti veikla, galimai, yra apdovanojama.“
„Jis dabar yra aukščiausiame savo karjeros taške. Dabar jis yra savo politinės galios ir įtakos viršūnėje, – Radio Free Europe/Radio Liberty sakė ekspertė. – Šio karo etapo sukurtos aplinkybės leido jam pasinerti į jo, kaip pasaulinei taikai pavojų keliančios valstybės kapitono, vaidmenį.“
Andrejus Kolesnikovas, Rusijos politikos ekspertas ir vyresnysis mokslo darbuotojas Vašingtone įsikūrusioje organizacijoje „Carnegie Endowment for International Peace“, mato tam tikrą paralelę su Grigorijumi Rasputinu – paslaptingu vienuoliu, turėjusiu ypatingą įtaką paskutiniojo Rusijos caro šeimai antrajame praeito amžiaus dešimtmetyje.
„Atsižvelgiant į jo įtaką, bent jau viešojoje erdvėje, jis darosi panašus į Rasputiną Nikolajaus II rūmuose“, – „Current Times“ sakė A. Kolesnikovas, – todėl nestebina, kad kai kurie ekspertai mąsto, ar šis žmogus yra, sakykime, kitas kandidatas į prezidentus arba figūra, galinti patekti į aukščiausias politikos sferas, agresyviai atkertanti visiems, kurie prie jo prisiartina.“
„Aš pats valiau senus ginklus“
Nors J. Prigožino karjera prasidėjo vykdant restoranų ir maitinimo paslaugų veiklą jo gimtajame Sankt Peterbuge, finansinė sėkmė jį aplankė tik pradėjus sudarinėti sutartis dėl maisto tiekimo Kremliui. Žodį „Concord“ galima aptikti įvairiose su juo susijusių įmonių pavadinimuose.
Ir nors tikslią „Vagner“ kilmę gaubia paslaptis, Rusijos žurnalistai ir tyrėjai, tokie kaip C. Rondeaux, teigia, kad ši kompanija išsivystė iš privačių apsaugos kompanijų, valdomų buvusių Rusijos specialiųjų pajėgų karininkų, tinklo.
Šios grupės kariai kovojo Ukrainos Donbaso regione po to, kai 2014 m. čia kilo Rusijos išprovokuotas karas.
Kremliui 2015 m. nusprendus sustiprinti Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado režimą, kovojantį prieš sukilėlius, rusų samdiniai iš „Vagner“ pelnė beprotiško žiaurumo reputaciją. Ten jie teikė apsaugą diplomatams, saugojo naftos ir dujų saugyklas, apmokė vietines karines grupes. „Vagner“ samdiniai buvo pastebėti ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, kur jie dirbo deimantų ir kitų vertingų mineralų kasybos ir eksporto operacijose.
Rusijos žurnalistai „Vagner“ vadovu tuo metu įvardijo buvusį Rusijos karinės žvalgybos pareigūną Dmitrijų Utkiną, kuris 2016 m. dalyvavo iškilmingoje Kremliaus ceremonijoje.
Tai, kad „Vagner“ priklauso J. Prigožinui, ne vienerius metus buvo vieša paslaptis tiek Rusijoje, tiek už jos ribų, o šių metų rugsėjo mėnesį, jis patvirtino šias spėliones.
„Aš pats valiau senus ginklus. Aš pats tvarkiau neperšaunamas liemenes ir radau specialistus, kurie man padėtų“, – rugsėjo 26 dienos pranešime, kuriuo „Concord Management and Consulting“ pasidalino socialiniame tinkle „VK“, teigė J. Prigožinas. – 2014 m. gegužės 1 d. gimė patriotų grupė, kuri vėliau pasivadino „Vagner“.
Dar viena J. Prigožino finansuojama kompanija su neaiškiomis ištakomis yra Sankt Peterburge įsikūrusi Interneto tyrimų agentūra, vadinama „Rusijos trolių fabriku“. Šios įmonės specializacija yra netikrų „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų paskyrų kūrimas ir dezinformacijos bei propagandos skleidimas. Vėliau ši kompanija įsivėlė į sąmokslą, kai buvo įsikišta į 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
Po dvejų metų JAV didžioji prisiekusiųjų komisija pareiškė kaltinimus J. Prigožinui ir dar 12 rusų iš Interneto tyrimų agentūros. Pernai jis buvo įtrauktas į FTB ieškomų asmenų sąrašą.
Po prezidento Vladimiro Putino vasarį duoto įsakymo pradėti invaziją į Ukrainą, „Vagner“ samdiniai kovojo šalia įprastų Rusijos karinių pajėgų. „Vagner“ kovotojai atliko svarbią funkciją užimant Mariupolio uostamiestį ir Luhansko regione esantį Severodonecką, o dabar yra įsitraukę į besitęsiantį Bachmuto puolimą Donecko regione.
Vasarą, kai rusų progresas sulėtėjo, vis daugiau apie karą rašančių Rusijos tinklaraštininkų išreiškė savo nepasitenkinimą kariuomenės vadais ir Kremliaus nenoru šaukti visuotinę mobilizaciją arba bent jau į kovą išsiųsti daugiau vyrų.
J. Prigožinas rugsėjį pats apsiėmė surasti daugiau vyrų: susirašinėjimų tinkle „Telegram“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame jis vieno kaimo vietovės kalėjimo kaliniams žada ankstesnį paleidimą į laisvę, jeigu jie sutiks šešiems mėnesiams išvykti į Ukrainą.
Karo kritika pagarsėjo dar labiau, kai Ukrainos pajėgos atsikovojo teritorijas šiaurės rytų Charkivo regione ir pradėjo stumti Rusijos karius iš Chersono regiono pietuose.
Tarp aršiausių kritikų – J. Prigožinas ir vienvaldis Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas, kuris ragino eskaluoti karą ir atlikti didelius pakeitimus karinėje Rusijos vadovybėje.
„Išsiųskite visus tuos netikėlius basus, su automatais, į frontą“, – po Rusijos pajėgų atsitraukimo iš Charkivo paskelbtame jo kompanijos pranešime rašė J. Prigožinas.
Spalio 29 dieną generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas, kuris buvo išjuoktas rusams atsitraukus iš Charkivo, buvo pašalintas iš vadovybės.
Prieš tris savaites padriką vadovavimo Ukrainoje struktūrą sukrėtė V. Putino sprendimas paskirti naują karo vadą. Juo tapo generolas Sergejus Surovikinas. Vos perėmęs vadovavimą, jis negailestingai raketomis, sviediniais ir dronais apšaudė civilinius taikinius Ukrainoje.
S. Surovikinas, kurio paskyrimą J. Prigožinas ir kiti kariuomenės strategijos kritikai sutiko su džiaugsmu, prieš tai buvo vienas svarbiausių Rusijos vadų Sirijoje. Tuo metu kovos lauke aktyvią veiklą vykdė ir „Vagner“ grupė.
„S. Surovikinas atvėrė kelią J. Prigožinui tapti tuo, kuo jis yra šiandien“, – teigė C. Rondeaux.
Pagiežinga dvikova
J. Prigožino ginčas su A. Beglovu nėra naujas. Tikėtina, kad jis prasidėjo dar 2018 m., kai A. Beglovas buvo paskirtas Sankt Peterburgo gubernatoriumi, o po metų laimėjo rinkimus į šį postą. „Novaja Gazeta Europe“ skelbė, kad nesantaika galimai prasidėjo kilus nesutarimams dėl A. Beglovo rinkimų kampanijos finansavimo bei nekilnojamo turto plėtros Suomijos įlankoje.
J. Prigožinas taip pat prisidėjo prie vaizdo įrašų serijos, pašiepiančios A. Beglovą, kūrimo. Šiuose įrašuose galima išvysti ir populiarios pankroko grupės „Leningrad“ lyderį.
Kita su J. Prigožinu susijusi organizacija, save vadinanti veteranų teises palaikančia grupe, rugsėjį paragino Nacionalinį tyrimų komitetą ištirti, kaip Sankt Peterburgo pareigūnai vykdo mobilizacijos kampaniją, turinčią papildyti karių skaičių Ukrainoje. Grupė netgi subtiliai teigė, kad A. Beglovo giminaičiai bando išvengti karinės tarnybos.
Tačiau pastarojo užsipuolimo laikas yra dar palankesnis. „Novaja Gazeta Europe“ apibūdino jį kaip „akistatą“ ir „sensaciją“. Laikraštis „Petersburg Vestnik“ rašo, kad J. Prigožino populiarumas „sparčiai auga“.
Tą pačią dieną, kai J. Prigožinas ragino pradėti tyrimą, jis pranešė apie naujo verslo centro – „Vagner Center“ – Sankt Peterburge atidarymą.
Kylanti politinė žvaigždė?
Klausimas, ar J. Prigožinas sugebės savo augantį populiarumą transformuoti į politinę karjerą, išlieka neatsakytas. Tačiau, kaip sakė C. Rondeaux, „jeigu J. Prigožinas ir rastų kelią į politiką, jis vestų per Sankt Peterburgą. Tikrai ne per Maskvą ar kokią nors Uralo dalį.“
„Manau, kad jis tikisi būti apdovanotas. Jam nereikia pinigų. Dabar jam, tikriausiai, labiau patiktų gauti daugiau politinių dividendų ir įtakos“, – svarstė ekspertė.
„Jis bando įtvirtinti savo politinę galią. Naudojasi savo populiarumu ir ryšiais su „Vagner“, kad galėtų kritikuoti savo priešininkus elito rateliuose ir oficialiai įvirtintų savo galią“, – rašoma šią savaitę paskelbtoje Vašingtone įsikūrusios organizacijos „Institute for the Study of War“ ataskaitoje.
J. Prigožinas, su kuriuo Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistams susisiekti nepavyko, neseniai davė interviu „Petersburg Vestnik“, kurio metu buvo paklaustas apie politinius siekius.
„Kalbant apie išaugusį mano populiarumą, aš nesiekiu populiarumo, – atsakė verslininkas. – Mano užduotis yra atlikti savo pareigą tėvynei, o šiandien aš neplanuoju kurti jokių politinių partijų ar eiti į politiką.“
J. Prigožino politinė įtaka Kremliuje taip pat lieka neaiški. Jo karjerą atidžiai stebintys ekspertai pastebi, kad jis turi galingą užnugarį, Rusijoje vadinamą „stogu“. Tai leido jam auginti verslus ir dirbti kartu su Rusijos karinėmis struktūromis.
O jo kritika kariuomenės veiksmams Ukrainoje buvo teigiamai priimta Rusijos nacionalistų ir karininkų-saugumiečių rateliuose.
„The Washington Post“ pranešė, kad J. Prigožinas dėl karo eigos skundėsi ir pačiam V. Putinui. Pasak redakcijos, jo privatūs pokalbiai su V. Putinu buvo aptariami JAV žvalgybos pasitarimuose.
„Tarp jų gali kilti konfliktas, – „Current Time“ sakė A. Kolesnikovas. – J. Prigožinas akivaizdžiai trokšta galios. Jis yra labai stiprus ir dažnai žiaurus žmogus. Jis turi neigiamą velnio charizmą ir tam tikra prasme tokia charizma galėtų konkuruoti su V. Putino.“
„Tačiau dabar V. Putinui jo reikia būtent tokia forma. Jis duoda J. Prigožinui daugiau ir daugiau galių bei suteikia jam įvairias funkcijas“, – tikino A. Kolesnikovas.
