šeimos gydytojai

Daugiau nerimo varginamų bei pervargusių, geležies atsargų stokojančių, tačiau savo sveikatai ir labiau dėmesingų pacientų. Taip pirmuosius darbo didmiestyje įspūdžius po ne vienų metų, praleistų prižiūrint mažo miestelio gyventojus, apibūdina šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

Dar gegužės pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskelbė apie esą nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naujovę – siuntimą skubos tvarka. Pasirodo, kol kas realybėje tai prieinama nebus. Šeimos gydytojai gi nuogąstauja, kad gali būti lyg įsprausti tarp girnų – pacientai bandys spausti, kad jiems „reikia“ skubaus siuntimo, o medikai liks surištomis rankomis.

Šeimos gydytojų asociacija siūlo pratęsti nuo 2025-ųjų sausio turėsiantį įsigalioti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymą“. Praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtomis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisomis numatoma, jog nuo 2025 metų sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su jo sveikatos pažyma – šiai nustojus galioti bus stabdomas ir pažymėjimo galiojimas.

Kauno pacientams gerai pažįstamas ir mylimas šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas apgailestavo, kad medikai Lietuvoje šiandien yra paversti kažkokiais biurokratais, o gydymo procesas kiek nustumtas į šalį. Pasak jo, gydytojas ilgus metus mokosi ne tam, kad suvedinėtų duomenis į kompiuterį, bet užsiimtų tiesioginiu savo darbu.

Nuo šios savaitės supaprastinta patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus ir be siuntimo. Be to, kitoms paslaugoms gauti siuntimą galės išduoti ne tik ųšeimos gydytojas. Kaip antradienį pranešė ministerija, siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad mažindama administracinę naštą gydytojams pratęsė siuntimų galiojimo laiką, suteikė daugiau įgaliojimų slaugytojams, supaprastino pacientų stebėjimo bei neįgalumo nustatymo ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką, atsisakė perteklinių dokumentų, pažymų ir siuntimų. Šios ir kitos priemonės leis gydytojams daugiau laiko skirti ne dokumentų pildymui, o pacientų apžiūrai ir konsultavimui.

Šeimos medicinos stiprinimas – vienas iš prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikslų. Siekiant didinti kokybiškų ir inovatyvių šeimos medicinos paslaugų prieinamumą, mažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą, plečiama šeimos gydytojo komanda.

Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, gydymo įstaigos pastebi, kad mokinių tėvai vėl kreipiasi į gydytojus dėl pažymų praleistoms pamokoms pateisinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tokios pažymos nebeišduodamos nuo 2019 m., o patvirtinimą, kad lankėsi pas gydytoją, pacientai gali rasti savo E. sveikatos paskyroje.

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma pranešime, slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Jau po kelių metų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose galutinai nebeliks vaikų ligų gydytojų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad to link eita jau ne vieną dešimtmetį ir vaikų gydytojai nebus palikti „už borto“. Patys pediatrai gi su apmaudu konstatuoja, kad jau dabar dėl dirbtinai daromos reformos ieškant vaikų gydytojo kitą kartą tenka pervažiuoti pusę Lietuvos.   Nuo 2027 m. pirminėje grandyje nebeliks pediatrų – toks yra SAM planas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar prieš kurį laiką savo planais pribloškusi šeimos gydytojus, panašu, toliau laikosi savo – mažiau nei 1200 pacientų turinčios šeimos klinikos ar gydytojų kabinetai finansavimo negaus. Pagrindinis ministerijos argumentas – reikia kelti kokybės kartelę. Medikai gi atkerta, kad tai – nuosprendis mažoms įstaigoms, o dėl to kentės pacientai.

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasidalino dar neregėta naujove – siuntimai pas gydytojus specialistus galios tris kartus ilgiau, tai yra net 6 mėnesius. Šeimos gydytojai neprieštarauja, kad žinia gera ir dalies bereikalingų pacientų srautą pavyks sumažinti. Vis tik kartu konstatuojama, kad tokia iniciatyva nėra raktas nuo visų ligų, tad vien dėl to eilės vargu ar reikšmingai sumažės. SAM neseniai paskelbė apie pokyčius išrašant siuntimus specialistams.

Šią savaitę šeimos gydytojų bendruomenėje kilo didžiulis sujudimas po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė derinimui Vyriausybės nutarimą. Jame numatyti pokyčiai paliko gydytojus be žado – juodu ant balto perskaitė, kad teks dirbti naktimis, o 1200 pacientų neturinčioms mažoms šeimos medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms teks užsidaryti.

Nors šeimos gydytojai jau dabar negaili skundų valdininkams dėl per didelės biurokratizmo naštos, stringančios e.sveikatos ir kitų sistemos bėdų, dar tik ruošiami pokyčiai juos pribloškė. Medikai žodžio kišenėje neieško – įspėja, kad po tokių pakeitimų be gydytojo šalia namų likę pasipiktinę pacientai tiesiog sulips į ministeriją pro langus. Arūnas Dulkys gi pažadėjo, kad grąžins dokumentą persvarstyti.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Po Covid-19 pandemijos Lietuvos gyventojų galimybės patekti pas šeimos gydytojus pagerėjo, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis remiasi iš Valstybinių ligonių kasų gautais statistiniais duomenimis.    „Jus gal nustebinsiu, nes ir pats nustebau, nes kai kalbame, kad yra tokios eilės, kokių niekada nebuvo ir taip toliau, tai aš paprašiau Valstybinės ligonių kasos duomenų, kokie buvo duomenys iki pandemijos.

Šiemet bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant paslaugas, perskirstomas jiems tenkantis darbo krūvis. Pacientų taip pat laukia pokyčiai – prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius ir gyvenamoji vieta. Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tai numatyta ministro pasirašytame įsakymo projekte, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros iki 2025 metų veiksmų plano redakcija.

Sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis augant kaip ant mielių, gydytojai priversti suktis kaip voverės rate. Kone pusę priimamų pacientų per dieną sudaro ekstriniai ligoniai, kuriems dažnu atveju reikia ir nedarbingumo. Pasak medikų, tai neretai tėra vienas formalumas, tačiau reikalauja papildomo biurokratizmo.

Fizinio aktyvumo stoka – problema didelė, vargu, kas tam prieštarautų. Medikai skatina gyventojus daugiau judėti, mat tai gali tiesiogiai paveikti ir jau turimų ligų būklę. Vis tik naujas valdininkų užmojis sulaukė kritiškos šeimos gydytojų reakcijos. Socialiniame tinkle gydytojai dalinasi nuo 2024 m. įsigaliosiančiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo numatyta skatinti pacientų fizinį aktyvumą. Tam įvertinti yra paruoštas specialus fizinio aktyvumo vertinimo kelių puslapių klausimynas.

Daugiau kaip 20 metų šeimos gydytoju Kaune dirbantis Giedrius Tytmonas įsitikinęs, kad gydyti žmones yra Dievo dovana ir kas tą moka daryti, yra didelė vertybė. Nors gydytojas kaip didžiausią peilį peikia per didelį biurokratizmą sistemoje, itin solidžiais pasiūlymais išvažiuoti dirbti svetur nesusigundė. Pacientų atsiginti negalintis gydytojas gana kuklus. Sako, kad gydo paprastai, nors ir neprastai.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai viešai sudrausmino šeimos gydytojus, kad jie vengtų perteklinių konsultacijų ir vieno vizito metu išklausytų kuo daugiau paciento sveikatos problemų. Gydytojus tokie pareiškimai suglumino – panašu, kad valdininkai visiškai nesuvokia, kaip atrodo mediko darbo kasdienybė. Pacientai gi skundžiasi, kad kokiu sveikatos klausimu į gydytoją besikreiptų, jis vos pakelia akis nuo kompiuterio ir esą net neįsiklauso į nusiskundimus.

Nors gyventojai nepaliaujamai raginami vos pajutus kokius negalavimus apsilankyti pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą, iškart atlikti visus reikiamus tyrimus gali pavykti ne taip greitai. Jei pacientas nesiryžta už paslaugą susimokėti pats, gali tekti stoti į ilgą eilę konsultacijai pas specialistą.

Startuoja nauja edukacinė kampanija „Būk savo sveikatos dirigentas“ – Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga tokiu būdu kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, dalyvaujant prevencinėse sveikatos patikros programose. „Dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje daugelį metų išlieka širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos.

Susirgote eiliniu peršalimu ar kitaip šiek tiek negaluojate? Gerai, jei darbdavys supratingas ir leidžia kelias dienas neateiti į darbą. Visgi kiek kitaip viskas atrodo, jei net ir dėl lengvo susirgimo žmogui pasakoma bet kuriuo atveju kreiptis į šeimos gydytoją. Savo ruožtu patys šeimos gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei atsirastų oficiali sistema, kai kelias nedarbingumo dienas įteisintų darbdavys, tai leistų daug ką išspręsti. Pažymima, kad dėl to galėtų sumažėti ir eilės pas gydytojus.

Kylantys susirgimų COVID-19 skaičiai, specialistų teigimu, neturėtų taip gąsdinti, mat kol kas nepastebima, kad nauji omikrono variantai nulemtų sunkesnes ligos formas ar mirtis. Visgi šeimos gydytojai susiduria su kita realybe ir sako, kad pacientams kyla daug neaiškumų, ar būtina sergant atvykti į polikliniką. Be to, daug patogiau būtų grįžti į nedarbingumo išdavimus nuotoliniu būdu.

Praėjusią savaitę Seimas nedidele balsų persvara priėmė ilgai diskutuotą sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Vis tik šeimos gydytojų ir opozicijos neįtikina ministerijos pažadai, kad paslaugų prieinamumas gyventojams pagerės. Patys pacientai gi konstatuoja, kad jau dabar sistemoje vyrauja visiškas chaosas ir žmonės tik bus dar labiau stumiami rinktis privačią mediciną.

Stoję prieš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reformos traukinį, šeimos gydytojai buvo nublokšti – Seimas neįsiklausė į šeimos gydytojų argumentus, atmetė siūlytus kompromisus ir priėmė sprendimą suvaržyti nepriklausomai dirbančių šeimos gydytojų centrų galimybę patiems priimti geriausius sprendimus dėl savo pacientų. „Griuvo kelis dešimtmečius nuosekliai kurta ir stiprinta nepriklausoma šeimos medicinos sistema.

Seimui rengiantis paskutiniam balsavimui dėl Vyriausybės skubinamos sveikatos priežiūros reformos, opoziciniai socialdemokratai ketina iki galo ginti gydytojų argumentus, teikdami pluoštą susijusių pataisų. Jau šiandien, ketvirtadienį, Seimo nariai turės galutinai apsispręsti dėl Vyriausybės teikiamų projektų, kuriais įgyvendinama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Ypač didelį susirūpinimą socialdemokratams kelia Nacionalinio vėžio instituto (NVI), jo klinikos likimas.

Susivienijusioms šeimos gydytojų organizacijoms nepavyksta sustabdyti įsibėgėjusio sveikatos įstaigų reformos buldozerio – šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė šeimos gydytojų pasiūlymus įstatymų projektams, kuriais buvo siekiama sušvelninti būsimos reformos poveikį šeimos medicinos įstaigoms ir pacientams, tačiau į esminius šeimos gydytojų pasiūlymus neatsižvelgė. Galutinis balsavimas Seime dėl sveikatos įstaigų pertvarkos planuojamas jau šį ketvirtadienį.

Dar birželio 23 d. Seimui po svarstymo balsų dauguma pritarus teisės aktų paketui, klojančiam pamatus sveikatos įstaigų pertvarkai, liko tik paskutinis balsavimas. Visgi šeimos gydytojai netyla, kad ši reforma tik parblokš dešimtmečiais atgal.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą planuojama daugiau lėšų skirti šeimos gydytojų komandoms, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kiekvienais metais numatyta skirti papildomų lėšų tam, kad į šeimos gydytojo komandą būtų galima įdarbinti vis daugiau specialistų. Tai leis palengvinti šeimos gydytojams tenkančią naštą, nes tam tikras jų atsakomybes galės perimti kiti komandos nariai“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Ketvirtadienį šeimos gydytojai sostinėje susibūrė į solidarumo akciją „Herojai baltais chalatais“. Taip jie susirinko išreikšti savo nuogąstavimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stumiamos sveikatos įstaigų reformos. Organizatorių teigimu, akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams gydytojai siunčia per simboliką. Kudirkos aikštėje į širdies formą išsirikiavusių medikų rankos priekyje surištos raudonu raiščiu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeimos gydytojų baimes dėl sveikatos sistemos reformos vadina nepagrįstomis. „Tie nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo ministras. Taip jis reagavo į dalies šeimos gydytojų kritiką šiuo metu vykdomai reformai – Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios sveikatos centrų, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus, steigimą.

Šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės. Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.

Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.  Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.

Seime toliau stumiant sveikatos įstaigų pertvarką dalis ligoninių ir medikų bendruomenės priešinasi tam. Jie ruošiamas permainas prilygina diversijai ir yra įsitikinę, kad reforma nublokš dešimtmečiais atgal. Tai, jų manymu, nei atneš geresnę paslaugų kokybę, nei sutrumpins eilės, kaip nepaliauja kartoti ministerija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.

Dėl milžiniško sergančiųjų COVID-19 pacientų srauto teigiantys dabar esantys kaip fronte šeimos gydytojai piktinasi, kad neveikiančios sistemos tik dar papildomai apsunkina darbą. Jei pykčio strėlės skrieja ne trinkančios e.sveikatos, tai neveikiančios „Sodros“ sistemos link. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar praėjusią savaitę dėl „Sodros“ sistemos sutrikimo gydytojai negalėjo išduoti nedarbingumo lapelių.

Omikron bangai vis dar augant ne tik stebina eilių prie mobiliųjų testavimo punktų ilgis, bet ir liejasi šeimos gydytojų apmaudas dėl neslopstančio pacientų antplūdžio. Dėl to daliai gyventojų planinių paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba rizikuoti būti konsultuojamam ant perdegimo ribos balansuojančio specialisto.

Prasidėjus metams susirgimų COVID-19 skaičiams šoktelėjus ir virš 3 tūkstančių, milžinišką pacientų antplūdį pajuto ir šeimos gydytojai. Jie ragina nesistebėti, jei dėl to išaugs eilės ir kitiems pacientams teks palaukti. Pažymima, kad tai gali nutikti ir patiems medikams tekus izoliuotis dėl ligos. Be to, gydytojai kartu stebisi, kodėl iki šiol nėra sistemos, kuri padėtų dalį biurokratijos nuimti nuo jų pečių.

Nuosekliai vykdant vakcinacijos vietų plėtrą, jau nuo sausio 17 dienos operacijų vadovo sprendimu visos viešosios ir privačios gydymo įstaigos, teikiančios šeimos medicinos paslaugas, įpareigojamos užtikrinti gyventojų skiepijimą COVID-19 vakcina. Tai padės užtikrinti sėkmingą vakcinacijos proceso tęstinumą ir geresnį vakcinų prieinamumą kiekvienam šalies gyventojui. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklauso 415 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų, teikiančių šeimos medicinos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties. Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio.

Dar vasarą Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šeimos gydytojai už kiekvieną paskiepytą nuo koronaviruso pacientą gaus papildomus pinigus. 5, 15 ar net 30 eurų už vieną pacientą – tokios sumos buvo žadamos, tokias sumas, padaugintas iš paskiepytų pacientų skaičiaus, šeimos gydytojai turėjo gauti papildomai kiekvieną mėnesį. Praėjo jau kone pusmetis po šios žinios paskelbimo, bet Kėdainių medikai dar nėra gavę nei vieno papildomo cento.