Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.
Kai mes kalbame apie atstumą, nuo Baltarusijos iki Vilniaus 34 km, tai kiek čia mes laiko turime? Jeigu pamatytume tokį atskrendantį kažkokį objektą, čia minučių klausimas ar kiek?
L. Andriukaitis: Dešimčių minučių klausimas, reikėtų paskaičiuoti. Tie dronai „Gerbera“, „Geran“ skrenda 180 iki 200 km per valandą greičiu. Tikėtina, kad mes juos pamatytumėm jau Baltarusijos teritorijoje, priklausomai nuo aukščio.
Na, bet mes tos prabangos, kaip galbūt Kyjivo gyventojai neturime, nes esame labai arti sienos ir tikėtina, kad naikintuvai, kylantys iš Šiaulių, nėra tas variantas pats efektyviausias, turbūt gali būti kitų.
Bet jeigu, vėlgi, jeigu yra tinkamos matymo priemonės ir nereikia vien vizualiai matyti to drono, galbūt galima kažkokius sprendimus priimti ir anksčiau. Tai čia klausimas yra tų sistemų, kuriomis mes įgaliname mūsų kariuomenę ir kitas pajėgas matyti dronus ir kitas grėsmes.
Gyventojams kyla klausimų ir yra neaišku, kaip tas dronas, jeigu jis skrido iš Ukrainos, tai jis praskrido turbūt visą Baltarusiją, tai kodėl Baltarusijoje jo nenumušė? Ar Baltarusija leidžia virš savęs skraidyti?
L. Kasčiūnas: Aš negaliu sakyti, kad nebandė Baltarusijoje, nes tai nėra lengva užduotis. Baltarusijos kariuomenė irgi nėra tokia puikiai technologiškai sofistikuota kariuomenė, kuri galėtų taip puikiai kovoti, efektyviai kovoti su tokiais su tokiais iššūkiais.
Bet tikrai galiu pasakyti, kad jie bando, nes tai grėsmė ir jiems. Ar į Minską, ar kažkur, gi matėme ir Minske vieną kartą nukrito, jie paskelbė, kad ten numušė, atrodo, kad ten ir jis pats nukrito. Žodžiu, čia propagandiniai dalykai.
Tai yra tų sėkmės istorijų, bet labai nedaug, ta prasme, nėra taip, kad ten, aš manau, procentas pataikymo, mano Baltarusijos, aš nenoriu čia dabar taip išvedinėti, bet manau, 10 proc. geriausiu atveju.
O tai čia dėl to, kad visiems sunku į dronus pataikyti ar dėl to, kad baltarusiai šiaip nemoka pataikyti?
L. Kasčiūnas: Aš manau, kad pirmiausia baltarusiai nemoka pataikyti į dronus, bet ir visiems sunku.
Kai mes kalbame apie tą aukštį, kuriame galima pastebėti tuos skraidančius objektus ir kada jie jau tampa nematomi? Kiek čia kalbame apie tuos metrus nuo žemės, kai jis jau pasislepia ir sunku, pavyzdžiui, Lietuvoje matyti?
L. Andriukaitis: Vėlgi, neoperuoju duomenimis, kokius tiksliai radarus turime Lietuvoje. Čia turbūt geriau atsakytų ponas Kasčiūnas, bet vėlgi, turbūt tie tradicinių oro grėsmių radarai operuoja daugiau kilometrų aukščiais, o tie mažesnių grėsmių, kaip dronai, šimtais metrų.
Tai, mano žiniomis, tokių priemonių šiuo metu nelabai turime, bet norėjau dar sureaguoti ir trumpai pasakyti, kad į šitą problemą galima irgi pažiūrėti ganėtinai kūrybiškai. Teko būti irgi Ukrainoje karo metu, ir vienas iš dalykų, prie kurio ukrainiečiai dirbo, ypatingai Kyjivo mieste, buvo dabartinių mikrofonų mieste esančių įdarbinimas, tam, kad atpažinti tas grėsmes.
Vėlgi, kaip jiems tą pavyko iki galo įvykdyti šiuo metu negaliu pakomentuoti, nes jau tuo metu nebebuvau, bet pačioje pradžioje, žinau, kad tie darbai buvo vykdomi. Na, ir toks paprasčiausias pavyzdys, jeigu žinome, kad mieste yra kameros prie sankryžų ir jose yra mikrofonai, juos techniškai galima būtų įveiklinti, atpažinti tam tikrų diapazonų garsus ir tokiu būdu atpažinti trajektorijas.
Kaip radarai gaunasi tarsi tokie?
L. Andriukaitis: Toks, pigesnis sprendimas. Tai tokių pagalvojimų iš dėžės tikrai galima priklausyti ir vėlgi, su kolegomis esame kalbėję, kad galima galbūt būtų netgi padaryti kažkokią tai pilietinę iniciatyvą, kuomet jeigu žinome, kokių radarų, mikrofonų reikia, kurie yra civiliškai prieinami, galbūt galima būtų surengti akciją, kad kiekvienas ant savo namo išsikelia ir prijungia prie bendro tinklo ir, tarkime, stebi, tokiu bendru „crowdfunding“ principu oro erdvę.
Čia tokia gal pusiau linksma mintis, bet manau, joje yra tam tikros tiesos, apie kurią galima būtų pagalvoti.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jau geriau Amerikai mokesčiu mokėti, tai nors suinvestuos ir neišvoks pinigų bei galbūt, sakau galbūt mus gins.
Baisu kas pas mus darosi
Jei visi sužinotų tiesą, tai nežinau kas būtų
Vagių valdžia, vagių šalis, turbūt net ir vagių tauta, nežinau kaip išsireikšti
Tiesiog prakeikti tokią demokratiją, ir tiek, turbūt . . .
