Apie privalomą galimybių pasą prieš žengiant studentams į auditorijas trečiadienį bus svarstoma ir Vyriausybės posėdyje. Antradienį Vidaus reikalų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo iš dalies keičiami anksčiau skelbti būsimi ribojimai, įsigaliosiantys nuo rugsėjo 13 d.
Patobulintas nutarimas turėtų būti priimtas trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Pačiu nutarimu nustatoma, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos būtų kontaktiniu būdu galimos tik turint galimybių pasą.
Gali prašyti Galimybių paso
Vilniaus universitetas (VU) naujiems mokslo metams jau yra pasiruošęs. Vis dėlto, kaip sako universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, visiško aiškumo dar nėra. Neapibrėžta pandeminė situacija ir neaišku, kokius sprendimus ateityje gali priimti Vyriausybė.
„Apribojimai ar sąlygos, kuriomis galima veikti, yra kintančios. Aišku, mes orientuojamės į tai, kokios sąlygos yra dabar ir planuojame, kad jos išliks nuo rugsėjo 1 d. Mes irgi pagrindinių studijų būdu laikysime gyvo kontakto studijas, ruošiamės gyvo kontakto užsiėmimams su tam tikrais hibridinio mokymo elementais“, – tv3.lt pasakoja V. Jaskūnas.
Kontaktiniu būdu vykstančiuose užsiėmimuose galės dalyvauti tik galimybių paso reikalavimus atitinkantys VU studentai. Todėl universitetas nusprendė suteikti galimybę galimybių paso neturintiems studentams dalyvauti užsiėmimuose nuotoliniu būdu.
Kol kas nėra nuspręsta, ar ir pasiskiepiję studentai galės užsiėmimuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Sprendimą šiuo klausimu universitetas žada artimiausiu metu.
„Iš karto informuojame studentus, kad gyvo kontakto būdu vykstantys užsiėmimai ir nuotolinis (ugdymas – aut. past.) nėra tas pats. Kitaip sakant, galimybė sinchroniškai jungtis prie realiu laiku vykstančio užsiėmimo negarantuoja visiškai tų pačių studijavimo sąlygų.
Kita vertus, bent jau kol kas mūsų darbiniame susitarime yra sutarta, kad atsiskaitymai arba tie užsiėmimai, kurie reikalauja gyvo dalyvavimo, pavyzdžiui, laboratoriniai užsiėmimai, jie būtų privalomi ir tie, kurie nėra pasiskiepiję, jei bus galimybė, turėtų ateiti sutartu laiku ir turėti neigiamą testo rezultatą, kad galėtų dalyvauti“, – komentuoja V. Jaskūnas.
Kol kas universitetas nėra patvirtinęs tvarkos, kaip galimybių pasai būtų tikrinami. Šiuo metu yra sutarta tai, kad studijos gyvo kontakto principu yra galimos tiems, kurie atitinka galimybių paso reikalavimus.
Vis dėlto universitetas pastebi, kad vienos studijų programos reikalauja daugiau kontakto už kitas. Jei medicinos studentams gyvo kontakto reikia labiau, jis nebūtinai yra reikalingas, tarkime, humanitarinių krypčių mokslus kremtantiems studentams.
„Skirtingos studijos turi skirtingus studijų proceso reikalavimus. Humanitariniai, socialiniai mokslai, jei ne iš esmės, tai jų studijų procesas gana stipriai skiriasi nuo eksperimentinių mokslų studijų proceso.
Ten, kur reikalingi laboratoriniai užsiėmimai, jie gali būti atliekami tik laboratorijose. Ten, kur medicinos studijose reikalaujama kontakto su pacientais, niekas to negali pakeisti. Yra tam tikros studijų formos, kurias galime kokybiškai pakeisti, perkelti į nuotolį ir pasiekti iš esmės panašius ar panašius studijų rezultatus, bet toli gražu ne visose studijose“, – sako V. Jaskūnas.
Skiriasi ir skirtingų studijų krypčių studentų nuomonės. Pasak V. Jaskūno, tie, kurių studijų procese yra atliekami laboratoriniai darbai ar eksperimentai, yra labiau linkę palaikyti kontaktinio ugdymo idėją. Tačiau yra ir studentų, kurie toliau mokytis norėtų nuotoliniu būdu.
Todėl, kaip sako VU studijų prorektorius, kai kurie užsiėmimai išties galėtų vykti nuotoliniu būdu.
„Nuotolinio mokymosi patirtis niekur neišnyks. Jeigu lyginame, ką manome, kad turėsime ateinančiais mokslo metais, jeigu bus kontaktas leidžiamas, nuotolinio mokymo apimtys bus daug didesnės nei kad buvo iki pandeminės situacijos, prieš dvejus metus“, – teigia V. Jaskūnas.
Ateityje siūlytų mišrų ugdymo būdą
Intensyviai besiruošiantis naujiems mokslo metams sako ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas („Vilnius Tech“). Pasak universiteto komunikacijos direktorės Ilmos Cikanaitės, ruošiamasi įvairiose srityse – priimami studentai, ruošiami bendrabučiai, auditorijos bei infrastruktūra.
„Labai laukiame, tikimės gyvų paskaitų, gyvo mokymosi proceso. Kol kas suplanuota, kad visas mokymosi procesas vyks gyvai, bent bakalauro, pirmos pakopos studijos – gyvai tiek paskaitos, tiek laboratoriniai ir praktikų užsiėmimai.
Antros pakopos, tai yra magistro, studijų studentams galima bus ir mišriuoju būdu, planuojame įvairesnį būdą“, – tv3.lt komentuoja I. Cikanaitė.
„Vilnius tech“ atstovė teigia, kad universitetas sulaukia daug užklausų iš būsimųjų studentų. Jie domisi, kokiu būdu vyks studijos, o nuo to ir esą priklauso, ar studijuoti jie iš viso eis.
„Matosi, kad tai moksleiviams yra labai aktualu, nes jie yra pavargę nuo mokslo nuotoliu ir gal dėl to galvoja nesirinkti dabar studijuoti, bet mes bandome padaryti sąlygas, kad kuo daugiau studijų vyktų gyvai“, – sako I. Cikanaitė.
Nors universitetas planuoja studijas vykdyti kontaktiniu būdu, I. Cikanaitė pripažįsta, kad situacija gali keistis. Tai priklausys nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei SAM nurodymų.
„Jaučiame didelį poreikį tiek iš esamų studentų, tiek iš būsimų. Sudarome visas sąlygas studijų kokybei, kad ji būtų kuo kokybiškesnė nuotoliu, bet yra praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai. Praktinė dalis yra svarbi, tai net jei bus taip, kad reikės nuotoliu didžiąją dalį studijų vykdyti, stengsimės, kad praktiniai ar laboratoriniai užsiėmimai vyktų gyvai“, – sako I. Cikanaitė.
Kol kas buvo planuojama, kad galimybių paso „Vilnius tech“ studentams pateikti nereikės. Bet I. Cikanaitė sako, kad universitetas siekia studentus paskatinti vakcinuotis sąmoningai.
„Laukiame rugpjūčio vidurio, kokia bus situacija. Aišku, tada bus priimti sprendimai. Labiausiai norėtume, kad žmonės patys skiepytųsi sąmoningai“, – sako I. Cikanaitė.
Universitetas sako girdintis įvairių studentų atsiliepimų dėl nuotolinio ugdymo. I. Cikanaitės nuomone, ateityje reikėtų galvoti apie mišrų studijų mokymąsi.
„Yra kai kurios paskaitos ar kai kurie užsiėmimai, kur būtina dalyvauti – laboratoriniai ir praktikų užsiėmimai, bet manau, kad visame pasaulyje taip vyksta, jog gali prisijungti iš kitos vietos ir pilnai išklausyti studijų paskaitą, kurioje nebūtinas aktyvus įsitraukimas. Sąmoningumas yra kiekvieno žmogaus reikalas“, – sako I. Cikanaitė.
Dalis nuotolinių paskaitų išliks
Klaipėdos universitetas (KU) taip pat jau sako besiruošiantis naujiems mokslo metams. Kaip sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, šiuo metu laukiama stojamųjų rezultatų.
Be visa ko taip pat yra stebima epidemiologinė situacija, vertinant ją kol kas yra rengiamasi kontaktinėms studijoms. Į jas grįžtantiems teks pateikti galimybių pasus, o nuotolinių paskaitų universitetas neplanuoja atsisakyti.
„Šių dienų planas – rugsėjo 1-ąją pradėti dirbti kontaktiniu būdu, kviesim studentus ir dėstytojus grįžti į auditorijas, prašysim galimybių pasų. Jų neturintiems teks periodiškai testuotis. Beje, neplanuojame atsisakyti nuotolinių paskaitų.
Pandemija parodė, jog kai kurie dalykai, ypač socialiniuose moksluose gali būti dėstomi virtualiai ir tai tenkina tiek studentus, tiek dėstytojus, bet dalykai, kuriems būtini laboratoriniai darbai, kur reikalinga ugdyti praktinius įgūdžius, vyks įprasta tvarka. Žinoma, mūsų planus koreguos epideminė situacija ir Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu“, – tv3.lt komentuoja A. Razbadauskas.
KU rektorius pastebi, kad iki pandemijos nuotolinis mokymas buvo kaip ateities perspektyva, o šiuo metu tapo kasdienybe. A. Razbadausko vertinimu, pandemija padarė milžinišką technologinį perversmą, dėl kurio net ir patys didžiausi skeptikai turėjo priimti šiuolaikines technologijas.
„Neabejotina, kad nuotolinės technologijos ir ateity liks mokslo įstaigų auditorijose ir mokslo laboratorijose kaip efektyvus ir operatyvus būdas skleisti žinias, keistis informacija, tačiau yra sričių, kuriose, kontaktinis mokymas, deja, nepakeičiamas.
Sunku įsivaizduoti, kaip nuotoliniu būdu paruošti gerus gydytojus, kaip be praktikų specializuotose laboratorijose turi užaugti geri inžinieriai, biologai, biotechnologai, slaugytojai ar kineziterapeutai. Kaip nuotolinį mokymą vertina studentai? Manau, kad jie suaugę žmonės, turintys savo tikslus ir jiems svarbu kokybiškos studijos“, – sako A. Razbadauskas.
Studentus skiepys universitetuose
Universitetai ketina studentus vakcinuotis skatinti juos skiepydami universitetų erdvėse.
Pavyzdžiui, VU jau yra sutarę su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kad skirtinguose studentų miesteliuose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose rugsėjį ar paskutinėmis rugpjūčio dienomis stovėtų skiepobusai.
„Studentai jau pradėję rinktis studijoms į bendrabučius turės galimybę gauti vakciną, ar tai būtų pirmoji, ar antroji, arti savo studijų vietos. Tokia galimybė bus sudaryta, aišku, tam tikru grafiku, tam tikru laiku. Stengiamės, kad studentams nereikėtų bėgioti per miestą, tuo labiau, pirmakursiams, kuriems miestas, aplinka yra nauja“, – sako V. Jaskūnas.
Studentus skiepyti universiteto teritorijoje planuoja ir „Vilnius tech“. Tai būsimieji studentai ar jų tėvai galės padaryti jau rugpjūtį pasirašant sutartis su universitetu.
„Tikime, kad skiepas yra vaistas visiems studijuoti gyvai“, – sako I. Cikanaitė.
Universitetas jau yra sutaręs su Vilniaus miesto savivaldybe, kad rugpjūčio 10 d. prie centrinių rūmų nuo 10 iki 14 val. sutarčių pasirašyti atvykstančių studentų lauktų vakcinacijos autobusiukas. Tądien studentų lauks „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinos.
Rugpjūčio 23 d. tuo pačiu prie „Vilnius tech“ bendrabučių taip pat lauks vakcinacijos autobusiukas. Taip bus stengiamasi pasiekti dar nepasiskiepijusius į bendrabučius besikraustančius studentus.
Dar kartą vakcinacijos autobusiukas prie „Vilnius tech“ centrinių rūmų stovės rugsėjo 1-ąją. Jis skiepytis norinčių žmonių lauks nuo 10 iki 14 val.
KU rektorius A. Razbadauskas sako, kad žinoma, kiek darbuotojų universitete nuo COVID-19 yra pasiskiepiję. Tačiau kiek studentų yra susivakcinavę – ne. Todėl visi studentai yra skatinami vakcinuotis, tai taip pat galės padaryti ir universiteto teritorijose.
„KU prisideda prie Lietuvos universitetų rektorių kreipimosi į studentus ir raginame jaunimą vakcinuotis. Rugsėjo 1-ąją tai bus galima padaryti ir KU akademiniame miestelyje, kur bus įsikūręs mobilus vakcinavimo punktas“, – sako A. Razbadauskas.
Statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 yra pasiskiepiję 90–100 VU darbuotojų, 80–89 proc. „Vilnius Tech“ darbuotojų ir maždaug tiek pat KU darbuotojų.
