Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyko mitingas, į kurį susirinko 5 tūkst. gyventojų. Mitingui pasibaigus, kai kurie jų patraukė link Seimo, juos teko stabdyti ir policijos pareigūnams.
Pasak V. Blinkevičiūtės, žmonės turi teisę į taikius mitingus ir taikias protesto akcijas. Kitaip demokratinėje valstybėje būti negali ir neturi būti.
„Problemas visas iškilusias, dėl ko kyla mitingai, įvairios akcijos ir neramumai, tai reikia spręsti, turiu omenyje politikus, kalbėtis iki tol, nes mitinguose dažniausiai jau vyrauja tam tikros emocijos, norima išsakyti reikalavimus, bet mažiau girdėti. Todėl tikrai linkime valdantiesiems rimto pilietinio ir socialinio dialogo, kurio labai trūksta ir reikia. Reikia kalbėtis su visais ir išgirsti. Taip, tai nelengva ir labai sunku, bet tokia yra politiko duona.
Negalima klijuoti etikečių, negalima sluoksniuoti žmonių – tai didelė žala suskaidant ir supriešinant mūsų valstybę. Atsimenate, buvo „runkeliai“, dabar „vatnikai“, dabar atsirado „maršistai“ ir „antivakseriai“. Taip negali būti ir tokiems dalykams turi būti užkirstas kelias“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
„Galimybių pasas negali būti žmonių veiklos diskriminavimo įrankis“
Pasak V. Blinkevičiūtės, dabar daugiausiai diskusijų kyla dėl įvedamų ribojimų nuo pirmadienio.
„Mes socialdemokratai pripažįstame skiepų naudą kovojant su pandemija, tai supranta 71 proc. ar daugiau suaugusiųjų pasiskiepijusių gyventojų. <...> Tačiau būtina gerbti ir tų mūsų žmonių, piliečių nuomonę, kurie a bejoja skiepytis ar ne. Čia reikalingas atskiras individualus priėmimas prie kiekvieno to žmogaus.
Kaip skatinti skiepytis, ar tinka priverstinis būdas? Sulaužyta ir laužoma toliau labai daug iečių. Valdantieji nesugeba įsiklausyti į žmones, išdiskutuoti pakankamai ir teikia tam tikrus siūlymus, kuriuos po to tenka atšaukti, nes žmonės pasipiktina“, – teigė ji.
V. Blinkevičiūtė pateikė pavyzdžius, kaip galimybių paso atšaukimas viešajame transporte. Taip pat kritikavo pirminius sprendimus dėl galimybių paso įsigijimo, kai dar nebuvo galima jo gauti „Sodroje“ ir kituose vietose, todėl kai kuriems žmonėms buvo sunku jį gauti, bet dabar situacija išspręsta.
„Galimybių pasas negali būti žmonių veiklos diskriminavimo įrankis. Jokiu būdu negali. Ir pirmiausia galimybių pasas negali riboti mūsų žmonių prieigos prie bazinių dalykų – sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir kitų dalykų“, – teigė socialdemokratų lyderė.
Nepalaikys ligos išmokos nemokėjimo nepasiskiepijusiems žmonėms
Socialdemokratai teigė jokiu būdu nepalaikysiantys, kad ligos draudimo išmoka būtų nemokama ir nepasiskiepijusiems žmonėms, kuriuos pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas darbuotojas privalo mokėti ligos draudimo įmokas. Dėl to susirgęs ar tapęs laikinai nedarbingu jis turi teisę į ligos išmoką, kuri bent iš dalies padengia darbo užmokesčio praradimą. Išmoka nemokama tik nustačius, kad žmogus darė nusikaltimą, melavo arba gėrė. Prie tokių asmenų netrukus bus priskirti ir nesiskiepijantys nuo COVID-19.
„Tai valdančiųjų noras ir siekis, jei žmogus nepasiskiepijo, susirgo covidu ir gydosi, liaudiškai tariant turi biuletenį namuose, jis draudėsi, sveikatos draudimas buvo mokamas, jam nemokės ligos išmokos.
Klausykite, iki kokio lygio nuėjome – tai yra gyvi žmonės, turintys šeimas, vaikus, reikia į juos realiai įsigilinti. Niekas nedavė teisės atimti iš jų sveikatos draudimo išmokas.
Nesupratau premjerės pasisakymo, kada siejant sveikatos draudimą ir ligos išmoką apskritai su draudimo principais. Čia ne tas pats kaip civilinis draudimas. Čia socialinis draudimas ir nereikia maišyti šitokio dalyko“, – teigė socialdemokratų lyderė.
Mano, kad kai kurie ministrai negali dirbti
V. Blinkevičiūtė išsakė kritikos ir Vyriausybei, ministrams. Teigė, kad aštuonerius metus buvo ministrė, bet tokio chaoso nematė. Spaudos konferencijos metu ji teigė, kad aišku, jog kai kuriuos ministrus reikia keisti, tačiau pavardžių neįvardijo.
„Aš net neabejoju, kad premjerė pati turi susigaudyti ir susivokti, kad kai kurie ministrai negali dirbti, jiems yra per sunku. Man kartais žmogiškai gaila.
Vyriausybės nario ar ministro pozicija negali būti, kur tu ateini mokytis, už pusmečio ar metų kažką išmoksti. Ne, čia ne tas laukas ir vieta, kur turi mokytis abėcėlę.
Man atrodo, kad ir taip pakankamai aišku, tikiuosi, jei taip išmintingai pasvarstys, tai, ko gero, tos korekcijos bus atliktos. Nereikia žiūrėti, kad čia baisus dalykas, tiesiog gyvenimas parodo, kad ne kiekvienam pagal pečius šita pozicija“, – sakė socialdemokratė.
Parengė 7 žingsnių planą Vyriausybei
Socialdemokratai šeštadienį aptarė politines aktualijas ir priima kreipimąsi į Vyriausybę su pasiūlymų paketu dėl neatidėliotinų veiksmų šalyje augant infliacijai ir didėjant kainoms.
Partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kreipimesi akcentuojama tai, kad šiemet Lietuvoje energijos – elektros ir dujų – kainos rekordiškai išaugo ir kol kas nėra jokių pagrįstų prielaidų, kad artimiausiu metu jos mažėtų.
„Atkreipdami dėmesį, kad gyventojai ir verslo klientai elektros bei dujų kainų augimą patiria jau kurį laiką, taigi šis pokytis artimiausiu metu neišvengiamai atsilieps produkcijos ir paslaugų kainų augimui; ypatingai Vilniuje, kur šilumos kaina, prognozuojama, didės 50 proc.
Įspėdami, kad, remiantis Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausos duomenimis, maždaug 150 tūkst. šalies namų ūkių trūksta pinigų maistui. Pastebėdami, kad Lietuvoje egzistuojanti pajamų indeksavimo ir kompensavimo tvarka yra neveiksminga, o didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp pagyvenusių žmonių“, – teigia socialdemokratai.
Jie primena, kad vidutinė senatvės pensija jau daugelį metų atsilieka nuo skurdo rizikos ribos, o pernai ši praraja dar padidėjo. Apie 164 tūkst. žmonių gauna iki 300 eurų siekiančią senatvės pensiją.
„Atsižvelgdami į tai, kad dalis Vyriausybės Seimui rudens sesijoje teikiamų siūlymų kitąmet mažintų gyventojų pajamas, o siūlomi Darbo kodekso pakeitimai blogintų darbuotojų – silpnesniosios darbo santykių šalies – padėtį.
Atkreipdami dėmesį į tai, kad Vyriausybė kol kas nėra pateikusi svarstymui mokesčių reformos, kuri mažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų naštą. Primindami, kad kol kas nėra Vyriausybės mokestinių iniciatyvų, kurios didintų stambaus kapitalo bei didelio turto apmokestinimą, taigi ir valstybės 2022 metų biudžeto pajamas.
Pabrėždami, kad brangstant žaliavoms ir kitiems resursams, tai turės tiesioginės įtakos gyventojams, vartotojams ir verslui bei dar labiau išaugsiančioms paslaugų ir prekių kainoms. Pažymėdami, kad dėl valdančiųjų vykdomos užsienio politikos Kinijos atžvilgiu tikėtina, kad iš šios šalies importuojamoms žaliavų ir produkcijos kainos tik augs, o tai irgi didins paslaugų ir prekių kainas gyventojams“, – teigia socialdemokratai.
Socialdemokratai ragina Vyriausybę imtis neatidėliotinų veiksmų ir siūlo savo konstruktyvią pagalbą rengiant ir tobulinant atitinkamus įstatymų projektus:
Peržiūrėti ir taikliau naudoti socialinius ir finansinius instrumentus, didinančius gyventojų pajamas: per neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) korekcijas; taip pat socialiai teisingesnius mokestinius pakeitimus (pavyzdžiui, progresyvesnį gyventojų pajamų mokestį apimantį visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo jų kilmės) – tokie pakeitimai sumažintų mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų nelygybę; didinti stambaus kapitalo ir didelio turto apmokestinimą siekiant didesnio biudžeto perskirstymo;
Nors darbdavių atstovai nepalaiko, imtis planų nuo 2022 m. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 730 eurų, kaip ir sutarta su profesinėmis sąjungomis; Darbuotojų, kurie gauna fiksuotą darbo užmokestį iš valstybės biudžeto pajamas didinti koreguojant valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Išlaikyti egzistuojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui; nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams; bendradarbiaujant su savivaldybėmis, peržiūrėti priemonių, kurios padeda mažiausias pajamas gaunantiems asmenims padengti šildymo ir komunalines paslaugas veiksmingumą ir prieinamumą; atkreipti dėmesį į smarkiai įsiskolinusių žmonių padėtį peržiūrint egzistuojančias skolų išieškojimo tvarkas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;
Valstybiniame energetikos sektoriuje skatinti konkurenciją ir peržiūrėti valstybės įmonių pelningumo kriterijus, kad mažiausią įmanomą kainą – įmonių pelnai, brangimo našta iš įmonių pelno;
„Žaliuosius“ mokesčius įvedinėti tik užtikrinant, kad jie nesmogs silpniausiesiems;
Realiai įgyvendinti Vyriausybės susitarimus, kurie leistų didinti viešajame sektoriuje dirbančiųjų (mokytojų, medikų, dėstytojų, pareigūnų, kultūros srities, socialinių darbuotojų ir kt.) algas; spartinti senatvės pensijų didinimą; skatinti darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais – pavyzdžiui, suteikiant prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys;
Įgyvendinti kompleksines priemones dėl pagalbos šeimoms: nustatyti didesnę universalią išmoką gimus vaikui (ar įsivaikinus); užtikrinti bent jau vienos ar dviejų dienų per savaitę vaikų iki vienerių metų priežiūrą lopšeliuose; siekti, kad visos mokymo priemonės mokyklose būtų nemokamos; didinti nemokamo maitinimo mokyklose apimtį ir gerinti jo kokybę.
Kai busi ministrė galėsi žingsniuoti kad ir 70 žingsnių.
Tik mes juos jau matėm.Ne kažką nužingsniavai.
