Susipažinkite, tai Ina ir Aliona – ukrainietės iš Vinicos, radusios užuovėją nuo bombų Aukštadvario sodyboje Trakų rajone. Moterys iki Lietuvos važiavo 36 valandas be sustojimo, į mašinas įsodinusios 2 paauglius, 2 mažamečius ir močiutę. Tačiau net ir būdamos saugios, jos negali atsikvėpti – karo vaizdiniai jas persekioja. Todėl abi nori atlikti pareigą tėvynei – yra pasiruošusios padėti Ukrainai iš Lietuvos.
Moterys nesėdi rankų sudėjusios
Keliaujame susitikti su ukrainietėmis – palikusios vyrus karo zonoje, jos tapo savo šeimos galvomis. Bet net ir Lietuvoje Ina su Aliona nesėdi rankų sudėjusios. Pirmai progai pasitaikius, moterys išvyksta rūšiuoti labdaros Ukrainos žmonėms.
Vykstame į Užilgio kaime įsikūrusį gyvūnų viešbutį „Four paws“, kurio patalpos laikinai tapo paramos Ukrainai tvarkymo centru. Čia tarp kalnų drabužių, avalynės, žaisliukų, higienos priemonių pluša savanoriai, o kartu su jais ir Ina bei Aliona.
„Mums pasiūlė ir mes iškart sutikome. Norime būti naudingos, nes suprantame, kad lietuvių tauta daro milžinišką paslaugą Ukrainai. Norime būti naudingos čia“, – kalba Ina.
Iš pirmo žvilgsnio tampa aišku, kad Ina – tai šeimos vedlė. Jos nugara tiesi, galva aukštai iškelta, žvilgsnis tiesus, kupinas rimties. Priešingai, nei anyta Galyna, ši moteris ašaros nebraukia, laikosi itin tvirtai.
„Mes ruošėmės gaudžiant sirenoms. Paėmėme labai nedaug, kiekvienas po mažą lagaminėlį. Iš pradžių visai nežinojome, kur važiuojame. Tiesiog reikėjo palikti pirma miesto, paskui šalies teritoriją. Supratome, kad vyrai turi ginti gimtąjį miestą, o mes turime saugoti vaikus, būti saugūs, kad galėtume ramiai atlikti savo pareigą Ukrainoje“, – sako Ina.
Pakeliui link Lenkijos pasienio moterys matė, kaip visi ukrainiečiai griebiasi, ko tik gali. Inai įstrigo vaizdas, kaip tautietis pila į maišus smėlį, o vėliau iš tų maišų formuoja užkardas kariams. Taip pat Ina atskleidžia kortas, kas dabar vyksta jų gimtajame mieste Vinicoje.
„Buvo girdėti sprogimai, buvo diversijų, bandymų susprogdinti karinę zoną. Buvo suduotas smūgis, yra žuvusiųjų. Greta Vinicos dislokuoti kariniai daliniai, ten nuolat šaudo raketomis, jas stengiasi pakeliui numušti, neduoti pataikyti į taikinį.
Žmonės visi įbauginti, sėdi rūsiuose, nerimauja. Didelė rizika, kad nuo Vinicos netoli rusų karinės bazės. Atstumo užtenka, kad iš rusų pusės raketa pataikytų į Vinicą. Jie nuolat jas laido, pati artimiausia apskritis nerimauja, nes niekada nežino, kur raketos nukris“, – apie siaubą paliktame mieste kalba Ina.
Ukrainietė didžiuojasi: V. Zelenskis veda visą tautą į priekį
Moteris dalinasi, kad karas trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pasak jos, Ukraina laikosi didvyriškai, o didžioji dalis nuopelnų yra prezidento Volodymyro Zelenskio darbas.
„Niekas netikėjo, kad 21 amžius gali atnešti į mūsų žemę karą. Taip, mes matėme, kaip gyvena Donbasas, Luhanskas. Matėme, kokia situacija Kryme. Bet iki galo netikėjome, kad taip gali nutikti ir vystytis toliau. Kad Rusija ateis į Ukrainą ir naikins mūsų miestus ir gyventojus, netikėjome. Juk turime daug artimųjų Rusijoje, o jie turi pas mus. Bet tai jiems nesutrukdė.
Tačiau mūsų karinė dvasia labai stipri. Taip, kaip mūsų žmonės pasiruošę be ginklų, be nieko, tiesiog plikomis rankomis ginti mūsų žemę nuo agresoriaus, tai labai malonu. Suprantame, kad mes nepasiduosime“, – tvirtina Ina.
Paklausta, kaip vertina V. Zelenskio laikyseną karo akivaizdoje, Ina nedvejoja – paskui tokį prezidentą eina visa tauta.
„Mes didžiuojamės savo prezidentu. Nesitikėjome, kad jis taip save išreikš. Pas jį tokia stipri pozicija, tauta jį taip palaiko. Pirmą karo parą, Ukrainoje buvo pojūtis, kad likome vienas prieš vieną su Rusija. Europa tylėjo, nebuvo pasirengusi pasakyti tvirto „ne“ Rusijai. Bet politika mūsų prezidento, užsienio reikalų ministro, visų diplomatų, jie taip teisingai elgėsi, kad prasidėjo masinis palaikymas“, – sako ji.
Ukrainos pagalbos šauksmas buvo išgirstas pasaulyje dėl prezidento V. Zelenskio ryžtingų veiksmų, įsitikinusi Ina. „Jeigu jis rodosi kaip drąsus, savimi pasitikintis žmogus, tai visa tauta elgiasi taip pat, tauta yra rami“, – akcentuoja ukrainietė.
Ukrainiečius priglaudęs Vytautas: jiems padėti – šventas reikalas
Galiausiai prabyla ir dvi ukrainiečių šeimas sodyboje priglaudęs verslininkas, buvęs Trakų rajono meras Vytautas Zalieckas. Jis pasakoja, kad vos sulaukęs skambučio iš Galynos sūnaus, iškart sutiko suteikti ukrainiečiams stogą virš galvos. „Kai važiuoji, be galo svarbu, kad žinotum, kur važiuoji, kad nevažiuotum į nežinią“, – tvirtina pašnekovas.
Jis pastebi, kad karo sąlygomis ypač svarbi tautų vienybė, ragina visus lietuvius remti Ukrainos žmones visomis išgalėmis.
„Dabar mes visi privalome būti draugais ir net giminėmis, ir net daugiau. Tai šventas reikalas – padėti tokioje situacijoje. Dabar susikibome mes visi – ne tik ukrainiečių tauta, bet ir mes visi. Taip kad be kalbų padėsime, kuo galėsime. Padarysime viską, kad mūsų svečiai jaustųsi gerai“, – dalinasi mintimis pašnekovas.
Lietuvos žmonės jau surinko daugiau nei 10 mln. eurų paramos karo alinamai Ukrainai. Šios lėšos skirtos karo reikmėms: ginklams, ekipuotei, šalmams ir liemenėms, medicinos reikmenims ir taip toliau.
Primename, kad paaukoti Ukrainos žmonėms galima per ne pelno siekiančią organizaciją „Blue/ Yellow“. Norėdami skirti paramą, spauskite čia arba skambinkite trumpuoju numeriu 1482 – auka 3 arba 5 eurai.
Norintys suteikti pastogę Ukrainos pabėgėliams, gali registruotis platformoje „Stiprūs kartu“, paspaudę čia.
Kaip iš suniokotų miestų Ukrainoje gelbėjami moterys ir vaikai, galite pamatyti šiame vaizdo įraše:
