Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pinigėlius lietuviai skaičiuoja ir tauposi. Tiesa, pasidalina į dvi grupes. Vieni sako, kad svarbiausi yra namuose laikomi sukaupti grynieji.
„Atskira skrynelė yra tam, kaip sakant. Tai ten atsidedu visas santaupas“, – minėjo vaikinas.
„Jeigu kas nors atsitinka. O ką tada? Ką tada valgyti? Kaip nusipirkt parduotuvėj? Bankai nedirba, elektra dingsta, pavyzdžiui“, – sakė senjorė.
„Ji turi dėžutę, taupo, aš turiu paršą, į kurį metu metalinius (pinigus, aut. past.)“, – kalbėjo vyriškis.
Kiti pasakoja, kad taupymas banke – kur kas saugesnis būdas.
„Na, nežinau, kojinės neturiu. Atrodo tvariausia gal, nežinau“, – pasakojo moteris.
„Na aš manau, kad saugiau banke“, – teigė senjorė.
„Atrodo saugiau. Žinote, jei laikyčiau pinigus namuose, galiu juos prarasti, išgėręs galbūt, kodėl ne“, – kalbėjo vyriškis.
„Aš pasitikiu savo valstybe ir manau, kad laikyti pinigus banke yra saugiausia“, – tikino moteris.
„Patogiu, patogiau. O ką namuose? Jau ir taip butą du kartus apvogė. Taip, kad turėt negerai namuose“, – minėjo moteris.
Virš 20 milijardų eurų – tiek lietuviai šiuo metu laiko sukaupę bankuose. Didžioji dalis jų – einamosiose sąskaitose.
„Tiek daug lietuviai nėra sukaupę per paskutinius 5 ar 10 metų“, – teigė ekonomistė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Lietuviai investuoja vangiai
Ekspertai pastebi, kad tautiečiai savo pinigų nėra linkę įdarbinti, yra dvi medalio pusės.
„Gera žinia yra ta, kad taupančių „kojinėj“ mažėja, tai yra, taupo sąskaitose. Tai reiškia, pinigai yra saugesni. Bloga žinia yra ta, kad pinigai yra nenukreipiami į uždirbimą. Tai yra, jie yra palikti graužti infliacijos“, – tikino ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Investuojančių tikrai nėra labai daug, jeigu mes kalbame į investavimo instrumentus. Investuoja galbūt į nekilnojamą turtą ir tai vadina santaupomis“, – pabrėžė J. Cvilikienė.
„Ne, gal jau per senas, nebeinvestuoju. Pensininkas“, – apie investavimą kalbėjo vyriškis.
„Ne, ne, dar jaunas esu, studentas, tai dar tų pajamų nėr labai daug“, – sakė studentas.
„Pinigai turi daryti pinigus, tai dėl to. Nes gulės kažkur seife, ar, kaip jūs sakot, „kojinėj“, tai jų nedaugės“, – kalbėjo moteris.
Kad investuoja lietuviai mažai, kaip sako ekonomistai, lemia skirtingos priežastys.
„Tai tikrai dar yra labai nauja. Ir žinių trūksta, drąsos trūksta, įgūdžių trūksta“, – priežastis vardijo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
„Žmogus turėtų ten investuoti, kur supranta. Jeigu nesupranta, kur investuoti, turėtų investuoti į save. Tai yra, tam, kad suprasti, kur investuot. Ir vėl, kai supranti, kur investuoti, tada pasirenki savo objektą“, – akcentavo M. Dubnikovas.
Ne visi gali sukaupti santaupų
Visgi finansinio raštingumo tautiečiai stokoja. Gyventojų apklausa parodė, kad netekę pajamų, ateinančių trijų mėnesių išlaidas padengti galėtų vos trečdalis gyventojų. Ekonomistės teigimu, nors santaupų turi pusė lietuvių, šis skaičius nėra toks teigiamas, kaip gali atrodyti.
„Kai aš sakau, pusė lietuvių turi santaupų, tai nereiškia, kad jos yra pakankamos išgyventi 3 mėnesius ir saugiai jaustis“, – sakė J. Cvilikienė.
Kita vertus, dalis tautiečių į taupymą išvis numoja ranka ir gyvena šia diena.
„Ech, kaip čia pasakius. Šiandien taupau, ryt išleidžiu. Bet šiaip taupom“, – pasakojo senjorė.
„Jeigu nevalgytum nieko, gal ir pasitaupytum. Arba į padėvėtus neužeitum“, – teigė pensininkė.
„Kam taupyti? Va, einam prisipirkusios visko, ko tik reikėjo. Nereikia nieko taupyt!“ – kalbėjo moteris.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
