Tačiau pavartoję narkotikų mokiniai gali pasirodyti ne tik namuose, bet ir pamokose. Vienos Kauno mokyklos direktorius atskleidė, kaip kilus tokiam įtarimui turėtų elgtis mokytojas. Be kita ko, specialistai aptarė, kokios narkotikų prevencijos priemonės jaunuolius veikia efektyviausiai. Pasirodo, vaikus atsisakyti narkotinių medžiagų geriausiai išmoko artimos aplinkos žmonės – šeimos nariai ir mokyklos bendruomenė.
Pasakė, kokie ženklai išduoda, kad vaikas vartoja narkotikus
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras davė patarimų, kada tėvams laikas suklusti, kad jų vaikas galimai vartoja psichoaktyvias medžiagas.
„Pagrindiniai požymiai, išduodantys, kad vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas: sumažėjęs gebėjimas sutelkti dėmesį, sutrikęs dienos režimas – mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, nebesidomėjimas anksčiau patikusiais dalykais, pasireiškiantys agresyvumo ar pykčio priepuoliai, pasikeitęs draugų ratas, dažnas pinigų trūkumas. Pastebėję tokius simptomus, tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sakė jis.
R. Badaras pridūrė, kad norint gelbėtis iš bet kokios priklausomybės, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir išdrįsti kreiptis pagalbos. „Neretai to vengia ir patys tėvai, nes suvokimas, kad tavo vaikas gali būti priklausomas nuo kvaišalų, yra labai skaudi ir bauginanti žinia“, – komentavo jis.
O štai Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas atsakė, kaip turėtų elgtis mokytojai, jei įtaria, kad jų pamokoje pasirodė nuo narkotikų apsvaigęs mokinys. Jo teigimu, kiekviena mokykla turi aiškų planą, kokių veiksmų imtis.
„Kilus bet kokiam įtarimui, mokytojas nedelsiant gali kreiptis į budintį įstaigos vadovą ar pagalbos specialistą. Mokinys, kuris kelia įtarimų, yra pakviečiamas į vaiko gerovės komisiją kartu su teisėtu globėju. Kitaip būti negali – mokyklos rankos surištos be teisėto globėjo, darbuotojai neturi teisės prašyti parodyti daiktus. Tik su teisėto globėjo sutikimu gali būti vykdomi tyrimo ar kiti veiksmai“, – teigė jis.
Mokykla ir šeima gali padėti užkirsti kelią narkotikų vartojimui
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip plačiai Lietuvos švietimo įstaigose vyksta pamokos, skirtos malšinti jaunimo norą išmėginti narkotinių medžiagų. KTU inžinerijos licėjaus direktorius atsakė, kad narkotikų prevencijos programos mokyklose vyksta nuolat ir įvairiais formatais.
„Apie narkotikų, psichotropinių medžiagų žalą kalbama pamokose, pačiame ugdymo turinyje integruotos temos: biologijos, chemijos ir kituose dalykuose. Klasių vadovai kalba per klasės valandėlės, kitas veiklas, siekdami sukurti gerą klimatą. Visos mokyklos vienaip ar kitaip dalyvauja prevencinėse programose, pasitelkiant ekspertus tiek iš išorės, tiek iš vidaus“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Norint užkirsti kelią narkotikų plitimui lygiai taip pat svarbu dirbti su šeimomis, telkti ir šviesti bendruomenę, pridūrė jis.
Šiai nuomonei pritarė ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. Jos teigimu, mokykla ir šeima – tai pačios palankiausios erdvės narkotikų prevencijai vykdyti.
„Ugdymo įstaigos yra palanki ir tinkama vieta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti, plėtoti, pasiekti kuo daugiau mokinių, siekiant pagrindinio tikslo – atitolinti amžių, kada pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, arba sumažinti medžiagų vartojimą, jei jau jomis eksperimentuojama“, – teigė ji.
G. Belian pabrėžė, kad jaunuoliams svarbu diegti „teigiamas vertybes, normas, tikėjimą ir požiūrį, kuriais prieštaraujama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui“. Šitaip jaunimas gali įgyti veiksmingų įgūdžių, kaip atsispirti bendraamžių pasiūlymams svaigintis, vartoti kvaišalų.
Negana to, į vaikų gyvenimą turėtų aktyviai įsitraukti tėvai, jiems svarbu atkreipti dėmesį, ką veikia jų vaikai, su kokiais draugais leidžia laiką, prisidėti prie atžalų mokymosi proceso. Galiausiai, tėvai gali padėti vaikams rasti naudingų veiklų, nes tinkamas užimtumas – reikšminga psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos dalis, apibendrino NTAKD specialistė.
Atskleidė, kokie narkotikai tarp moksleivių „populiariausi“
Alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenimis, 2019 metais 19 proc. apklaustų Lietuvos mokinių 15 –16 metų amžiaus kategorijoje bent 1–2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų: 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų.
Didžiausia dalis mokinių (18 proc.) anketoje nurodė, kad bent kartą vartojo kanapes (marihuaną, hašišą, „žolę“). Šiuo atveju, kanapes vartojo kiek daugiau vaikinų (20 proc.) nei merginų (17 proc.).
Kitas nelegalias narkotines medžiagas – ekstazį, LSD ir kitus haliucinogenus, amfetaminus, metamfetaminus, kokainą, kreką, heroiną, haliucinogeninius grybus, GHB, švirkščiamuosius intraveninius narkotikus – bent kartą gyvenime vartojo 5,5 proc. Lietuvos moksleivių. Šias narkotikų rūšis vartojo nežymiai daugiau merginų (5,7 proc.) nei vaikinų (5,3 proc.).
NTAKD pateikti duomenys rodo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas mokiniai pirmą kartą bandė vartoti būdami vidutiniškai 14 metų amžiaus ir vyresni. Su kanapėmis eksperimentavo būdami vidutiniškai 14,5 metų, kokainą/kreką pirmą kartą išbandė 14,1 metų, ekstazį – 14 metų, amfetaminus – 13,4 metų.
„Bet ypač tarp vaikinų, esama ir pradėjusių šias medžiagas vartoti 9 metų ir jaunesnių. Tarp merginų, bandžiusių vartoti nelegalius narkotikus, dalis jų kanapes bandė vartoti būdamos 9 metų ir jaunesnės, o kitas medžiagas pradėjo vartoti vėliau“, – dalijosi NTKAD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Narkotikų vartojimas tarp Lietuvos moksleivių nuo 2015 iki 2019 m. praktiškai nesikeitė, rodikliai išliko stabilūs, rodo atlikti tyrimai. 2019 m. 19 proc. apklaustųjų prisipažino bent kartą svaiginęsi narkotikais, o 2015 m. taip atsakiusiųjų buvo 19,2 proc.
