mokykla

Ketvirtadienį oficialiai atidarytos sutvarkytos Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos patalpos. Beveik šimtmetį skaičiuojančiame inžinieriaus architekto Edmundo Fryko suprojektuotame pastate kūrybines veiklas išbando ir įgūdžius lavina 350 jaunųjų kauniečių. Jiems tobulėti padeda 25 mokytojai. Iškilmingas atidarymas „2021 metais sukūrėme Scenos menų mokyklą, kurios pagrindinis tikslas – leisti vaikams išbandyti kuo daugiau integralaus meno veiklų, tobulinti įvairius įgūdžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, nuo ateinančių mokslo metų moksleiviai pirmąja užsienio kalba galės rinktis ispanų bei laikyti ispanų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Iki šiol mokiniai pirmąją užsienio kalbą galėjo rinktis iš anglų, prancūzų arba vokiečių.  Ministerija pažymėjo, kad kol kas ispanų kalbą buvo galima rinktis kaip antrąją, o sprendimas sudaryti galimybę ją rinktis kaip pirmąją užsienio kalbą priimtas matant augantį susidomėjimą.

Nuo rugsėjo iki gruodžio, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vykdys akciją „Ar tau rūpi, kaip maitinamas tavo vaikas?“, kurios metu ketina patikrinti 40 ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų sutartis.

Baltarusijos švietimo ministerija perrašė vaikų darželiuose naudojamus vadovėlius – iš naujo sudėtas „draugiškų šalių“ sąrašas ir pakeista kai kurių pamokų tematika. Jei anksčiau darželinukai mokėsi apie kaimynines Europos valstybes, dabar akcentuojama Rusija, Kuba, Venesuela ir Vidurinės Azijos šalys.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai ieško naujų užsiėmimų savo vaikams po pamokų: įvairių sporto būrelių, muzikos ir dailės mokyklų ar logiką lavinančių klubų, pavyzdžui, šachmatų. Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ perspėja nepersistengti su visomis veiklomis, kitaip vaikas gali patirti psichologinį išsekimą ar net besivystantį perdegimą.

Iki šios vasaros Tojokė – ramus 68 tūkstančių gyventojų miestelis prie Nagojos – gyveno be didesnių dramų, tačiau dabar jis atsidūrė visos Japonijos dėmesio centre. Priežastis – miesto mero Masafumio Kokio planas riboti vaikų naudojimąsi išmaniaisiais telefonais. Rugpjūčio pabaigoje meras pristatė keturių puslapių dokumentą, kurį miesto taryba svarstys rugsėjo 22-ąją, rašo „The Times“. Jame numatyta griežčiausia visoje Japonijoje tvarka, reglamentuojanti telefonų naudojimą.

Ketvirtadienį, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje, praėjus vos 11-ai dienų nuo naujųjų mokslo metų pradžios, viena 5-okų klasė sužinojo, kad jiems teks išsiskirti. Jų klasė buvo išformuota. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje bei naujienų portalui tv3.lt pasisakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, S. Daukanto progimnazijos direktorius bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Gotų subkultūrą Lietuvoje vis dar gaubia stereotipai, o jos nariai dažnai susiduria su nepažįstamųjų žvilgsniais, pašaipomis ar net agresija. Kitaip atrodantys žmonės neretai tampa patyčių taikiniais, o jų pasirinktas gyvenimo būdas visuomenėje ne visada sutinkamas palankiai. Apie tai, ką reiškia gyventi gotų kultūrai artimą gyvenimą ir kokią kainą tenka už tai sumokėti, „Žinių radijo“ laidoje „Įjunkim šviesą“ pasakojo Vilniaus Varpo suaugusiųjų mokyklos dvyliktokė Almeda Verkytė.

Marijampolės policijos pareigūnai gavo net kelis pranešimus apie įtartinus asmenis, kurie esą vilioja mažamečius saldumynais, populiariaisiais „Labubu“ žaislais ir kviečia juos pasivažinėti automobiliu. Žmonės išsigandę: net ir tie, kurie gyvena arti mokyklos dabar atvažiuoja parsivežti savo atžalų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Netoli Marijampolės esančio Liudvinavo miestelio gyventoja Virginija po pamokų atvažiavo parsivežti sūnaus ir tuo pačiu bičiulės dukros.

Nuo sunkios kuprinės iki miego trūkumo ir „nenoriu į mokyklą“ ašarų – rudenį vaikus slegia ne tik naujos užduotys, bet ir sveikatos iššūkiai. Kaip tėvams padėti vaikui išlikti sveikam fiziškai ir emociškai, kokių klaidų vengti ir į ką atkreipti dėmesį? Atsakymų į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ieškome kartu su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Mokyklos sprendimas Visagine šokiravo daugiavaikę mamą Ievą. Į „TV Pagalbą“ kreipusis keturių vaikų mama sako, kad du jos vaikai turi specialiųjų poreikių, tačiau mokykloje jie nėra tinkamai prižiūrimi ir jiems netgi gresia pavojus. Po to, kai jos devynmetis sūnus mokykloje patyrė smurtą, ji kreipėsi į policiją, o tai gerokai užrūstino mokyklos valdžią. Tačiau ugdymo įstaiga savo kaltės dėl kilusio incidento neįžvelgia ir kaltina pačią mamą bei siunčią ją tėvystės kursams.

Dirbtinis intelektas jau keičia universitetų praktiką – naudodami jį studentai rašo baigiamuosius darbus ar atsiskaito egzaminus, o technologijos dažnai nepajėgia to aptikti. Ekspertai sako, kad švietimo bendruomenei teks ieškoti naujų užduočių ir kontrolės formų, nes DI įrankiai tampa vis sunkiau atpažįstami.

Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Mažeikių „Ventos“ progimnaziją sudrebino skandalas – dalis tėvų piktinasi, kad administracija vienašališkai nusavino mokinių spinteles. Tuo metu progimnazijos direktorė atkerta, kad niekas nieko neatima, o priimti sprendimai būtini, kad baigtųsi chaosas ir net nelegali prekyba. Šio ginčo esmė – daugiau nei prieš du dešimtmečius tėvų pinigais pirktos daiktų laikymo spintelės.

Rugsėjį į mokyklas grįžta vaikai, o kartu – ir diskusijos, kokių gebėjimų labiausiai reikia šiuolaikiniam jaunimui. Be užsienio kalbų, matematikos ar informatikos vis dažniau minimas ir finansinis raštingumas. Nors ši tema tampa tokia pat svarbi kaip ir kiti pagrindiniai įgūdžiai, jai Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio. Tą atspindi statistika.

Lietuvoje nestinga gabių mokytojų ir pasiekimų, tačiau mūsų švietimo sistema vis dar nepakliūva tarp geriausių Europoje. Politiniai vėjai, nuolatinės reformos ir nevienodos galimybės mokyklose kuria nestabilumą, trukdantį ilgalaikei pažangai.

Nauji mokslo metai tėvams kainuoja vis daugiau – pratybų, uniformų ir drabužių kainos per kelis metus pastebimai išaugo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigiau galima įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau didžiausias iššūkis išlieka mokyklinės uniformos.

Europos šeimos rudenį pasitinka su augančiomis mokyklinėmis išlaidomis – vadovėliai, ekskursijos ir maitinimas vis labiau tuština tėvų pinigines. Kai kuriose šalyse vien vaiko paruošimas mokslo metams atsieina tūkstančius eurų, o kainos auga sparčiau nei infliacija. Didžiausią išlaidų dalį sudaro vadovėliai, kurie kai kuriais atvejais siekia net 70 proc. visų išlaidų, taip pat mokyklinės ekskursijos ir maitinimas. Finansinė našta ypač slegia Vokietijos šeimas.

Tėvų širdis drasko nepakeliamas skausmas – visureigiu automobiliu įsirėžusi į mokyklos tvorą, moteris pražudė jų 11-metį sūnų Jacką Davey. Kaip paaiškėjo, Australijoje tragišką įvykį sukėlusi moteris išvengė kalėjimo ir atsipirko tik bauda ir teisių atėmimu dviem metams. 11 metų Jackas mirė ligoninėje po to, kai praėjusių metų spalio 29 dieną, apie 14.35 val. vietos laiku, baltas visureigis pralaužė Auburn South pradinės mokyklos tvorą.

Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Per trejus metus sostinės mokyklose besimokančių moksleivių skaičius išaugo beveik penkiais tūkstančiais, sako švietimo būklės apžvalgą atlikusio „Edu Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė. Iš jų, beveik trimis tūkstančiais padaugėjo užsieniečių moksleivių.  „Matome demografines tendencijas, kurios keičiasi. Didžioji dalis mokinių ateina į gimnazines klases, o ikimokykliniame ugdyme ir pradiniame ugdyme matome stabilizaciją, ikimokykliniame netgi mažėjimą vaikų.

Šiandien socialiniuose tinkluose išplito internautus sužavėjęs įrašas – vos mokiniams sugrįžus į mokyklos suolus buvo užfiksuotas vaizdas, kaip Mažeikiuose kunigas su mokiniais mokyklos teritorijoje žaidžia krepšinį. Nuotaikingas įrašas sužavėjo ne vieną. Kunigas su vaikais žaidė krepšinį Socialiniame tinkle „Facebook“ Mažeikių „Ventos“ progimnazijos puslapyje buvo pasidalinta linksmu įrašu, kuriame mokiniai kartu su kunigu žaidė krepšinį.

Savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos gali padėti šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais – nuo mokyklinio krepšelio iki nemokamo maitinimo ar būrelių kompensacijų. Vis dėlto daugelis tėvų apie šią paramą nežino arba nedrįsta kreiptis. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Rugsėjis daugeliui vaikų reiškia naują pradžią – sugrįžimą pas klasės draugus ir mokytojus, o kai kuriems netgi naujų draugysčių užmezgimą. Tačiau kartu su džiaugsmu gali ateiti ir nerimas, prie kurio prisideda staigus gyvenimo ritmo pokyčiai – naujas miego režimas ir intensyvesnė dienotvarkė. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip tėvai gali padėti vaikams sustiprinti nervų sistemą ir lengviau prisitaikyti prie pokyčių.

Vakar gražų Rugsėjo 1-osios rytą į mokyklas mokinukai keliavo nešini ne tik gėlėmis – Kauno policijos pareigūnai Garliavoje moksleivei pravėrus kuprinę ir parodžius, kas joje slėpėsi, pritrūko žodžių. Tradiciškai Mokslo ir žinių dieną vaikai į rankas ima gražiausias gėles, o ant pečių dedasi kuprines. Tik jose ne visada nugula knygos, penalai ar kiti mokykliniai reikmenys.

Policijos virtualus patrulis primena, kad ruduo – ne tik naujų mokslo metų pradžia, bet ir tinkamas metas prisiminti skaitmeninio saugumo taisykles. Kai vaikai grįžta į mokyklas, jie vėl aktyviai naudojasi internetu ne tik mokslams, bet ir bendravimui bei pramogoms.

Rugsėjis daugeliui mokytojų reiškia naują pradžią – klasės triukšmą, šurmulį koridoriuose ir pirmuosius pamokų planus. Tačiau šiemet mokytoja Veronika Naumova-Kazilionė šį laiką pasitinka kitaip – be lentos ir vadovėlių, bet su ypatinga dovana – ką tik gimusiu vaiku. „Pirmoji mintis buvo – kaip pasiilgsiu mokinių ir jų šurmulio klasėje“, – sako pašnekovė, pabrėždama, kad rugsėjis jai visada simbolizuodavo startą, o šiemet jis bus ramesnis, bet kupinas visai kitokių emocijų.

Verslininko, vieno iš Lietuvos startuolių organizacijos „Švietimas numeris vienas“ nario, Roberto Dargio teigimu, Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Estijos, kuri dar 1995 metais ėmė tobulinti ir šiuo metu turi puikios kokybės švietimo sistemą. R. Dargis pateikia organizacijos „Švietimas numeris vienas“ išsikeltus ir jau pradėtus vykdyti planus. Verslininko teigimu, ši organizacija spręs itin opius švietimo klausimus ir rengs geresnį direktorių paruošimą.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Lietuvoje tradiciškai mokytojams dovanojamos gėlės – tai dar iš sovietmečio atėjusi praktika. Vis dėlto šiandien vis dažniau keliama diskusija, ar ši tradicija tebėra prasminga. Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – jau beveik keturis dešimtmečius žymi naujų mokslo metų pradžią visose Lietuvos mokymo įstaigose. Nuo 1984-ųjų ši diena tapo neatsiejama tradicija, o 1997 m. ji įtraukta ir į oficialų atmintinų dienų sąrašą.

Rugsėjo 1-oji visai ant nosies ir grupė „Čilinam“ ne atsitiktinai būtent dabar pristato naujausią savo dainą pavadintą trumpai ir aiškiai – „Mokykla“. Nors jos leitmotyve skamba frazė „negrįšiu į mokyklą“, grupės nariai Ramūnas Rudokas, Marius Jampolskis, Stanislavas Stavickis-Stano ir Deivydas Zvonkus į mokyklą vis dėlto grįžo. Tiesa, tik tam, kad nufilmuotų šmaikštų dainos vaizdo klipą.

Regėjimas – dovana, kurią verta saugoti nuo mažens, sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai ir primena tėvams, kad Lietuvoje jau antrus metus visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams didžioji dalis akinių lęšių kainos yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šia galimybe jau pasinaudojo pirmieji tūkstančiai vaikų, rašoma Valstybinės ligonių kasos prie SAM pranešime.

Jau kitą savaitę pasitiksime ne tik kalendorinį rudenį, bet ir Mokslo ir žinių šventę – Rugsėjo 1-ąją. Tądien miestų ir miestelių gatves nuspalvins tūkstančių margaspalvių kardelių ir kitų gėlių jūra, pradžiuginsianti mokytojus.  „Lidl“ prekybos tinklas atskleidžia, kokias gėles šiai šventei dažniausiai renkasi klientai ir kaip juos prižiūrėti, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė nusprendė pasitraukti iš pareigų. Apie tai mokyklos bendruomenė sužinojo likus vos kelioms dienoms iki naujųjų mokslo metų pradžios. Pirmasis šią naujieną pranešė portalas 15min. Prieš kelias savaites visą šalį, taip pat ir Žvėryno gimnazijos bendruomenę, sukrėtė itin žiaurus nusikaltimas.

Artėjant mokslo metams, tėveliai skuba suruošti vaikus į mokyklą. Kol vienus gąsdina mokyklinio krepšelio kaina, kiti renkasi tvaresnius sprendimus ir suruošia vaikus su minimaliomis išlaidomis. Buvusi vestuvių organizatorė, pasirinkusi tvarų gyvenimą arčiau gamtos, Viktorija Prokofjeva sako, kad didžiausia problema – ne didelės kainos, o per didelis vartotojiškumas. Ji atskleidžia, kas padeda išvengti priešmokyklinio streso ir išlaidų.

Artėjant naujiems mokslo metams, verslininkė, nuomonės formuotoja ir dviejų vaikų mama Ieva Mackevičienė atskleidė, kaip šeima ruošiasi rugsėjo 1-ajai. Į pasiruošimą mokyklai itin įsitraukęs tiek sūnus, būsimas penktokas, Motiejus, tiek į antrą klasę eisianti dukra Meilė. Nors vaikų pomėgiai ir poreikiai skiriasi, kelios taisyklės padeda pasiruošti mokyklai lengviau. „Kadangi tik visai neseniai grįžome iš Nidos, mūsų pasiruošimas mokyklai prasideda dabar.

Švietimo įstaigos per ateinančius mokslo metus turės pasitvirtinti mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo tvarkas, skelbia laikinoji švietimo mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.  „Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengėme mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose rekomendacijas.

Mokyklinės uniformos šeimoms neretai tampa finansiniu iššūkiu. Nors jos suvienodina vaikų išvaizdą, bet ar tikrai sprendžia opią nelygybės problemą? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Artėjant rugsėjui, uniformų ir kanceliarinių prekių parduotuvės braška nuo pirkėjų srauto – tėvai kartu su vaikais skuba pasiruošti naujiems mokslo metams. O tėvams šiemet teks gerokai paploninti pinigines. „Swedbank“ skaičiuoja, kad pirmoko paruošimas mokyklai gali kainuoti iki 400 eurų, o brangiausia prekė – uniforma, kurios kaina siekia nuo 100 iki 200 eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant rugsėjui uniformų ir kanceliarinių prekių parduotuvės braška nuo pirkėjų srauto – tėvai kartu su vaikais skuba pasiruošti naujiems mokslo metams. O tėvams šiemet teks gerokai paploninti pinigines. „Swedbank“ skaičiuoja, kad pirmoko paruošimas mokyklai gali kainuoti iki 400 eurų,  o brangiausia prekė – uniforma, kurios kaina siekia nuo 100 iki 200 eurų.

Informacinės technologijos nuo pradinių klasių, įtraukusis ugdymas, emocinė gerovė – tai temos, kurios šalies švietime paplito neseniai. Tačiau Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje jos gyvuoja jau dešimtmečius. Jūratės Lazdauskienės vadovaujama mokykla įrodo – tikros permainos prasideda nuo lyderių ir mokytojų, kurie ne tik tiki pokyčiais, bet ir juos nuosekliai įgyvendina.

Vyriausybei pakoregavus reikalavimą dėl minimalaus mokinių skaičiaus III ir IV gimnazijos klasėse, nuo rudens šalyje bus 48 vienuoliktokų ir dvyliktokų klasės, kuriose mokysis iki 20 moksleivių. Trečiadienį Ministrų kabinetas nusprendė, kad šioms mažesnėms klasėms bus skiriamos tokios pat mokymo lėšos kaip ir klasėms, kuriose yra 21–30 mokinių.

Vasaros metu tiek vaikai, tiek tėvai dažniau leidžia sau nukrypti nuo įprasto dienos režimo. Šeimos dažniau keliauja, daugiau laiko praleidžia gryname ore, o rytais leidžia ilgiau pabūti lovoje. Vasarą dienotvarkė tampa laisvesnė, o griežtos miego, valgymo ir užsiėmimų valandos neretai lieka nuošalyje. Tokia laisvė naudinga po intensyvių mokslo metų, tačiau kartu ji išderina įprastus įpročius.

Nuo pirmadienio veiklą pradeda pirmoji teisės klinika, teiksianti nemokamą teisinę pagalbą bei konsultacijas valstybinių Lietuvos mokyklų vadovams. Šią iniciatyvą kartu su advokatų kontora „Cobalt“ įgyvendina ne pelno siekianti organizacija „Švietimas #1“.  „Teisės klinika veiks kaip platforma, kurioje valstybinių mokyklų direktoriai ir pavaduotojai galės registruotis nemokamoms profesionalų konsultacijoms įvairiais teisiniais klausimais apie darbo santykius, vidaus dokumentus, sutarčių re...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje rekomendacijas – visos ugdymo įstaigos turės parengti savo taisykles, ribojančias asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimą, penktadienį pranešė ministerija.

Rusų kalbos mokytojai Lietuvoje gali susidurti su rimtais iššūkiais, nes švietimo sistema planuoja pereiti prie kitų Europos kalbų, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas dirbantiems mokytojams padidintas apmokėjimas už darbo sudėtingumą bus pratęsiamas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  Pasak ministerijos, šių metų rugsėjį galioti nustoti turėjusi nuostata bus pratęsta iki 2027 m. rugpjūčio pabaigos. „Nutarėme pratęsti šios nuostatos galiojimą dar dvejiems mokslo metams.

„O, ne!“ – pagalvoja daugelis moksleivių dar neprasidėjus rugpjūčiui, pamatę parduotuvių lentynose išrikiuotas sąsiuvinių, kuprinių ir penalų eilutes. Tuo tarpu rūpestingos mamos šypsosi: „O, taip!“ – pasinaudoti nuolaidomis ir užtikrinti, kad vaikai į priešmokyklines klases ar mokyklą žengtų su geidžiamiausiomis priemonėmis, jau tampa vidurvasario tradicija.

Iš Mažeikių kilusi abiturientė Konstancija Kėvišaitė visai neseniai savo pažįstamus ir artimuosius nustebino kaip reikiant – ji surinko keturis šimtukus iš penkių laikytų valstybinių brandos egzaminų. Šimtukininkė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti savo sėkmės paslaptimi.

Per pastaruosius penkerius metus per pusę sumažėjo moksleivių pasirenkančių rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. „Iš tikrųjų procentiškai matome, kad drastiškai mažėja rusų kalbos pasirinkimas“, – BNS sakė švietimo ministrė Raminta Popovienė. „Tas pasirinkimas yra laisvas pasirinkimas ir jis, aš manau, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją (...) tiesiog automatiškai nunyks. Bet pasirinkimas dar kol kas jis yra“, – pridūrė ji.