Net ir fiksuojant rekordinius susirgimų COVID-19 skaičius, gydytojai ramina, kad 80 proc. pacientų praserga lengvai. Vis dėlto, jų teigimu, nereikėtų apsigauti manant, kad jauniems žmonėms ši liga visai nepavojinga.
Simptomai vargina dar ilgą laiką
LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės Auksės Mickienės pastebėjimu, kalbant apie COVID-19 ir jaunus žmones yra keli aspektai.
„Vienas, dėl kurio dar neturime pakankamai asmeninės patirties, nes dar per trumpas laikas, bet ką gerai žinome iš kitų šalių literatūros. Tai yra tai, kad netgi jaunų žmonių kohortoje, t. y. žmonių, kurie sirgo lengvai, kuriems nereikėjo stacionarizavimo, jiems šie nusiskundimai išlieka mažiausiai kelias savaites po ligos.
Jie dar jaučia nuovargį, dusulį, kosulį ir negrįžta į normalų gyvenimą, jiems tęsiasi nedarbingumas, jie negali grįžti į socialinį aktyvumą, nesijaučia pasveikę. Tai tokių žmonių labai daug, kurie prasirgo COVID-19 ambulatoriškai“, – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro surengtoje konferencijoje apie didžiausius šiandien COVID-19 pandemijos iššūkius kalbėjo ji.
Augs sergamumas tarp vyresniųjų
Profesorė kartu atkreipė dėmesį į tai, kas dabar itin turėtų kelti nerimą.
Jos teigimu, ką rodo naujos publikacijos, tai kad kai infekcijos plitimas pradeda didėti tarp jaunų žmonių, maždaug už trijų savaičių pasijaučia tas pakilimas ir 65 bei vyresnių žmonių amžiaus grupėje.
„Ką tai reiškia? Jei sakome, kad dabar daug serga jaunimo, kad jie serga lengvai ir čia nieko nebus, daug besimptomių, tai reikia turėti omenyje, kad tie socialiniai kontaktai tarp skirtingų amžiaus grupių yra neišvengiami.
Ir jei jau matai prasidedantį pakilimą tarp jaunų žmonių, tai žinia, kad plitimas pereis ir į vyresnių amžiaus žmonių grupę. Ir tada turėsime pakilimą jautriausioje grupėje. Todėl ir sakoma, kad reikėtų, kiek įmanoma, riboti socialinius kontaktus, ypač vyresnių nei 65 m. ir turinčių lėtinių ligų“, – įspėjo A. Mickienė.
Pagrindinis kelias – oro lašelinis
Kartu diskusijos metu paklausta apie didžiausias užsikrėtimo rizikas, gydytoja priminė, kad, kalbant apie viruso plitimo kelią, galimi keli užsikrėtimo keliai.
„Pagrindinis yra oro lašelinis būdas. Ir to galima apsisaugoti išlaikant distanciją ir naudojant kaukes. Labai mažos dalelės, aerozoliai gali nukeliauti toliau, jos dažniausiai yra ten, kai mes darome tam tikras procedūras, intubacijas, imame tuos tepinėlius“, – pasakojo ji.
Medikė pridūrė, kad jei nenešiojama kaukių, išskiriami respiratoriniai sekretai į aplinką:
„Ir jei tie lašeliai nusėda ant tam tikrų paviršių ir žmogus nedezinfekuotomis rankomis paliečia nosį, pakrapšto akį, tai gali perdavimas būti tokiu būdu.
Be jokios abejonės, šis perdavimas yra mažiau reikšmingas, nes virusui aplinkoje reikia ir išbūti tam tikrą laiką ir panašiai. Tad pats pagrindinis kelias yra oro lašeliai.“
Susirgimų augimas neišvengiamas
Medikės teigimu, visgi kitas dalykas, kokiomis aplinkybėmis užsikrečiama.
„Tai čia jau yra epidemiologų duona. Ir tai yra labai kintama. Pastaruoju metu matome, kad tai dažnai įvyksta laisvalaikio leidimo veiklose“, – pastebėjo ji.
A. Mickienė kartu neslėpė, kad toks susirgimų skaičius infekcinių ligų gydytojų nestebina.
„Tą mes žinome iš bendrų dėsningumų apie infekcijas. Visi suėjo į vidų, atšalo oras ir mūsų gyvenimas yra uždarose erdvėse ir nieko kito kaip šuolio nebuvo galima tikėtis.
Perėjome į kitą, uždarų erdvių, sezoną, ir tie kilimai suprantami, tad reikia mesti visas pajėgas, kad jį stabdytume“, – pabrėžė infekcinių ligų gydytoja.
Portalas tv3.lt primena, kad medikai su nerimu laukia augančių infekcijos susirgimų, mat Lietuvos sveikatos sistema tokiems galimiems krūviams nėra pasiruošusi.
