Strasbūre priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pabrėžė, kad Maskvos veiksmai yra politiškai motyvuoti ir negali būti laikomi teisėtais.
„Europos Parlamentas (...) ragina Rusijos Federacijos valstybines institucijas nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas Lietuvos prokurorams, tyrėjams ir teisėjams, susijusiems su Sausio 13-osios įvykių byla“, – rašoma rezoliucijoje.
Europarlamentarai taip pat paragino Rusiją ir Baltarusiją atsiliepti į Lietuvos teisinės pagalbos prašymus, tiriant sovietų agresiją.
Tikslūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti šiek tiek vėliau ketvirtadienį.
Rezoliuciją sveikindamas Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tai vadina „istoriniu sprendimu Lietuvai istorinėje Sausio 13-osios byloje“ ginant nuo Rusijos persekiojimo savo konstitucinę pareigą atlikusius teisėjus.
„Briuselyje buvo skleidžiamos ir Lietuvai priešiškos propagandos klišės apie Sausio 13-osios įvykius, bet tai neturėjo įtakos ir dar labiau sustiprino šios rezoliucijos politinę vertę (...). Esame įsitikinę, kad šią politinę deklaraciją turi sekti pasiūlymai sustiprinti konkrečius teisinius instrumentus, kad būtų apsaugoti ES piliečiai, jeigu trečiosios šalys imtų piktnaudžiauti tarptautine teise“, – sako E. Jankevičius.
Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, prisidėjusių prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo. Maskva juos oficialiai kaltina neteisėtu Rusijos piliečių persekiojimu.
Anot generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, Lietuva šiemet liepą gavo Rusijos teisinės pagalbos prašymą apklausti du asmenis, kurie Sausio 13-osios byloje buvo nuteisti, tačiau Rusijos byloje pripažinti nukentėjusiaisiais.
Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, dar beveik 800 buvo sužeisti.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
