Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė doc. Virginija Šileikienė bronchinės astmos supratimas istoriškai labai keitėsi.
„Prieš kokį gerą šimtmetį buvo manoma, kad tai yra bronchų spazmo liga, vėliau – kad tik alerginė liga. O dabar yra suprantama kaip lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Lėtine ji vadinama, nes yra nepagydoma liga, bet su ja galima „susidraugauti“, priprasti ir ją gerai valdant gyventi.
O uždegiminė – tai reiškia, kad bronchuose, kvėpavimo takuose vyksta imuninis uždegimas, kuomet priplūsta įvairių ląstelių ir bronchų gleivinė paburksta, sekretuoja daugiau gleivių ir veikiant tam tikriems dirgikliams kartais spazmuoja lygieji bronchų raumenys“, – kalbėjo ji nuotolinės konferencijos metu.
Jos aiškinimu, taip sukeliami bronchinei astmai būdingi simptomai: dusulio arba kosulio priepuoliai, švokštimas krūtinėje, padidėjusi bronchų sekrecija, skrepliavimas ir panašiai.
Kodėl susergama, nėra iki galo aišku
Pasak pašnekovės, ligos patogenezė yra labai sudėtinga ir ne iki galo išaiškinta, o kilmė – visiškai nežinoma.
„Niekas nežino, kodėl žmogus suserga bronchine astma – įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Todėl vieniems žmonėms vyrauja alerginis mechanizmas, tai yra vadinama bronchinė astma, kai simptomus provokuoja konkretus alergenas.
Kitiems gi vyrauja eozinofilinis uždegimas, kai tam tikrų kraujo ląstelių – eozinofilų priplūsta į kvėpavimo takus ir tai sukelia simptomus. Dar kitiems žmonės išvis nerandama jokių ypatingų ląstelių kvėpavimo takuose, dažniausiai tai būna rūkantiems žmonėms. Jų astmos eiga būna labai specifinė, gydymas kitoks ir ne visada labai veiksmingas. Tad astmos fenotipų yra gana daug ir ne viskas iki galo yra suprasta“, – konstatavo V. Šileikienė.
„Niekas nežino, kodėl žmogus suserga bronchine astma – įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai.“
Pasak jos, bronchinė astma yra gana dažna liga. Nors tikslių duomenų apie situaciją Lietuvoje neturime, skaičiuojama, kad pasaulyje bronchine astma serga nuo 5 iki 8 proc. žmonių.
„Kas yra įdomu, astma dažniausiai yra civilizacijos liga, nes daugiau serga miestiečiai, žmonės gerai išsivysčiusiose šalyse, tie, kurie mažiau laiko būna gamtoje, lauke, daug laiko praleidžia uždarose patalpose, jei miestuose yra mažai žaliųjų erdvių. Turi reikšmės ir mityba – jei žmonės valgo mažai šviežių daržovių, šviežios, riebios žuvies, pastebėta, kad yra didesnis polinkis sirgti astma. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, industrializacija, aplinkos tarša turi tikrai nemažos įtakos“, – vardijo gydytoja.
Ji pridūrė, kad nors tai nėra paveldima liga, jau dabar nustatyta apie 100 genų, kurie sukelia didesnę tikimybę žmogui susirgti šia liga.
Bronchinę astmą būtina diagnozuoti kuo anksčiau
Pediatrijos centro, Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų pulmonologė doc. Sigita Petraitienė paantrino, kad astmos atsiradimo mechanizmai vaikams panašūs, tačiau išskirtinis dalykas tai, kad esama problemų dėl diagnostikos.
„Auksinis standartas diagnozuojant astmą yra atlikti spirometriją (tyrimą, kurio metu vertinami kvėpavimo funkcijos rodikliai), rasti tam tikrus pakitimus, tačiau vaikai nesugeba jo atlikti, reikia aktyvaus jo paties dalyvavimo. Tad vaikams iki 6 metų astma yra diagnozuojama klinikiniais simptomais ir ligos istorijos kriterijais“, – kalbėjo ji.
Gydytoja pabrėžė, kad nors nustatyti ligą mažesniems vaikams sudėtinga, pradėti ją gydyti kuo anksčiau labai svarbu.
„Skaičiuojama kad net iki 80 proc. astma prasideda dar vaikystėje. Aišku, ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, jau suaugus – būnant ir 25, ir 65 metų. Bet daugumai pirmieji požymiai pasireiškia vaikystėje. Jei laiku nediagnozuosime ligos, jos nesuvaldysime, vaikas neišmoks gyventi su liga, turėsime pakitimus nuo mažens ir vėliau jų jau nebus galima ištaisyti“, – pastebėjo S. Petraitienė.
Kada galima įtarti bronchinę astmą
Nors vienas pagrindinių astmos simptomų – švokštimas, medikė pabrėžė, kad ne viskas taip paprasta. Švokštimas gali varginti ir sergant virusine infekcija ar esant kažkokiam svetimkūniams, tai gali būti dėl atpylinėjimo ar refliukso.
„Atskirti tai – jau specialistų darbas, bet apie 50 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų bent kartą gyvenime švokštė, apie pusei jų švokštimas kartojosi, o astma suserga tik 1 iš 10.
Bronchinei astmai diagnozuoti turi būti besikartojantis švokštimas, kosulio priepuoliai, apsunkintas kvėpavimas. Turi būti daugiau nei tris kartus besikartojantis švokštimo epizodas, kuris trunka apie 10 dienų ir ilgiau“, – įvardijo S. Petraitienė.
Jos aiškinimu, dažniausiai iki 6 metų švokštimai būna susiję su virusinėmis infekcijomis, bet jei vaikas serga bronchine astma, toks švokštimas užtrunka ilgiau – iki 10 dienų. Gali prireikti ir medikamentų, sunkesniais atvejais – net gydymo ligoninėje.
„Tačiau ir būnant sveikam tokiam vaikui pabėgiojus, pasijuokus ar esant kažkokiai emocinei įtampai tai išprovokuoja kosulį, specifinį švokštimą. Tai yra požymiai, kad vaiką reikėtų nukreipti specialisto apžiūrai“, – patarė S. Petraitienė.
Didžiausias priešas – virusai
Gydytojos pastebėjimu, dauguma vaikų, kurie serga bronchine astma, yra alergiški aplinkai – arba pats vaikas serga atopiniu dermatitu ar ja yra sirgęs, o dabar pasireiškia alerginės slogos požymiai, ar tėvai sirgę astma.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad didžiausias priešas sergant bronchine astma yra virusai. Pašnekovė pateikė pavyzdį, kad vaikas gali būti alergiškas namų dulkių erkutėms ir ypač šaltuoju periodu, kai daugiau būnama namuose, tėvai stengiasi laikyti vaikui palankią aplinką. Tačiau patekus į kolektyvą kitas vaikas gali „atsinešti“ tą dirgiklį.
„Tad būdamas tokioje aplinkoje vaikas bus įsijautrinęs, o jei dar pasigaus virusą, turėsime stiprų paūmėjimą. Bronchinė astma sudaro tą foną, dėl ko į virusą vaikas sureaguos kitaip nei vasarą, kai yra neįsijautrinęs. Yra svarstoma, kad gal ir vieni virusai labiau linkę sukelti obstrukciją. Bet stiprus ligos paūmėjimas gali būti iki tiek, kad vaikas atsiduria net ligoninėje, kai prireikia sisteminių hormonų, deguonies“, – pasakojo S. Petraitienė.
Revoliucinis gydymas pakeitė astmininkų gyvenimą
Prabilus apie gydymą V. Šileikienė pasakojo, kad pirma revoliucija gydant bronchinę astmą įvyko prieš kokių 30 metų, kai Lietuvoje atsirado įkvepiamieji kortikosteroidai.
„Tada pacientų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Kai to nebuvo, pacientai užpildydavo pulmonologijos skyrius – jie dusdavo, jiems reikėdavo į veną švirkšti vaistus, kurie veikdavo trumpai ir sukeldavo nepageidaujamą poveikį – realiai po to būdavo invalidizuojami, išretėjusiais kaulais, išplonėjusia oda“, – prisiminė gydytoja.
Pasak V. Šileikienės, antra revoliucija po inhaliatorių, kuri atsirado visai neseniai, tai – biologinė taikinių terapija, skirta gydyti sunkia astma sergantiems pacientams. Tiesa, tokių pacientų yra nedaug – iki 5 proc.
„Taikinių terapija – tai yra toks gydymas, kai vaistas nusitaiko į konkrečią ląstelę, receptorių ir suriša kažkokią medžiagą kraujyje. Tai yra visai kitokie vaistai – ne įkvepiami, o švirkščiami. Tą labai patogu padaryti – panašiai kaip sergantieji diabetu vaistą įsišvirkščia po oda. Tik tą reikia daryti ne kasdien, o kartą per mėnesį ar net du mėnesius“, – aiškino gydytoja.
Kai kurie biologinės terapijos preparatai jau gali būti skiriami vaikams nuo 6 metų.
Nėra nuosprendis, simptomus galima valdyti
V. Šileikienė konstatavo, kad bronchinė astma įdomi liga – tarp priepuolių, paūmėjimų žmogus atrodo visai sveikas ir jokių simptomų bei pakitimų gali nebūti. Tačiau paskirto gydymo laikytis būtina, jei nenorima, kad varginantys simptomai negrįžtų. Gydytojos įspėjo, kad blogiausias atvejis, kai paskyrus vaistus pasijutęs geriau žmogus nustoja juos vartoti.
„Kadangi vaistai yra labai efektyvūs, po kokio mėnesio išnyksta simptomai, žmogus pasijaučia kaip sveikas. Ir, manau, 90 proc. žmonių suabejoja astmos diagnoze, gal čia kokia klaida, tad padaro eksperimentą ir nutraukia gydymą, ypač jei kas parekomenduoja ar perskaito patarimų internete. (...)
Bet astmos simptomai tada bumerangu sugrįžta per kelias savaites ir pacientas atgailaudamas prašo tik duoti inhaliatorių, kad vėl jaustųsi sveikas. Bet tai natūralu, žmogiška, nes daug šios ligos diagnozę priima kaip stigmą“, – pasakojo gydytoja.
Jai antrindama S. Petraitienė pastebėjo, kad nors išgirdus tokią diagnozę tėvams atrodo, kad ėmė griūti pasaulis, tai nėra nuosprendis:
„Galima palyginti su kita lėtine liga – cukriniu diabetu. Juo sergant tam tikrus preparatus turi naudoti iki gyvenimo galo kiekvieną dieną. Ar jei yra padidėjęs kraujospūdis, ko gero, irgi nepakeitus gyvenimo būdo vieną ar kitą vaistą naudosi visą gyvenimą.
Bronchinės astmos eiga yra „banguojanti“, priklauso nuo aplinkos veiksnių. Ypač vaikai turi lengvas astmos formas apie pusę metų jie gyvena be vaistų ir simptomų, o juos aktyviai reikia panaudoti gal tik 3–4 mėnesius per metus. Tuo ta liga yra kiek geresnė nei kitos lėtinės ligos.“
Vaikas turi „paragauti žemių“
Pasiteiravus apie pagrindinius patarimus norint išvengti šios ligos, S. Petraitienė juokėsi, kad svarbiausia nesinervinti ir gerai maitintis.
Ji tai pat pabrėžė, kad nereikėtų vaiko auginti steriliai, ką kitą kartą nuo visko saugodami tėveliai nori daryti, mat tokiu atveju vaikas negauna bakterijų, jo imuninės ląstelės, kurios turėtų kovoti su infekcija, „tinginiauja“.
„Turi vaikas eiti į lauką, „paragauti žemių“, reikia kontakto su gyvūnais. Tačiau tos bakterijos, su kuriomis vaikas turi turėti kontaktą, turi būti „geros“, nesukelti ligos. Tad būtų geriau, kad tai būtų koks kaimas, neužteršta cheminėmis medžiagomis.
„Jaunimas galvoja, kad jos nekenksmingos, o iš tikrųjų elektroninių cigarečių rūko daleles daug smulkesnės nei įprastų cigarečių ir pažeidžia žymiai smulkesnius kvėpavimo takus ir pačius plaučius.“
Tad steriliai vaikų neskatiname auginti, bet viskas turi būtų su protu. Aišku, jei tai kažkoks paūmėjimas virusų sezono metu, jei tai yra mažas vaikas, kažkiek laiko (savaitę, dvi) neleisti į kolektyvą, bet eiti į lauką, kažkur išvažiuoti už miesto, bet nuo virusų pasaugoti reikėtų“, – kalbėjo ji.
Pasak V. Šileikienės, pastebėta, kad kaime gyvenantys vaikai, nepriklausomai nuo socialinės padėties rečiau serga astma.
„Net atvirkščiai – kuo blogesnė socialinė situacija, tuo mažiau astmų būna. Pavyzdžiui, jei obuolys yra iš sodo, tikrai pakanka nuplauti, odos lupti nereikia, tegu žarnynas veikia“, – antrino S. Petraitienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad rizikas susirgti alerginėmis ligomis gali padidinti ir gimimo būdas: „Yra teorijų, kad kai vaikas gimsta naudojant cezario pjūvio operaciją, kūdikis nepraeina natūraliais gimdymo takais, tad nuo pirmų minučių yra neapgyvendinamas reikiama mikroflora. Tai jau gali turėti įtakos, kad atsiras alerginės ligos.“
Elektroninės cigaretės kenkia dar labiau
Kalbėdama apie suaugusiuosius V. Šileikienės visų pirma patarė nerūkyti, taip pat – ir elektroninių cigarečių.
„Jaunimas galvoja, kad jos nekenksmingos, o iš tikrųjų elektroninių cigarečių rūko daleles daug smulkesnės nei įprastų cigarečių ir pažeidžia žymiai smulkesnius kvėpavimo takus ir pačius plaučius. Aišku, reikia vengti užterštumo, kuo daugiau būti gamtoje, gryname ore ir alergenų, jei jie yra žinomi.
Tam, kad žmogus nesusirgtų astma arba ji neišsiprovokuotų, jei žmogus turi kažkokį polinkį ar genus, kurie turėtų įtakos, svarbi mikrobiota. Žmogus turi turėtų gerųjų bakterijų, nesimaitinti vien mėsainiais ar kitu perdirbtu maistu, gauti pakankamai ląstelienos“, – vardijo gydytoja.
Ji pridūrė, kad dar vienas svarbus dalykas – skiepai nuo gripo: „Bet kokia virusinį infekcija yra peilis šiems pacientams, tai reiktų nepamiršti kiekvieną rudenį nepamiršti pasiskiepyti ir paskiepyti vaikus.“
S. Petraitienės pastebėjimu, jei žmogus jau serga ir yra alergiškas medžių žiedadulkėms, gražią, saulėtą, vėjuotą dieną į lauką eiti nereikėtų, ypač vengti fizinio aktyvumo.
