Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis pasakojo, kad jei įprastai pirmieji alergijos varginami pacientai pas gydytojus pasirodo kovo pradžioje, šiemet tai nutiko dar anksčiau.
„Šiais metais sezonas turbūt ypatingas tuo, kad prasidėjo labai anksti ir labai intensyviais simptomais. Pirmieji pacientai, kurie kentėjo nuo žiedadulkių alergijos, pasirodė vasario mėnesio pabaigoje. Tai yra labai labai anksti, nes paprastai tai būdavo kovo mėnesio pradžia“, – konstatavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Net trys alergijų sezonai
Gydytojos aiškinimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad pas mus augalų žydėjimas vyksta net trimis etapais.
„Yra trys alergijos sezonai. Tai yra pavasarį, kada sužydi medžiai – pirmiausia žydi lazdynas, alksnis, skroblas – tie medžiai, kurie turi žirginėlius. Vėliau yra beržo ir ąžuolo žydėjimas.
„Šiais metais sezonas turbūt ypatingas tuo, kad prasidėjo labai anksti ir labai intensyviais simptomais. Pirmieji pacientai, kurie kentėjo nuo žiedadulkių alergijos, pasirodė vasario mėnesio pabaigoje.“
Kitas etapas būna žolių žydėjimo metas – intensyviausi simptomai būna gegužės mėnesį ir iki birželio mėnesio pabaigos. Rugpjūtį gi įsižydi piktžolės – kietis yra pagrindinė piktžolė Lietuvoje, kuri sukelia alergijos simptomus“, – vardijo ji.
Gali pakilti ir temperatūra
Pašnekovė konstatavo, kad žiedadulkių alergiją turi apie 20 proc. gyventojų turi, o Europoje vidutinis skaičius siekia bet 40 proc.
„Lietuvoje statistiniai duomenys yra mažesni, bet praktiškai galime pasakyti, kad kas dešimtas gyventojas ją tikrai turi. Ir vis daugėja mažų vaikų, kurie jau nuo 2–3 metų turi alergijos simptomus.
Dažniausi simptomai yra akių perštėjimas, ašarojimas, gali atrodyti, kad akys tarsi pripiltos smėlio, žvyro, ir sloga – ji gali būti vandeninga, tekėti kaip vanduo iš nosies. Dažnai yra ir priepuolinis čiaudėjimas, kuris vyksta serijomis.
Po to būtų nosies užburkimas, niežėjimas. Kiekvienam pacientui simptomai gali varijuoti, skirtis, tačiau pagrindiniai simptomai yra akių ir nosies“, – dėstė J. Staikūnienė-Kozonis.
Ji tęsė, kad toliau neretai prasideda švokštimas, dusulys – neretai net sakoma, jog šiam pacientui yra astma: „Lydintys simptomai gali būti net nuovargis, nežymus temperatūros pakilimas. Ir žmogus, būna, sako, kad negerai jaučiasi ir būna įsitikinęs, kad yra peršalęs, tačiau išties jis yra alergiškas.“
Paklausta, kokios būtų sunkiausios alerginės reakcijos, gydytoja pasakojo, kad tai ir būtų kosulys, dusulys, švokštimas, kas jau yra astmos simptomai.
„Tai paliečia kelis procentus sergančiųjų šienlige. Tačiau ir paprastas kosulys vien dėl gerklės dirginimo, kuris neleidžia miegoti naktimis, yra vienas iš dažniausių simptomų“, – pastebėjo ji.
Ragina neužsiimti savigyda
Gydytoja pabrėžė, kad jei žmogau jau turi šią bėdą, išvengti žiedadulkių neįmanoma, tačiau rasti pagalbos būdų galima.
„Turime sau kažkaip padėti, nes jei vieniems pacientams tai truks vieną mėnesį, kitiems gali trukti ir tris, keturis, net 6 mėnesius, jei žmogus yra alergiškas visiems išvardytiems augalams.
Bet savigyda užsiimti tikrai nepatarčiau – neretai žmonės perka vaistus, kurie, galima sakyti drąsiai, yra pasenę, turi nepageidaujamą poveikį – nors kažkiek simptomų palengvina, sukelia įvairias kitas rizikas juos vartodami“, – įspėjo alergologė-klinikinė imunologė.
Pašnekovė pasakojo, kad alergijos žiedadulkėms atveju pacientams galima pasiūlyti alergenų imunoterapiją:
„Tai yra gydymas, kuris trunka kelis metus, tačiau jis mažina ne tik pačius simptomus, o alergiją, įsijautrinimą žiedadulkėms. Tačiau gydymą galime taikyti, kai žiedadulkių aplinkoje nėra, tad, visų pirma, žmogus turi žinoti, kokioms žiedadulkėms yra alergiškas, turi būti patvirtinta alergija. Ir tada šaltuoju metų laiku – nuo spalio–lapkričio mėnesio – reikia kreiptis dėl imunoterapijos.“
Pasak J. Staikūnienės-Kozonis, žmonės šiandien daug skaito, domisi ir atpažįsta simptomus – neretai ateina įsitikinę, kad turi žiedadulkių alergiją.
„Dažnai ją mums telieka patvirtinti ir įvardyti galimybes, kaip padėti sau, kaip gydytis ir išvengti tokių komplikacijų kaip astma, ausų uždegimas ir t.t. Dar yra ir maisto alergijos – 9 iš 10-ies, kurie turi alergiją beržui, turi ir labai gyvenimą labai paveikiančią maisto alergiją“, – pastebėjo gydytoja.
Miestuose žiedadulkės „agresyvesnės“
Pašnekovė pasakojo, kad idealios sąlygos žiedadulkėms plisti yra saulėtas, šiltas ir vėjuotas oras.
„Ir nereikia galvoti, kad beržą iš savo sodo iškirsiu ir nebebus šienligės. Žiedadulkės keliauja 2 tūkstančius kilometrų, tad visų beržų iškirsti negalime. Tačiau jau daug metų buvo žinoma, kad miške augantis beržas yra daug draugiškesnis ir gamina „geresnes“ žiedadulkes nei tas beržas, kuris auga užterštoje aplinkoje, mieste.
Jo žiedadulkės yra „agresyvesnės“, jos labiau puola ir sukelia alergiją. Taigi užterštumas, kietųjų dalelių kiekis yra tikrai susijęs dalykas su žiedadulkių alergija. Ir kuo labiau užterštame ore gyvensime, tuo alergija smogs labiau“, – konstatavo J. Staikūnienė-Kozonis.
Paklausta, kada alergijų sezonas pasiekia piką, gydytoja pabrėžė, kad žydint medžiams svarbiausias yra beržas, mat jam pasireiškia didžiausios alergijos:
„Tai yra balandžio mėnuo, kelios savaitės buvo ir dar kelias savaites truks, kada bus sunkiausi žiedadulkių alergijos simptomai. Bet tam žmogui, kuris yra alergiškas kiečiui, jam visai nėra svarbu, kas darosi pavasarį, jam bus svarbu vasaros pabaiga. Tada nuvykęs į pajūrį jis pajaučia alergijos simptomus – nors galvoja, kad prie jūros turėtų būti mažiau alergijų, bet taip nėra.“
Patarimai sergantiems alergija
Kartu gydytoja priminė ir svarbiausius patarimus, kaip palengvinti alergijos simptomus.
„Grįžus iš lauko reikia pasikeisti viršutinius drabužius, nusiplauti rankas, veidą švariu vandeniu, nemiegoti su žiedadulkėmis – kiekvieną vakarą eiti į dušą, išsitrinkti galvą, kad naktį nereikėtų su jomis „draugauti“.
Langą vėdinimui geriausia atidaryti anksti ryte ar vėlai vakare, arba tada, kai nulyja. Bet jei yra audra, buvo griaustinis, atsargumo derėtų laikytis tiems, kurie turi žiedadulkių sukeltą astma, nes ji gali paūmėti. Taip pat akiniai nuo saulės padeda apsaugoti akis“, – vardijo gydytoja.
