M. Billingslea perspėjo, kad per artimiausius kelerius metus Rusija gali savo pajėgas perkelti prie Baltijos valstybių.
„Esu įsitikinęs, kad netrukus Ukrainoje bus nutraukti žiaurumai. Tai reiškia, kad Rusija pradės perdislokuoti konvencinius pajėgumus į Vakarų apskritis, dėl ko daugybė karių ir vėl bus dislokuoti prie Baltijos valstybių. 150 tūkst. ar net daugiau“, – tarptautinėje konferencijoje „Vilniaus saugumo forumas“ kalbėjo jis.
Visgi grėsmę kelia ne tik Rusija. M. Billingslea priminė, ką JAV nuolat kartoja – aktyvesnė kinų veikla Taivane yra ne tik karinės pratybos.
„Jie praktikuojasi invazijos scenarijus. Kaip pažymėjo Benas Hodgesas (Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas – red. past.), kariai turi praktikuotis. Kinija ir būtent tai ir daro. Jų pratybos tampa vis sudėtingesnės ir kompleksiškesnės“, – teigė M. Billingslea.
Anot buvusio D. Trumpo specialiojo pasiuntinio, reali grėsmė Taivanui gali kilti jau po poros metų.
„Nuolat perspėdavome, kad 2027 m. Taivanui iškils pavojus. Ar mes manome, kad Vladimiras Putinas pasakė Xi Jinpingui, jog ketina vėl įsiveržti į Ukrainą? Įtariu, kad taip. Ir įtariu, kad Xi Jinpingas padarytų tą patį“, – kalbėjo M. Billingslea.
„Tai reiškia, kad jei nepadidinsime ir neinvestuosime į mums reikalingus pajėgumus, 2027 m. mums visiems gali būti labai pavojingi“, – nurodė jis.
Ukrainos parlamento narys: „Tai karas ne tik dėl Ukrainos“
Kaip teigė Ukrainos parlamento narys Olegas Dunda, dabartinė situacija pasaulyje jam primena Varšuvos paktą. Šis paktas, oficialiai vadinamas Varšuvos sutarties organizacija, buvo Sovietų Sąjungos (SSRS) ir kitų to meto socialistinių valstybių 1955 m. įkurtas karinis blokas. Varšuvos paktui priklausiusių valstybių kariuomenė 1968 m. buvo panaudota įsiveržti į Čekoslovakiją. Karinės intervencijos metu žuvo daugiau nei 100 žmonių.
„Tai yra tarsi naujasis Varšuvos paktas“, – teigė O. Dunda, netiesiogiai kalbėdamas apie JAV ir Rusijos derybas.
„Būtina kelti klausimą, kokių saugumo priemonių reikia Europai, nes Ukraina yra tik priemonė V. Putinui padalyti Europą ir grįžti prie Šaltojo karo atgrasymo laikų, kuomet SSRS veikė pagal Varšuvos paktą“, – komentavo jis.
O. Dunda paragino Europą keisti savo politiką, kad Vakarai laimėtų prieš agresorę Rusiją.
„Nemanykite, kad kažkokios saugumo garantijos užtikrins jūsų saugumą. Turite keisti savo politiką vien tam, kad laimėtumėte šį visuotinį karą. Tai karas ne tik dėl Ukrainos“, – akcentavo jis.
„Tai būtina pirmiausia Europai. Europa turi tapti pasauliniu žaidėju dėl erdvės. Kas kontroliuos erdvę, tas kontroliuos ir mūšio lauką“, – pridūrė Ukrainos parlamento narys.
O. Dundos teigimu, šiuo metu technologijų erdvę kontroliuoja naujųjų technologijų kūrėjas, D. Trumpo patarėjas Elonas Muskas, todėl Europos Sąjunga turi neatsilikti.
„Ji turi pradėti kurti savo palydovų grupę, kaip tą daro E. Muskas. Taip pat ji turi kurti naujus regioninius blokus, kuriuose išryškėtų nauji lyderiai: Turkija, galbūt kitos valstybės. Valstybės, kurios yra pajėgios išlaikyti nuolatines karines pajėgas su JAV ir ES palaikymu. Mums reikalingos regioninės pajėgoms visame pasaulyje, kurios suptų Rusiją ir Kiniją“, – sakė O. Dunda.
Nemato prasmės toliau taikyti priešpėstinių minų ribojimus
M. Billingslea tvirtino, kad konfliktas su ukrainiečiais Rusijos armijos konvencinius pajėgumus „sugrąžino daug metų atgal“ ir jiems atkurti prireiks nemažai laiko.
„Baltijos šalims siūlyčiau akcentuoti skubų įgijimą pajėgumų, kurie nugalėtų pagal dabartinę Rusijos mūšio tvarką, tai yra žmonių bangą. Putinas paprasčiausiai sviedžia rusų karius į mėsmalę Ukrainoje“, – sakė M. Billingslea.
„Baltijos ir Šiaurės šalims reikia kontrpajėgumų, kurie sumuštų žmonių bangą. Štai kodėl nėra jokios prasmės Baltijos šalims toliau laikytis Otavos konvencijos sausumos minų ribojimų“, – pridūrė jis.
Pasak M. Billingslea, niekas už sausumos minas arba kasetinius šaudmenis negali efektyviau nugalėti pėstininkų kariuomenės.
Be to, jis pabrėžė, kad Rusijai taikomos kadenciją baigusio JAV prezidento Joe Bideno ir Europos Sąjungos sankcijos yra neefektyvios.
„Kodėl mums reikia 16-os Europos Sąjungos sankcijų paketų? Pagal apibrėžimą tai sako, kad sankcijos nėra taikomos išties rimtai“, – kalbėjo M. Billingslea.
„Negali Rusijos bankus palikti prijungtus prie tarptautinės finansų sistemos ir galvoti, kad sustabdysi finansinius srautus į Rusiją. Negali leisti Rusijai parduoti 600–800 mlrd. eurų vertos naftos per dieną ir galvoti, kad pristabdysi karo mašiną Rusijos ekonomikoje“, – teigė jis.
M. Billingslea manymu, šie svertai prezidento Donaldo Trumpo komandai yra žinomi ir Jungtinių Valstijų administracija imsis rimtesnių ekonominių bei finansinių priemonių prieš Rusijos režimą, jeigu Vladimiras Putinas užkardys reikšmingą pažangą.
Rizikinga situacija mažoms valstybėms
Buvęs Lietuvos krašto apsaugos minsitras Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad geopolitinė situacija pasaulyje grįžta prie XIX amžiaus jėgų balanso ir „gryno realizmo tarptautiniuose santykiuose“.
„Mažesnėms valstybėms tai rizikinga, nes jos gali tapti mainų objektais ir tai didelė rizika, iššūkis mums. (...) Tai gali pakeisti mūsų nepriklausomybės ir laisvės kelią“, – kalbėjo politikas.
Jis išreiškė lūkestį, kad amerikiečiai išlaikys Rytinį flangą ir NATO sienų perbraižymas nebus ant derybų stalo. Visgi L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šiuo metu šis klausimas Lietuvai „yra sprendimų priėmimo centre“.
„Mums tai labai pavojinga situacija, kai <...> formaliai gali priklausyti NATO, bet čia nebūtų jokių Aljanso karių, tokia yra Rusijos vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.
Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį sakė, jog Rusija derybose su JAV tikrai išsakys ultimatumą NATO grįžti prie 1997-ųjų sienų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusais pakariavo,patys matote,ko vietoje padėkos ir paramos iš JAV sulaukė.
