E. Snehas pažymėjo, kad kaimyninės valstybės visuomet yra labai svarbūs strateginiai partneriai.
„Kaimynai, su kuriais jus sieja bendri interesai ir bendri priešai“, – tarptautinėje konferencijoje „Vilniaus saugumo forumas“ kalbėjo jis.
„Jūs kalbėjote apie NATO žlugimą. Ne, NATO nežlugo, NATO tiesiog pasikeitė, nes pasikeitė ir pasaulis. Chruščiovas, Brežnevas (Buvę Sovietų Sąjungos vadovai Nikita Chruščiovas ir Leonidas Brežnevas – red. past.) neturėjo draugų NATO, Putinas (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red. past.) turi“, – teigė E. Snehas, vėliau patikslinęs, kad kalbėjo apie „draugus“ NATO valstybių vyriausybėse, o ne atskirose politinėse partijose.
Izraelio atsargos generolas pabrėžė, kad Baltijos valstybės turi daug bendrų taškų, todėl sukūrusios bendrą gynybos aljansą galėtų „pasiekti daug“.
„Baltijos valstybės turi tą patį priešą, jas vienija tie patys interesai ir, tiesą sakant, politinė kultūra, kas yra labai svarbu. Tad su visa derama pagarba iš jūsų Artimųjų rytų partnerio galiu pasakyti – galvokite apie Baltijos gynybos aljansą. Jūs dar jo nesate sukūrę, bet jūs jį sukursite.
Kažkas man yra pasakęs: stipriausia koalicija yra silpnųjų koalicija. Ganėtinai nedidelės valstybės gali susiburti drauge ir tapti stipria jėga. Šiuo atveju mes kalbame apie senas, tikras demokratijas, kuriose yra pažangi pramonė, aukšto lygio mokslas. Šiuo metu jūs turite ir politinę lyderystę, tad su tuo jūs tikrai galite pasiekti daug“, – komentavo E. Snehas, pridurdamas, kad kaimyninių valstybių aljansai yra naujojo pasaulio aljansai.
E. Snehas įvardijo tris sritis, kuriose Baltijos šalys turėtų didinti bendradarbiavimą: tai oro gynyba, karinė pramonė ir žvalgyba.
„Šiose trijose srityse reikia pradėti kurti sinergija ir bendradarbiavimą. Tai bus puikus žingsnis. Daug geriau nei to tikėtis iš NATO“, – teigė jis.
Laurynas Kasčiūnas įvardijo, kas trukdo sukurti Baltijos šalių aljansą
Konferencijoje nuskambėjo klausimas: kodėl vis dar nėra Baltijos valstybių karinio Šengeno? Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad jau dabar Baltijos valstybėms vykdant tam tikrus gynybos projektus nuomonės, interesai ir veiksmai išsiskiria.
„Aš manau, kad mes tikrai esame darę ne vieną dalyką kartu. Karinis Šengenas yra svarbus, kiti dalykai yra bendri įsigijimai, kuomet mes bandome kurti pėstininkų batalionus, tuo metu latviai įsigyja vieną įrangą, lietuviai kitą, estai dar kitą. Tą patį galima apsakyti ir apie oro gynybos sistemas. Čia yra problema“, – kalbėjo jis.
Jis pažymėjo, kad bendram Baltijos valstybių gynybos aljansui reikėtų ne tik karinės, bet ir kitokios infrastruktūros, o tokie projektai nėra įvykdomi greitai.
„Dėl karinio Šengeno mums reikia daugiau bendros infrastruktūros – „Rail Baltica“, „Via Baltica“ projektų įgyvendinimo. Žinote, kaip sunku įgyvendinti šiuos projektus. Yra skirtingi bendri interesai ir tų įvairių sektorių interesai taip pat yra labai svarbūs. Čia pasijungia ne tik Krašto pasaugos ministerija, bet ir Susisiekimo ir kitos ministerijos“, – nurodė L. Kasčiūnas.
„Turime kur kas sėkmingiau dirbti su kitais sektoriais“, – pridūrė jis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad Baltijos valstybės turi bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais artimais partneriais, pirmiausia Lenkija.
„Vienas dalykas – mums reikia sparčiau judėti į priekį, bet, sakyčiau, Šiaurės Rytų linija yra koordinuoti savo veiksmus, siekiant stiprinti savo karinį judumą. Mes renkamės skirtingas priemones, bet mintis yra tokia, jog turime pasijungti kartu ir su Lenkija, kad užtikrintume didesnį karinį judumą ir tokiu būdu sugebėtume sustabdyti priešo judėjimą NATO valstybių kryptimi“, – teigė L. Kasčiūnas.
Buvęs Estijos kariuomenės vadas: Rusija neužkariautų Lietuvos per savaitę
Buvęs Estijos kariuomenės vadas Veiko-Vello Palmas teigia, kad Rusija nebūtų pajėgi per savaitę užkariauti Lietuvos. Tačiau, jis pabrėžia, kad Baltijos valstybės ir toliau turi stiprinti savo gynybos pajėgumus.
„Iš laikraščių antraščių girdime įvairius prognozuojamus scenarijus, ar tai būtų 72 val., ar 7 dienos, kiek užtruktų nukariauti Lietuvą – panašios žinutės yra viešinamos. Tačiau tai jau nėra realistiška. Tų valstybių kariuomenės svarsto, kaip reikėtų kariavimą perkelti ant Rusijos žemės. Būtent tokia tikrovė yra analizuojama karinėje plotmėje. Viskas nėra taip blogai, skirkime daugiau lėšų gynybai“, – Seime vykstančiame „Vilniaus saugumo forume“ kalbėjo V. V. Palmas.
„Baimė visuomet yra blogas patarėjas. Geografiškai būnant šalia Rusijos reikia gyventi labai atsargiai. Pagalvokime apie tokį scenarijų, tarkime, JAV mums nepadės, NATO žlugs, kas nuo to pasikeis? Ar mes vis tiek toliau kovosime? Žinoma, kad kovosime. Ar tai bus sunkesnė kova? Taip, ko gero“, – akcentavo jis.
Pernai „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Gintautas Paluckas užsiminė apie bendrą Baltijos šalių vizitą į JAV
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artimiausiu metu bus inicijuojamas bendras Baltijos šalių atstovų vizitas į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).
„Matome, jog šiandieną svarstyklės krypsta daugiau į dvišalį bendradarbiavimą ir pereinama daugiau nuo tokių mums įprastų daugiašalių diskusijų formato. Čia, vėlgi, mūsų geri santykiai, mūsų bendradarbiavimo formatas Baltijos šalių ir Šiaurės Baltijos šalių tikrai tikiu, kad atidarys ne vienerias duris Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone“, – Latvijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Paluckas.
„Ir stengsimės artimiausiu metu įgyvendinti mūsų bendrą vizitą į JAV“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Europoje sukėlė į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimai. JAV lyderis nuolat akcentuoja, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 4 proc. nuo BVP, o nuo kitų metų Valstybės gynimo taryba (VGT) šį skaičių siūlo padidinti iki 5-6 proc. nuo BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
